- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-68-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- E. B., A. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Vytas Ramanauskas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Ievai Mockutei,
dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovui E. B., atsakovo atstovui advokatui Vytui Ramanauskui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ir trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo – A. M., ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei A. M., atsakovui A. M. dėl teisės be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pripažinimo, žemės sklypų ribos nustatymo bei nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, išvadas teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą E. B. savo sąskaita per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti be jos sutikimo įrengtą stacionarią stoginę; atsakovui nurodytu terminu neišmontavus stoginės, leisti ją išmontuoti ieškovei atsakovo lėšomis, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0234 ha žemės sklypas bei pastatas - blokuotas namas (kotedžas), esantys (duomenys neskelbtini). Gretima to paties pastato –blokuoto namo (kotedžo) dalis, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui E. B.. Atsakovas, nesuderinęs su ieškove ir neturėdamas jos sutikimo, pasistatė stoginę, kurios vienas kraštas yra pritvirtintas prie jai priklausančio kotedžo lauko sienos, o statinio stogas yra tiesiai virš jos gyvenamosios patalpos lango, todėl gerokai sumažėjo dienos šviesos patekimas (ypač žiemą) į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Be to, jai priklausantis langas atsidūrė privačioje atsakovo zonoje ir tai pažeidžia jos teises bei blogina galimybes netrukdomai naudotis jai priklausančiu turtu. Ieškovei paprašius atsakovo išardyti statinį ir pašalinti jos teisės pažeidimus, jis tą daryti atsisakė. Dėl atsakovo pastatytos stoginės į ieškovės gyvenamąsias patalpas patenka daug mažiau dienos šviesos (ypač žiemą, kai stoginę užkloja sniegas), todėl ji ištisus metus turi naudoti dirbtinį apšvietimą. Ieškovės teigimu, patalpų natūralaus apšvietimo parametrai yra apskaičiuojami pagal minimalų langų įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykį (statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelė). Būtent pagal projektą nustatytas langų išdėstymas, jų dydis ir atitinka šio reglamento nuostatas dėl natūralaus apšvietimo. Virš lango, išeinančio į atsakovo terasą, nėra suprojektuota stoginių ar kitokių architektūrinių detalių, kurios sumažintų šviesos patekimą į patalpas, todėl, atsakovui įsirengus stoginę, minimalus angų ir patalpos grindų ploto santykis nepasikeitė, tačiau natūralios šviesos gerokai sumažėjo. Be to, dėl pastatytos stoginės taip pat gali pablogėti ieškovės kotedžo išorinių, o kartu ir vidaus sienų būklė – ant stoginės laikantis sniegui, lietaus vandeniui (lietvamzdžių prie stoginės nėra), drėks lauko, o vėliau - ir vidaus siena, bus padaryta žala ieškovės turtui, todėl stoginė turi būti išmontuota. Ieškovės nuomone, atsakovas stoginę galėjo statyti tik turėdamas rašytinį jos sutikimą, nes I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, tačiau yra privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, o tokio sutikimo nei ji, nei jos sutuoktinis atsakovui nebuvo davę.
