- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 1-423-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00530-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kaltinamasis
- A. A., E. Z.
- Advokatai
- Julija Asovskaja
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų), 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų), 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas ir E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji A. A. ir E. Z. pažeidė viešąją tvarką:
jie 2011 m. balandžio 9 d. apie 0.05 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, tai yra prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro buvusių kitų asmenų akivaizdoje, E. Z. tyčia vieną kartą sudavė R. A. į kairiąją ausį, o A. A. kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. A. vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į kairįjį antakį, sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką;
paskui A. A. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 9 d. apie 0.20 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro, adresu (duomenys neskelbtini), jam su nukentėjusiuoju R. A. nugriuvus ant žemės, su savimi turėtu peiliu dūrė R. A. po vieną kartą į abiejų kojų blauzdas, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtinėmis žaizdomis abiejose blauzdose ir dešiniame voke ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino iš dalies ir atsisakė duoti paaiškinimus.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Z. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad buvo kavinėje, valgė, atsitiktinai susitiko su pažįstamu kaltinamuoju A. A., pavalgę norėjo išeiti į kiemą parūkyti ir pasikalbėti. Jiems išeinant pas B. I. atėjo nukentėjusysis R. A., kuris buvo agresyvus, aiškinosi santykius. Tuo metu, kai jie išeidinėjo į lauką, su nukentėjusiuoju užsimezgė kalba, jie pradėjo šnekėti, garsiai grojo gyva muzika. Jis pasakė A. A., kad eitų į kiemą pasikalbėti, gal nukentėjusiajam pasirodė, kad tai buvo pasakyta jam. Jie visi trys išėjo į lauką. R. ten pradėjo agresyviai elgtis, mosikuoti rankomis ir sudavė jo pažįstamam A. A.. Jis stovėjo šalia, nenorėjo, kad A. užmuštų, todėl pradėjo R. atitraukti. Po to atėjo dar kažkoks vaikinas, muštynės pasibaigė. Jis grįžo į kavinę, paskui ten vyko „balaganas“, chaosas, atėjęs R. vėl pradėjo kažką aiškintis, jį pakvietė į holą, jis išėjo, su kažkuo kalbėjo ir hole nuo R. gavo smūgį. Juos matė daug žmonių, jis į lauką antrąkart nebuvo išėjęs. Į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, negalvojo, kad to prireiks. Jis su savo pažįstamu A. A. nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nusiteikę draugiškai, praeinant gal striukė užsikabino. Jis tą vakarą negėrė, o nukentėjusysis buvo agresyvus, aiškinosi santykius. Po gauto iš nukentėjusiojo smūgio jis nuėjo į kavinę, pasiėmė ledo. Jis matė, kad ant A. A. buvo sužalojimo požymių, jam atrodo, kad buvo praskelta kaltinamojo lūpa.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. A. parodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. užėjo pasveikinti savo draugės B. I. su gimtadieniu į (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centrą. Pasveikinęs draugę su gimtadieniu, pasišnekėjo pora minučių ir prie jo priėjo kaltinamieji A. ir E.. Pastarieji su juo norėjo pasišnekėti kieme. Jis iš pradžių nenorėjo eiti į kiemą šnekėtis. Kaltinamieji jį įžeidinėjo. Jis su kaltinamaisiais išėjo pro duris, po to kaltinamųjų prašymu paėjo toliau. Einant toliau nuo laisvalaikio centro vienas iš kaltinamųjų, šiuo