Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Pakruojis) prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2008-12-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 2 mėnesiams, teistas 2012-09-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, teistas 2012-10-22 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. R. 2016 m. spalio 9 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 promilės girtumas), tyčia vieną kartą trenkė galva savo dukrai M. R. į veido sritį ir sukėlė savo artimai giminaitei – dukrai M. R. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

S. R., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad paskutines tris dienas jis gėrė ištisai, todėl, kas vakar vakare vyko jo namuose bei kieme, tiksliai neprisimena ir nurodyti negali. Buvo gerai girtas ir kaip per rūką prisimena, kad vakar buvo atvažiavusi dukra M. R., kuri apie porą mėnesių laiko gyvena atskirai. Jos sugyventinio jis nepažįsta, tik žino, kad jo vardas R., jie gyvena Š. Kas vyko vakar atvažiavus M., dėl girtumo neprisimena. Net neprisimena, kad būtų buvęs kažkoks konfliktas ar muštynės. Jeigu M. sako, kad kieme trenkė jai galva į veidą, tai taip ir gali būti, to neneigia, savo kaltę pripažįsta. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Šiaip būdamas girtas jis nebūna agresyvus, tačiau kas buvo užėję šįkart,- net negali paaiškinti. Galėjo elgtis taip, kaip nurodo M. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prisimena tik tai, kad į namus buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tuo metu jis sėdėjo kambaryje ant lovos, gėrė alų. Šiuo metu jis niekur nedirba, nes tik prieš savaitę laiko išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini) ir iki šiol nespėjo susirasti kito darbo arba užsiregistruoti darbo biržoje (42-43 b. l.).

Nukentėjusioji M. R., apklausta liudytoja, parodė, kad 2016-10-09 apie 20.30 val. nuvyko su savo sugyventiniu R. J. pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), nes ji gyvena Š. mieste. Pabendravus su tėvais, su ja kartu išvyko sesuo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nes tėvai namuose girtauja ir ji nenori su jais būti. Išvykus, jai į telefoną ėmė skambinėti mama L. G., kuri liepė grąžinti sesę atgal į namus, nors išvykstant tėvas matė, kad sesuo išvažiuoja su ja. Parvežus sesę atgal į namus, namuose girta mama ir girtas tėvas ėmė šūkauti ant jos ir priekaištauti, kad ji išsivežė sesę. Pas ją jau gyvena vienas brolis K. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat išėjo iš tėvų namų. Konflikto metu virtuvėje tėvas norėjo jai suduoti ranka į veidą, bet ji pasitraukė ir jis nepataikė. Jai išėjus į kiemą, priėjo tėvas ir trenkė galva jai į veidą vieną kartą, taip sutrenkė nosį, sukėlė jai fizinį skausmą, kurį vis dar jaučia. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, nes sužalojimų nepatyrė. Civilinio ieškinio nereiškia (9 b. l.).

Liudytojas R. J. parodė, kad 2016-10-09 apie 21.30 val. jis buvo nuvykęs su savo sugyventine M. R. pas jos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Būnant M. R. tėvų gyvenamojo namo kieme pamatė, kaip iš gyvenamojo namo išėjo jo sugyventinė M. R. ir iš jos paskos išėjo jos girtas tėvas S. R. Kieme jis pasiėmė skaldos akmenų, norėjo mesti juos į kieme stovėjusį jo automobilį, bet jam už rankos pagavo M. R. ir tuomet tėvas galva trenkė jai į veidą. Jis pribėgo, bet jį nustūmė M. R., kad jis nesusimuštų su jos tėvu. Tuomet jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. M. R. sakėsi, kad skauda sutrenktą nosį (21 b. l.).

Iš 2016-10-10 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. R. kreipėsi su pareiškimu dėl tėvo S. R. smurto jos atžvilgiu (8-10 b. l.).

Iš 2016-10-10 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtas pasireiškė galva suduodant smūgį į veidą ir sukeliant fizinį skausmą (13-15 b. l.).

Iš 2016-10-10 asmens blaivumo testo Nr. 4140 matyti, kad 00.27 val. patikrinus S. R. blaivumą, jam nustatytas 2,73 promilės girtumas (16 b. l.).

Kaltinamojo S. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimai giminaitei – dukrai M. R.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį S. R. siūlė nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį bei įpareigoti neatlygintinai per 2 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis (BK 48 str. 6 d. 3 p., 5 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį bei įpareigoti neatlygintinai per 2 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Kaltinamasis S. R. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. R., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. R. yra teistas, teistumas neišnykęs (25-28 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (29-34 b. l.), duomenų apie buvimą psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose nėra, niekur nedirba (36 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (35 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) S. R. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį bei įpareigoti neatlygintinai per 2 (du) mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3 p., 5 p.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. R. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam S. R. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 10 d. 0.40 val. iki 2016 m. spalio 10 d. 12.22 val. (37, 46 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p. p.).

Kaltinamajam S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (44-45 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

S. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį bei įpareigoti neatlygintinai per 2 (du) mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį bei įpareigoti neatlygintinai per 2 (du) mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Į bausmės laiką S. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 10 d. 0.40 val. iki 2016 m. spalio 10 d. 12.22 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.