3. Atsakovas E. B. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti jam teisę be bendraturčių A. M. ir A. M. sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; nustatyti jo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas; įpareigoti ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti tinklinę tvorą iš jo žemės sklypo ant ieškovės žemės sklypo; priteisti iš ieškovės ir atsakovo pagal priešieškinį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad ginčo stoginė neturi sąlyčio taškų su ieškovės kotedžo siena, o jos statramsčių viduje yra sumontuota brangi vandens nutekėjimo sistema, nėra jokių sąlygų ieškovės minimai sienai drėkti labiau, negu tai vyktų stoginės nesant. Atsakovo vertinimu, kad ieškovės būsto natūralaus apšvietimo parametrų pokytis dėl atsakovo stoginės yra visiškai minimalus – vos 2,88 proc., taigi stoginės sumontavimas nepažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimų. Pagal projektą kiekvienas iš kotedžų (duomenys neskelbtini), virš terasos turi sumontuotą šviesai nepralaidžią markizę, kuri išskleista visiškai uždengtų ieškovės nurodomą nevarstomą langą pietinėje kotedžo pusėje. Skirtingai nei markizė, ginčo stoginė buvo sumontuota iš skaidrių ir šviesai pralaidžių polikarbonato plokščių, tai reiškia, kad vietoj stoginės atsakovui nuolat laikant išskleistą markizę, šviesos pralaidumas pro tą langą būtų daug mažesnis. Nurodė, jog ieškovė į atsakovą su prašymu išmontuoti stoginę kreipėsi tik po to, kai jos statybos jau buvo baigtos, o vykstant darbams nė karto nereiškė pretenzijų dėl jos statymo, taigi pati nesąžiningai naudojosi savo teisėmis neduoti tam sutikimo. Vien ta aplinkybė, kad jis atliko savo dalies kotedžo dalinę rekonstrukciją ir prisistatė prie jos nesudėtingos konstrukcijos statinį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes jo teisė atlikti šiuos darbus kaip tokia negali būti ieškovės ginčijama. Mano, kad toks ieškovės elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį (atsakovą), neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo jam įgyvendinti teises į statybą.
5. Atsakovas taip pat nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), šiuos sklypus skiria ieškovės pasodinti želdiniai ir pastatyta tinklinė tvora. Jie yra pasirašę namų valdos žemės sklypo plane, jog sutinka su nustatytomis žemės sklypo ribomis, tačiau vėliau, atsakovui atliekant tikslius geodezinius matavimus, matininkui pažymėjus tikrąsias besiribojančių žemės sklypų ribas, ieškovės sutuoktinis savavališkai ištraukė žemės sklypo riboženklius ir statydamas tinklinę tvorą nukrypo nuo nustatytų žemės sklypo ribų, nes minėtą tinklinę tvorą pasistatė atsakovo žemės sklype ir tokiu būdu pažeidė STR 2.02.09:2005 65.1 punkto reikalavimus. Pagal jo užsakymą atlikus jam priklausančio sklypo ribų kadastrinius matavimus bei sudarius žemės sklypo planą, buvo nustatyta, kad ieškovė bei jos sutuoktinis neteisėtai naudojasi 0,7 m pločio (8 kv. m bendro ploto) atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, tokiu būdu jie pažeidžia jo nuosavybės teises. Ieškovė atsisakė pati atlikti tokius matavimus, todėl, atsakovo nuomone, ji naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, nei jai priklauso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priėmė atsakovo priešieškinio reikalavimo atsisakymą ir nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo ribas; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją atsakovui grąžinti 23,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio; kitus priešieškinio reikalavimus tenkino: pripažino atsakovui teisę be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; įpareigojo ieškovę ir jos sutuoktinį savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo nuosavybės teise valdomo sklypo jų pastatytą vielos tinklo tvorą; priteisė šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nurodė, kad ginčo šalys yra šio kotedžų pastato bendraturtės ir kilusius ginčus turi spręsti vadovaudamosi CK 4.72–4.75, 4.81–4.83 straipsniais.
8. Teismas iš aiškinamojo rašto nustatė, kad įrengus virš esamos terasos stoginę su 16 mm skaidria polikarbonato „X-Strong“ danga gretimo namo kambario ir virtuvės natūralaus apšvietimo grindų ploto santykis su langų stiklo plotu pakito nežymiai – nuo 1:4,38 iki 1:4,51, normatyviniai parametrai šį santykį leidžia iki 1:6. 2015 m. gegužės 25 d. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ieškovę informavo dėl ištirto skundo ir nurodė, kad atsakovo statomas statinys yra nesudėtingas I grupės statinys, kurio statybai nereikalingas rašytinis pritarimas statinio projektui pagal statybos techninio reglamento nuostatas. Teismas iš pateiktų atsakovo nuotraukų taip pat nustatė, kad šalia pastatytos stoginės yra įmontuotas lietvamzdis; pietinėje kotedžų fasado pusėje nuo 12.40 val. atsakovo kotedžo siena meta šešėlį tiesiogiai ant ieškovės ginčo lango ir užstoja saulės šviesą. Iš pateiktos nuotraukos nustatyta, kad stoginė įrengta aukščiau, nei buvo įrengtos markizės.
9. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė ir neįrodė argumento, kad atsakovo įrengtas terasos stogelis smarkai sumažino jos gyvenamųjų patalpų apšvietimą, pagrįstumo; nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius (matavimų, ekspertų ar specialistų išvadų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar pan.). Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad stogelio įrengimas natūralaus apšvietimo patekimą į ieškovės ir trečiojo asmens gyvenamąsias patalpas sumažino labai nežymiai, tai atitiko statybos techninio reglamento reikalavimus, savo teiginius atsakovas grindė statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelėje nustatytų natūralaus apšvietimo parametrų skaičiavimais. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pagal projektą jo terasoje yra įrengta markizė – neperšviečiamo audinio stogelis, kurį jis galėtų naudoti pagal poreikį ir kuris ištiestas įstrižai uždengtų didesnę pusę ieškovės langelio, visiškai jį užtamsindamas, bei pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad iki 12 val. net saulėtą dieną šviesa pro 0,96 kv. m ploto langelį į ieškovės patalpas nepatenka dėl kitų veiksnių (atsakovo kotedžo metamo šešėlio).
10. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė ir tai, kad atsakovo įrengtos stoginės statramsčių viduje yra sumontuoti išorėje nematomi lietvamzdžiai, todėl pripažino, jog ieškovė buvo neteisi, tvirtindama, kad vandens nubėgimas nuo šio stogelio nėra įrengtas ir dėl to drėksta jos kotedžo siena. Atkreiptinas dėmesys, kad ši siena yra laukinė, todėl bet kokių atmosferos kritulių (lietaus, šlapdribos, sniego) patekimas ant jos yra natūralus, o kad dėl atsakovo įsirengtos stoginės jis būtų padidėjęs – nebuvo įrodyta.
11. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė savo reikalavimo be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę pagrindą. Atsakovas, naudodamasis kotedžu kaip savininkas, turėjo teisę pagal paskirtį naudotis ir prie šio kotedžo suprojektuota terasa. Atsakovas stoginę pasistatė šalims pripažįstant, kad dėl to tarp jų pokalbis buvo jau prieš statybų pradžią, o prieštaravimų nebuvo iki pat statybų pabaigos. Ieškovė neįrodė, kad pagal projektą numatytos markizės šiai terasai nuo saulės apsaugoti naudojimas užtikrintų jai ir jos šeimai didesnį natūralaus apšvietimo mastą gyvenamosiose patalpose nei atsakovo įrengta stoginė, o atsakovas, priešingai, įrodė, kad šios stoginės įrengimas iš esmės pagerino jo ir su juo gyvenančių asmenų galimybes naudotis terasa pagal jos paskirtį, nes ji tapo patikimai apsaugota nuo saulės, lietaus ir (iš dalies) vėjo.
12. Valstybinė statybos inspekcija, patikrinusi stoginės įrengimą, kitų pažeidimų, išskyrus kaimynų rašytinio sutikimo neturėjimą, nenustatė.
13. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje, atsakovams pagal priešieškinį nereiškiant reikalavimų dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas neturi teisinio pagrindo nustatinėti kitokias ribas, nei yra įregistruota kadastro žemėlapyje, todėl tenkino atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę ir atsakovą A. M. nukelti nuo jam nuosavybės teise valdomo žemės sklypo jų pastatytą vielos tinklo tvorą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė A. M. ir trečiasis asmuo A. M. (toliau kartu – apeliantai) apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys ir tenkintas atsakovo priešieškinis, panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti, perskirstant šalims bylinėjimosi išlaidas; ieškovei ir trečiajam asmeniui solidariai priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys ir priešieškinis buvo išnagrinėti iš esmės, yra neteisėta ir nepagrįsta, neužtikrinanti šalių interesų pusiausvyros, priimta netinkamai aiškinant ir taikant ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, vertinant įrodymus nesivadovaujant logikos dėsniais, teisingumo ir protingumo principais.