metu jau nebegali paskyti katras, jį puolė, įvyko muštynės. Gavosi taip, kad jis net nesimušė, nespėjo nieko padaryti, tiesiog buvo smūgiai, po to juos išskyrė A.. Paskui visi nuėjo į vidų, jis užėjo į tualetą, nusiplovė veidą ir vėl užėjo į kavinę. Kaltinamieji buvo kavinės viduje. Jis užėjo išsiaiškinti, kodėl viskas buvo, kodėl jie buvo dviese, o ne po vieną. Jis pasakė, kad einam pasišnekėti po vieną, tvarkingai, kas dėl ko, kas, kaip. Kavinės prižiūrėtoja pasakė, kad viduje nebūtų jokių aiškinimųsi, ir paprašė visus išeiti į lauką. Jos prašymu visi – jis, kaltinamojo draugai išėjo į kiemą. Išėjus į kiemą, vėl prasidėjo aiškinimasis – visi vienas su kitu, gavosi taip, kad su S. (t. y. A. A.) susiginčijo jo, nukentėjusiojo, panelė. A. ją pastūmė, jis gindamasis prie jos priėjo, tarp jo ir A. įvyko konfliktas, jis pastūmė A., pastarasis pastūmė jį, jie nukrito, A. dūrė peiliu jam į kojas, tada juos išskyrė. Tuo metu jo kojos jau buvo sužalotos, A. dar lakstė su peiliu, bandė jį pagauti, bet kiti prie jo A. nebeprileido. Tada jį nuvežė į ligoninę. Pirmojo epizodo metu kaltinamieji jį į lauką pakvietė dviese. Tuomet vienas iš kaltinamųjų ėjo jam iš šono, kitas buvo atsilikęs. Jei neklysta, tai buvo A., o E. ėjo šalia jo. Paskui jis gavo smūgį iš vienos ir iš kitos pusės. Jis pasilenkė ir gavo smūgį į veidą iš tos pusės, kur buvo A.. Dar tikrai buvo pora smūgių. Tyrimo metu jis sakė teisybę. Po šių smūgių jam buvo praskeltas antakis. Jis grįžęs išsiplovė kraują, tai padaryti jam padėjo A. B., ir vėl užėjo į kavinę išsiaiškinti, kodėl viskas taip įvyko. Vos jam pradėjus šnekėti, iškart vėl kilo konfliktas, tai matė kavinės prižiūrėtoja ir jų paprašė išeiti į lauką. Prievarta jis neišėjo, tiesiog kavinės darbuotoja pasakė, kad ji kviečia policiją, arba visi turi išeiti. Antrąkart į kiemą išėjo daug žmonių, gal 15-20. Tikrai buvo ne trys ar keturi žmonės, o daugiau. Nors pasakyti, ar visi buvę kavinėje žmonė išėjo į lauką, jis negali. A. iš karto jo peiliu nepuolė, peilis atsirado susistumdymo metu. Antrą kartą išėjus į lauką jis šnekėjosi su kažkuriuo iš kompanijos, o A. ginčijosi su jo panele B.. Jis iš pradžių iš šono stebėjo jų ginčą. Paskui A. nežymiai B. pastūmė, tuomet jis priėjo ir užstodamas B., pastūmė Aleksandrą, tuomet įvyko susistumdymas, jis su A. nukrito ant žemės ir gavo dūrius į blauzdas. Jo ir kaltinamųjų konfliktas kilo pirmą kartą. Kuomet išėjo pirmą kartą į lauką, jokios šnekos su kaltinamaisiais nebuvo, iš karto jo atžvilgiu prasidėjo smūgiai. Jis įėjęs į kavinę pasveikinti B. prie jos neprisėdo, matė, kad buvo susirinkusi kompanija, jis savo draugę apkabino. Kaltinamųjų staliukas buvo nuošaliau, iš kairės pusės. Jam besikalbant su B., kaltinamieji pasikėlė nuo savo staliuko ir prie jo priėjo. B. jį laikė už rankos, prašė niekur neiti šnekėtis, jis iš pradžių irgi nenorėjo eiti, bet po to sutiko išeiti į lauką pasikalbėti su kaltinamaisiais, nieko bloga nenujautė. Kaltinamiesiems siūlant išeiti pasišnekėti agresijos iš jų pusės nebuvo. Jam atrodo, kad B. gimtadienį pradėjo švęsti 11 val. vakaro, o jis atvyko vėliau. Iš kaltinamųjų veiksmų buvo matyti, kad jie vartojo alkoholį. Peilį jis pamatė po to, kai buvo padurtas. Jam buvo sugadinti džinsai, batai, striukė. Jis civilinį ieškinį palaiko.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja B. I. parodė, kad beveik nieko neprisimena, nes įvykis buvo prieš pusantrų metų, ji yra davusi parodymus tyrimo metu. Su nukentėjusiuoju šiuo metu yra draugai, pažįstami, o įvykio metu nukentėjusysis buvo jos buvęs vaikinas.