14.2. Apeliantai neginčija pačios atsakovo teisės, o tik jos įgyvendinimo būdą – pastatymą stoginės, kurios stogas yra aukščiau ieškovės lango, todėl į ieškovės patalpas patenka mažiau šviesos, visiškai nepatenka tiesioginė saulės šviesa, taip pat ne paskutinėje vietoje yra estetinis kriterijus – pro langą nebematyti dangaus, atsakovui visiškai apsitvėrus visą terasą (tokie atsakovo ketinimai yra žinomi), iš esmės pro langą bus matyti vien atsakovo stiklinė (ar kitokio tipo) uždara privati patalpa. Jei atsakovas neįsistiklins uždaru kontūru visos terasos, tuomet kyla klausimas, kam apskritai jam yra būtinas naujas terasos stogas, jei pagal projektą yra įrengta markizė. Ieškovė neprieštarauja atsakovo teisei savo sklype įsirengti šoninę užtvarą nuo vėjo, o nesutinka būtent su naujo terasos plastikinio stogo įrengimu aukščiau ieškovės lango.
14.3. Atsakovas neįrodė savo teisių pasistatant stoginę įgyvendinimo būtinumo ir pasirinkto būdo racionalumo, kurie sudarytų pakankamą pagrindą apriboti ieškovės teises, o ieškovė protingai pagrindė, kodėl toks atsakovo teisių įgyvendinimo būdas yra neadekvatus jos teisių pažeidimui ir negali būti teismo leidžiamas.
14.4. Teismui tenkinus atsakovo formaliu pagrindu iš keršto pareikštą priešinį reikalavimą, ieškovės namo dalis pateks į atsakovo žemės sklypą, ieškovė privalės perkelti tvorą, kuri netrukus, ištaisius techninius netikslumus, vėl bus pastatyta toje pat vietoje. Pažymi, kad toks sprendimas neatkurs teisinės taikos, o priešingai, tik sukels dar daugiau šalių ginčų.
Atsiliepimas
15. Atsakovas E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovė neįrodė, kad pagal projektą numatytos markizės šiai terasai nuo saulės apsaugoti naudojimas užtikrintų jai ir jos šeimai didesnį natūralaus apšvietimo mastą gyvenamosiose patalpose nei atsakovo įrengta permatoma stoginė, o atsakovas įrodė, kad šios stoginės įrengimas iš esmės pagerino jo ir su juo gyvenančių asmenų galimybes naudotis terasa pagal jos paskirtį, nes ji tapo patikimai apsaugota nuo saulės, lietaus, sniego ir (iš dalies) vėjo, apeliantų skundas neturi realaus pagrindo.
15.2. Teismas privalo ginčą spręsti esamu laiku ir neturi jokio teisinio pagrindo nustatinėti kitokias, nei yra įregistruota kadastro žemėlapyje, žemės sklypo ribas ir, pripažindamas šias ribas nustatytomis, atsisakyti ginti savininko teises naudotis savo nuosavybe visa apimtimi, todėl atsakovo savarankiškas reikalavimas pagal priešieškinį privalėjo būti ir buvo išnagrinėtas iš esmės, nes savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
16. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai išnagrinėjęs ieškovų, atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens, išvadas teikiančių institucijų argumentus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl kasacinio teismo išaiškinimų ir šio ginčo pakartotinio nagrinėjimo ribų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
Dėl stoginės
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir pripažino atsakovui teisę be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, konstatavo, kad ieškovės A. M. nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas vertintinas kaip negatorinis ieškinys, kuriuo siekiama apginti gyvenamojo namo savininkės teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi gyvenamuoju namu pagal paskirtį, reikalaujant atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pažeidimo buvusią padėtį (išmontuoti stoginę, kad į kambarį vėl patektų natūrali šviesa).
21. Kasacinis teismas nurodė, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra vieno blokuoto gyvenamojo namo savininkė, ir ši aplinkybė nėra ginčijama. Esminę reikšmę šiai bylai teisingai išspręsti turi ieškovės teisių (ne)pažeidimo, susijusio su naudojimusi blokuotu gyvenamuoju namu, konstatavimas.
22. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, jog pagal projektą atsakovo terasoje yra įrengta markizė – neperšviečiamo audinio stogelis, kurį jis galėtų naudoti pagal poreikį ir kuris ištiestas įstrižai uždengtų dalį ieškovės namo lango; tiek ieškovė, tiek atsakovas įsigijo kotedžus pagal projektą su markizėmis, apie dalinį lango uždengimą markize žinojo ir dėl to pretenzijų neturėjo. Byloje nustatyta ir kita reikšminga aplinkybė, kad virš atsakovo terasos, aukščiau nei pagal projektą įrengta markizė, įrengta stoginė, dengta 16 mm skaidria polikarbonato „X-Strong“ danga, dėl to ieškovės namo kambario ir virtuvės natūralaus apšvietimo grindų ploto santykis su langų stiklo plotu pakito nuo 1:4,38 iki 1:4,51. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atstumas nuo stoginės iki ieškovės namo sienos yra apie 2,5 cm. Tačiau bylą nagrinėję teismai netyrė ir nenustatė šių bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių: kokį ieškovės namo sienoje esančio lango plotą (vertinant tiek horizontaliai, tiek vertikaliai) uždengia išskleista markizė ir kokiu atstumu nuo ieškovės namo sienos ji įrengta; kokia markizės paskirtis, lyginant ją su stogine, inter alia (lot. be kita ko), kokiu metų laiku ir kiek ji gali būti naudojama; kiek pakinta ieškovės namo patalpų, virš kurių lango įrengta stoginė, natūralus apšvietimas, kai stoginė yra apsnigta; ar tarp stoginės ir ieškovės namo sienos yra pakankamas tarpas, kad ant stoginės susikaupęs sniegas nedarytų neigiamo poveikio prie stoginės esančiai ieškovės namo sienos daliai.
23. Pagal Lietuvos Respublikos terminų banko pateikiamą apibrėžtį markizė yra išorinė langų arba balkonų užuolaida iš tankaus medvilninio ar lininio audinio; pastogėlė apsaugoti nuo saulės. Tuo tarpu stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų); stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas (Lietuvos Respublikos terminų bankas. [interaktyvus]. <http://terminai.vlkk.lt/>).
24. Kaip teisingai nurodo ir pats atsakovas 2017 m. lapkričio 8 d. rašte „Atsakymai į apeliacinį skundą“ bei 2018 m. rugpjūčio 22 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, markizės paskirtis yra apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir smulkaus lietaus. Tokia markizės paskirtis nurodoma ir ieškovės pateiktose ištraukose iš UAB „Dextera“ internetinio puslapio. Nors, kaip nurodo atsakovas, nėra draudžiama markizės laikyti išskleistos ir kitokiomis oro sąlygomis, tačiau toks jos panaudojimas, teisėjų kolegijos vertinimų, neatitiktų pagrindinės jos paskirties – apsisaugojimo nuo tiesioginių saulės spindulių ir smulkaus lietaus šiltuoju metų laikotarpiu. Kitaip nei markizė, stoginė yra nuolatinis statinys, pridengiantis nuo kritulių (tame tarpe ir sniego) bei tiesioginių saulės spindulių ištisus metus.
25. Remiantis bylos duomenimis, išskleistos atsakovo markizės kraštas yra lygiagretus ieškovės langui, horizontaliai uždengiantis tik nedidelę lango dalį, vertikaliai atsakovo markizė uždengia didesnę ieškovės lango dalį. Tačiau atsakovo pastatyta ginčo stoginė yra virš ieškovės lango, todėl vertikaliai uždengia visą ieškovės langą. Pakartotinio nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, tiek apeliantų, tiek atsakovų prašymu buvo atliktos ekspertizės, siekiant nustatyti, kaip pasikeičia ieškovės patalpų natūralus apšvietimas, kuomet stoginė yra apsnigta:
25.1. Pagal apeliantų užsakymą Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko natūralaus apšvietimo tyrimus. Kaip matyti iš Natūralaus apšvietimo tyrimo protokolo Nr. F-NA-40/2018, tyrimas buvo atliktas 2018 m. gruodžio 10 d. 13.55-14.10 val. laikotarpyje, kuomet natūralus apšvietimas lauke buvo 11 180 lx, o atsakovo stoginė neapsnigta. Tyrimo metu nustatyta, kad natūralus apšvietimas ieškovės virtuvės-svetainės patalpos viduryje, matuojant 0,8 m. aukštyje nuo grindų, - 114 lx. Remiantis Natūralaus apšvietimo tyrimo protokolo Nr. F-NA-1/2019 duomenimis, tyrimas buvo atliktas 2019 m. sausio 14 d. 13.50-14.00 val. laikotarpyje, kuomet natūralus apšvietimas lauke buvo 9 106 lx, o atsakovo stoginė apsnigta. Šio tyrimo metu nustatyta, kad natūralus apšvietimas ieškovės svetainės zonos viduryje, matuojant 0.8 m. aukštyje nuo grindų, - 64 lx.
25.2. Pagal atsakovo E. B. užsakymą UAB „SDG“ Fizikinių ir cheminių tyrimų laboratorija atliko apšvietos parametrų tyrimus. Kaip matyti iš Apšvietos parametrų tyrimų protokolo Nr. 1902090, tyrimas buvo atliktas 2019 m. vasario 8 d. nuo 12.06 val. Matavimai atlikti ieškovės patalpos centre, matuojant 1,5 m. aukštyje nuo grindų. Natūraliam apšvietimui lauke matavimo atlikimo metu esant 5 540 lx, o stoginei apsnigtai, buvo nustatyta, kad atsakovės patalpoje natūrali apšvieta sudarė 17 +- 4 lx. Tačiau natūraliam apšvietimui laike matavimo atlikimo metu esant 2 513 lx, o stoginei nuvalytai nuo sniego, atsakovės patalpoje natūrali apšvieta – 7 +-3 lx.
26. Apeliantai nurodo, kad pagal jų užsakymu atliktų tyrimų rezultatus ieškovės patalpų natūralus apšvietimas, esant atsakovo stoginei apsnigtai, ženkliai sumažėja. Tačiau atsakovas nurodo, kad pagal jo užsakymu atliktų tyrimų rezultatus, esant atsakovo stoginei apsnigtai, ieškovės patalpų natūralus apšvietimas netgi pagerėja. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia bylos šalių pateiktų tyrimų rezultatų interpretacija. Tiek apeliantų užsakymu, tiek atsakovo užsakymu tyrimai buvo atliekami ne tomis pačiomis natūralaus apšvietimo lauke sąlygomis, kuomet atsakovo stoginė buvo apsnigta ir kuomet nuo stoginės buvo nuvalytas sniegas (pvz., atsakovo užsakymu atliktų tyrimu metu buvęs natūralus lauko apšvietimas skyrėsi daugiau nei du kartus (5 540 lx ir 2 513 lx), apeliantų užsakymu antrieji tyrimai buvo atliekami praėjus daugiau kaip mėnesiui po pirmųjų tyrimų). Be to, iš pateiktų tyrimų duomenų nėra aišku, ar matuojant natūralų apšvietimą ieškovės patalpose saulė buvo panašiame dangaus taške, ar ieškovės langas nebuvo pastato šešėlyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad bylos šalių pateikti tyrimų rezultatai nėra patikimi įrodymai, sprendžiant dėl atsakovo stoginės įtakos ieškovės patalpų natūraliam apšvietimui.
27. Kaip matyti tiek iš apeliantų 2016 m. rugsėjo 28 d. kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktų nuotraukų, tiek iš atsakovo pateikto antstolio Aleksandro Selezniovo 2019 m. vasario 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 10-19-6 nuotraukų, nuo stoginės krentantis šešėlis uždengia ieškovės buto langą (ypač esant sniegui ant atsakovo stoginės). Taip pat iš apeliantų 2019 m. sausio 8 d. pateiktų nuotraukų matyti, kad tarp atsakovo stoginės ir ieškovės sienos esantis 2.5 cm tarpas yra akivaizdžiai per mažas, kadangi nuotraukose matosi virš tarpo tarp atsakovo stoginės ir ieškovės sienos susikaupęs sniegas.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė įrodė negatorinio ieškinio tenkinimui būtinas sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, įpareigojant atsakovą savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ginčo stoginę, o jeigu šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo (CK 4.98 straipsnis).