Liudytojai pareiškus, kad neprisimena įvykio aplinkybių, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė liudytojos B. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2011 m. birželio 2 d. ir 2011 m. birželio 27 d. apklausų metu liudytoja B. I. parodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. nuo 20.00 val. „(duomenys neskelbtini) laisvalaikio centre“ esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) su draugais šventė savo gimtadienį. Pas ją į gimtadienį atėjo sesuo R. I., A. B., I. M., M. Š., A. B., R. A., A., telefono ir pavardės nežino, pastarosios draugas, vardu A., telefono ir pavardės nežino. Įvykį, kurio metu buvo sužalotas R. A., galėjo matyti jos sesuo, A. B. ir I. M.. A. ir A. namo išvažiavo apytiksliai po dviejų valandų, o M. Š. ir A. B. įvykio metu buvo stipriai išgėrę. 2011 m. balandžio 8 d. apie 23.55 val. į minėtą kavinę jos pasveikinti atvyko R. A.. R. užėjęs į kavinę ją pasveikino ir pabučiavo. Tuo metu prie jų iškart priėjo du iš matymo pažįstami vaikinai. Ji žino, kad vieno vardas A., tačiau draugai ir pažįstami pastarąjį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Kito vaikino asmeniškai nepažįsta, tačiau ankščiau dažnai matydavo kartu su S.. S. priėjęs prie jų, R. A. iš karto pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. Prieš tai kavinėje tarp S. ir R. jokio konflikto nebuvo, tačiau įtaria, kad jie vienas kitą kažkiek pažįsta ir tarp jų konfliktas ar nesutarimai turėjo būti praeityje. R. A. atsisakė išeiti. Tada S. ir tas kitas vaikinas paėmė R. už rankovių ir tokiu būdu bandė pastarąjį išvesti į lauką. R. bandė ištraukti savo rankas ir kurį laiką jiems priešinosi. Po kelių sekundžių S. ir kitas vaikinas R. išsivedė į lauką. Ji nuėjo jiems iš paskos. Kai tik jie išėjo iš kavinės, R. jų paklausė „Tai kame reikalas, apie ką kalbėsime ?“. S. nieko nepasakęs staiga kumščiu vieną kartą trenkė R. į veidą. Šalia stovėjęs S. draugas (pažįstamas) tuoj po pirmo smūgio irgi vieną kartą kumščiu trenkė R. į veido sritį. Nuo šių smūgių R. nenugriuvo. Kas vyko toliau ji nematė, nes pamačiusi muštynes grįžo į kavinę ir jos gimtadienyje dalyvavusiems asmenims pranešė apie muštynes. Kol visi susiprato kas įvyko pamatė, kad į kavinę grįžo R. A.. Pas R. buvo praskeltas kairysis antakis, buvo kruvinas veidas. Už kelių sekundžių į kavinę užėjo S. ir tas kitas vaikinas. Ji pradėjo R. valyti kraują, o S. su savo draugu (pažįstamu) atsisėdo prie gretimo staliuko. Kai R. valė kraują, S. pradėjo kabinėtis prie R.. Ji girdėjo, kaip S. sakė „Kokios problemos. Mažai gavai“. S. ir R. vienas kitą prasivardžiavo, vartodami necenzūrinius žodžius vienas kitą įžeidinėjo. Tai išgirdusi kavinės darbuotoja - padavėja atėjo prie jų ir pareikalavo, kad kavinės viduje jokių konfliktų nebūtų. Tada S., pastarojo draugas (pažįstamas) ir R. išėjo į lauką. Ji irgi išėjo iš kavinės. Iš kavinės taip pat išėjo jos sesuo, A. B. ir I. M.. Kas dar buvo išėjęs ji neatsimena. Prie kavinės ji priėjo prie S. ir pradėjo su pastaruoju kalbėtis. Ji S. sakė, kad negadintų jai šventės ir paklausė ko šis kabinėjasi prie R.. S. jai liepė pasitraukti ir ranka ją atstūmė į šoną. Šalia jos stovėjęs R. tai pamatė ir ranka nustūmė S.. Tuomet S. kumščiu smogė R. į veidą. Po šio smūgio jie dviese pradėjo muštis. Niekas kitas į muštynes nesikišo. Kelias sekundes jie mušėsi, po to