Dėl tvoros
29. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui tenkinus atsakovo formaliu pagrindu pareikštą priešinį reikalavimą dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo (ieškovės tvoros nugriovimo), ieškovės namo dalis pateks į atsakovo žemės sklypą, ji privalės perkelti tvorą, kuri netrukus, ištaisius techninius netikslumus, vėl bus pastatyta toje pačioje vietoje. Apeliantų vertinimu, toks sprendimas sukels dar daugiau šalių ginčų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantų argumentu.
30. Kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, juridiškai tinkamai nustačius bylos šalių žemės sklypo ribas, jų konfigūracija nebeatitinka viso pradinio sublokuotų gyvenamųjų namų kvartalo plano, pagal kurį kiekvienam tokiam namui priklausančio žemės sklypo viena iš ribų turėjo visiškai sutapti su kotedžo siena; pagal atliktus matavimus dalis atsakovo pagal priešieškinį kotedžo sienos atsiranda ieškovės žemės sklype, tačiau analogiškai situacija yra susidariusi visoje sublokuotų gyvenamųjų namų gyvenvietėje „Žaliasis slėnis“ ir ją yra ketinama spręsti kompensacinių sklypų suteikimo ir kompleksinio ribų nustatymo būdais.
31. Gyvenvietės „Ž. s.“ bendruomenės pirmininko B. K. 2017 m. lapkričio 7 d. rašte nurodyta, kad šiuo metu ribų koregavimas dar nėra baigtas dėl didelės darbų apimties, koreguojama visa gyvenvietėje esanti (duomenys neskelbtini), o šalims priklausantys sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra vieni iš paskutiniųjų. Pirmininkas taip pat nurodė, jog atsakovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas papildomas žemės plotas iš kompensacinio sklypo, kuriuo atsakovas naudojasi jau keletą metų, ir dėl to faktiškai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesumažėjo, o tik padidėjo apie 30 m². Šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Vakarų valda“ geodezininkas M. J., kuris 2017 m. spalio 27 d. rašte nurodė, kad koreguoja žemės sklypų ribas (duomenys neskelbtini), kad jos atitiktų esamų statinių sienų ribas ir išlaikytų registruotus sklypų plotus, tačiau šiuo metu ribų koregavimas dar nėra baigtas dėl didelės darbo apimties (byloje duomenų, kad jau žemės sklypų ribų koregavimai jau būtų baigti nėra). Taigi, atlikus žemės sklypų koregavimą, ieškovės ir atsakovo žemės sklypų plotai nesumažės ir gali likti nepakitusios šalių šiuo metu valdomų žemės sklypų ribos. Pažymėtina, kad įpareigojus ieškovę perkelti tvorą, o vėliau pakoregavus žemės sklypų ribas, tarp šalių nebūtų atkurta teisinė taika ir ateityje vėl galėtų kilti ginčai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę ir atsakovą pagal priešieškinį savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo jų pastatytą vielos tinklo tvorą.
32. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovą savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ginčo stoginę, o jeigu šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikiant ieškovei teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; naikintina teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo ieškovę ir atsakovą pagal priešieškinį savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jų pastatytą vielos tinklo tvorą, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
1. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 31 Eur. Taip pat pagal pateiktas pažymas, PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymą bei pinigų priėmimo kvitą ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 090 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, atsiliepimo į patikslintą priešieškinį rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose ir kt.) advokato teisinei pagalbai. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.
2. Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat už kasacinio skundo parengimą kasacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis iš esmės yra palanki ieškovei, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
3. Apeliantai už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, kurias prašo solidariai apeliantams priteisti iš atsakovo. Apeliantai bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad jų apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovės A. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), o jeigu šio įpareigojimo atsakovas E. B. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pačiai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo E. B..
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo E. B. nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), jų pastatytą vielos tinklo tvorą.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 169 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir kasacinės instancijų teismuose.
Priteisti solidariai ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui pagal patikslintą priešieškinį A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 964 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.