nugriuvo ant žemės ir kurį laiką grūmėsi. Kas kam kiek kartų sudavė ir kur pataikė neįsidėmėjo. Jie vienas kitą mušė rankomis. Grumtynių metu S. atsidūrė po R.. Tuo metu pamatė, kaip S. iš savo džinsinių kelnių kišenės išsitraukė sudedamą peilį, jį atlenkė ir du kartus dūrė R. į abiejų kojų blauzdas. S. peiliu bandė durti daugiau kartų, t.y. iš pradžių porą kartų bandė įdurti R. į kairįjį petį, o po to dūrė į kojas. Pamačiusi, kad pas R. iš kojų bėga kraujas, ji puolė traukti R. nuo S.. Ji šaukė, kad pas S. yra peilis. R. atsistojo ir tik tuomet pajuto skausmą. S. irgi atsikėlė ir šalia buvusiems asmenims grasino peiliu, tačiau niekam žalos peiliu nepadarė. Ji su R. pasitraukė į šoną, pradėjo pastarąjį raminti bei sakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Netrukus atvažiavo M. Š., kuris savo automobiliu R. nuvežė į Vilniaus greitosios medicininės pagalbos universitetinę ligoninę. Ji su savo svečiais atsisveikino ir su kitu draugu nuvažiavo į ligoninę pas R.. Dėl ko kilo konfliktas nežino, o R. jai nepasakojo. Pas S. buvusio peilio geležtės ilgis apie 10 cm, plotis apie 2,5-3,0 cm, rankenos neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 45, 48-49 ). Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja B. I. parodė, kad šie parodymai yra teisingi. Ji negali tiksliai pasakyti nukentėjusiojo ir kaltinamųjų konflikto priežasties. Ji su kaltinamaisiais yra pažįstama. Tą vakarą kaltinamieji jos su gimtadieniu nesveikino, sėdėjo prie kito staliuko. R. A. kaltinamiesiems kelis kartus sakė, kad nenori išeiti į lauką, ji taip pat nukentėjusiojo prašė neiti į lauką, tačiau kaltinamieji buvo labai įkyrūs žmonės ir reikalavo išeiti į lauką. Ji matė, kaip A. nieko nesakęs trenkė R. į veidą. Ji nemano, kad konfliktas kilo dėl jos. Tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo metu ji davė parodymus, su nukentėjusiuoju jau buvo išsiskyrusi mėnesį ar du.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. I. parodė, kad visko smulkiai neatsimena, šventė sesers B. gimtadienį, maždaug praėjus porai valandų, jos sesers pasveikinti atvažiavo R., bet pastarasis nespėjo atsisėsti prie stalo, kuomet jį išeiti į lauką ir pasikalbėti pakvietė E.. Kuomet R. grįžo, jam jau buvo prakirstas antakis, paskui valė kraują, prasidėjo visas konfliktas, visi išėjo į lauką, prasidėjo skambučiai draugams, atvyko dar daugiau vaikinų, prasidėjo masinės muštynės. A., kad po to R. šlubuodamas bėgo į automobilį, tada jai paskambino sesuo ir pasakė, kad važiuoja į ligoninę, o R. pradurtos abi kojos. Kaltinamieji prieš įvykį sėdėjo už kito staliuko ir nebuvo toje kompanijoje, kuri sveikino jos seserį. Prie jų staliuko sėdėjo gal šeši žmonės, tikslaus skaičiaus neatsimena. Įvykio metu R. ir sesers santykiuose buvo sunkus laikotarpis, jie buvo kaip ir išsiskyrę, kaip ir ne. Tarp jų dar vyko dilema. Sesuo jai kažkiek pasakojo apie santykius su R.. Bet sesuo nėra pasakojusi, kad dėl jos tarp R. ir kitų vaikinų būtų kilę kokių nors konfliktų. Sesuo taip pat nėra minėjusi ir apie įvykius „(duomenys neskelbtini)“ klube. Kuomet R. sumuštas grįžo, jie nuvalė jam kraują, po to nuėjo į vidų, tada visi kiti draugai pradėjo skambinti saviems, R. išsikvietė savo draugą ir visi nuėjo į lauką. R. pasakojo, kad jis nesitikėjo, o E. jam trenkė. Kitas draugas atvažiavo pasiimti R.. A. jos seserį pastūmė į krūtinę, rusišku necenzūriniu žodžiu liepė nesikišti. A. B. atvažiavo kiek vėliau, nedaug spėjo išgerti, o visi kiti buvo pagėrę. Buvo taip, kad užėjęs pasveiknti R. pabučiavo jos seserį, pasveikino, o E. išeidamas užkabino R. ir pasakė išeiti į lauką. Ji galvojo, kad jie pasišnekės ir grįš atgal. Kuomet R. grįžo, ji pastarąjį susitiko koridoriuje išeidama iš kavinės. Ji pirmoji pamatė sužalotą R. ir nuėjo pasiimti tualetinio popieriaus, kad nuvalytų žaizdą. Paskui jau nebeliko jokio šventimo, visi jau buvo sunervinti, išėjo taip, kad visi išbėgo į lauką. Nematė, ar R. smogė E.. Tikrai smūgių nematė. Matė, kaip A. pastūmė jos seserį. Ji į lauką išėjo vėliau nei kiti, nes kavinėje dar reikėjo sutvarkyti stalą. Kai išėjo į lauką, ten buvo muštynės. Į lauką išbėgo gal 7-8 vaikinai. Ji iš tikrųjų nematė, kaip A. pastūmė jos seserį, tik girdėjo ją šaukiant, o po to sesuo pati pasakė, kad A. ją pastūmė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad detaliai visko nepamena, jis išėjo į lauką parūkyti, pamatė, kad mušasi trise. Jis nė vieno iš besimušančiųjų nepažinojo, priėjo prie jų, išskyrė, po to visi užėjo į kavinės patalpas, bandė kažką tarpusavyje šnekėtis. Paskui jis nuėjo su vienu iš tų vaikinų į tualetą, nes jam buvo praskeltas antakis. R. A. iki tol jam nebuvo pažįstamas. Toje kompanijoje iš matymo jis pažinojo B., o buvo atėjęs su žmona I., kuri buvo B. draugė. Viena kompanija sėdėjo prie jų staliuko, o kita kompanija – prie kito staliuko. R.atėjo pasveikinti B. su gimtadieniu, bet jis neįsivaizduoja, dėl ko pastarasis susikibo su kita kompanija. R. mušėsi su dviem vaikinais ir buvo sužalotas. Kadangi R. buvo praskeltas antakis, bėgo kraujas, įtaria, kad šis gavo smūgius. Po to, kai nuplovė Robertui kraują, jis nuėjo prie staliuko, po to buvo pasakyta, kad kavinė užsidaro ir reikia išeiti. Visi kavinėje gėrė alkoholį, tie du asmenys prie kito staliuko nebuvo agresyvūs. Nežino, dėl ko prasidėjo konfliktas. Kai R. su tais dviem mušėsi, jie buvo nuėję nuo pastato apie 10 metrų. Kuomet nuplovė R. kraują, pastarasis ir minėti vaikinai šnekėjosi pakeltu tonu, žodžių buvo daug, nebuvo taip, kad R. jų bijotų ar vengtų, tiesiog jie kalbėjosi pakeltu tonu dėl to, kas atsitiko, aiškinosi santykius. Kavinėje R. tikrai negėrė, kadangi viskas įvyko labai greitai, 5-8 minučių bėgyje. Jis negali pasakyti, kad tie du vaikinai būtų buvę akivaizdžiai neblaivūs ir kavinėje nepažeidinėjo tvarkos. Iš pradžių iš kavinės R. su tais vaikinais išėjo normaliai, jokios prievartos nebuvo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. Š. parodė, kad nelabai viską pamena, jam paskambino R., skundėsi, kad jam kažkas atsitiko. Jis atvažiavo R. pasiimti prie Lazdynų baiseno, pastarasis atsisėdo į mašiną ir jis R. nuvežė į ligoninę. R. kraujas tekėjo per kelnes. Jis matė kraują, R. kelnės buvo raudonos nuo kraujo. Kaltinamąjį A. A. jis pažįsta iš matymo. Kuomet R. jam skambino, prašė greitai atvažiuoti prie Lazdynų baseino, sakydamas, kad jį sumušė. R. vienas atėjo pas jį į automobilį.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. T. parodė, kad ji dirbo barmene (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centre. Praėjo daug laiko, ji visko neprisimena, pamena, kad kavinėje prasidėjo muštynės, ji juos išvarė. Liudytojai pareiškus, kad ji neprisimena įvykio aplinkybių, teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti liudytojos I. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2012 m. sausio 18 d. apklausta liudytoja I. T. parodė, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) barmene ji dirbo nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. 2011 metais pavasarį, tikslios datos neprisimena, tai buvo tuo metu, kai vienam nepažįstamam kavinės klientui prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro peiliu supjaustė kojas, ji dirbo kavinėje. Vakare kavinėje susirinko kompanija atšvęsti merginos gimtadienį, o prie kito staliuko susirinko kiti, tarpusavyje pažįstami kavinės lankytojai. Nė vieno iš jų asmeniškai nepažįsta. Vėlai vakare pastebėjo, kaip tarp aukšto ūgio vaikino, kuris šventė merginos gimtadienį, ir žemo ūgio vaikino, kuris sėdėjo su kita kompanija, kilo konfliktas. Sėdėdami prie atskirų staliukų jie pradėjo vienas kitą įžeidinėti. Ji suprato, kad viskas įvyko dėl merginos, kurį tą vakarą kavinėje šventė gimtadienį. Netrukus po konflikto pradžios vaikinai atsistojo, susistumdė ir prie jų susirinko dar daugiau žmonių. Ji pamatė, kad jie per susistumdymą apvertė kavinės stalą. Ji labai supyko ir liepė jiems išeiti iš kavinės. Kavinėje jokių muštinių nebuvo. Dauguma kavinės lankytojų išėjo iš kavinės, o kelios merginos liko. Kur jie nuėjo nematė ir nežino. Kas vyko prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro nežino. Po tam tikro laiko ji buvo išėjusi į (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro foje ir pamatė, kad pas aukštą vaikiną, kuris prieš tai kavinėje šventė merginos gimtadienį, kruvinas veidas. Kas pas jį buvo sumušta ir kas tą vaikiną sumušė nematė ir nežino. Pamačiusi, kad pas vaikiną bėga kraujas, ji iš kavinės paėmė servetėles ir jas nunešė į tualetą. Po to grįžo į kavinę. Dar po kažkiek laiko į kavinę grįžo keli lankytojai ir papasakojo, kad aukšto ūgio vaikinui peiliu supjaustė kojas. Kas tai padarė nežino. Po įvykio į kavinę grįžę vaikinai tarpusavyje kalbėjosi apie lauke įvykusį įvykį, tačiau pastarųjų pokalbio neprisimena (t. 1, b. l. 75)
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti liudytojos I. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2011 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu liudytoja I. B. parodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. apie 22.30-23.00 val. kartu su A. B. atvyko į „(duomenys neskelbtini) laisvalaikio centre“ esančią kavinę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur šventė draugės B. I. gimtadienį. B. svečiai sėdėjo už vieno staliuko, o už kito staliuko sėdėjo kita asmenų grupė (vaikinai ir merginos). Šventės metu iš tos kitos kompanijos prie B. retkarčiais prieidavo pastarosios buvęs draugas E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pravardė „(duomenys neskelbtini)“, kuris B. apkabindavo ir bandė pastarąją užkalbinti. B. tai nepatiko. Apytiksliai po valandos ji kartu su A. B. ir R. I. išėjo į lauką parūkyti. Rūkydami pamatė į B. gimtadienį ateinantį R. A.. R. praėjo šalia jų ir jie pastebėjo, kad pastarasis yra susinervinęs. R. užėjo į kavinę, o jie apytiksliai po minutės irgi užėjo į kavinę. Užėjusi į kavinę pamatė, kaip R. stumdosi su E. Z.. Netrukus R. su E. Z. ir B. I. išėjo iš kavinės. Ji kartu su A. B. irgi išėjo iš kavinės ir nuėjo parūkyti. B. ir A. išėjo į lauką, o ji, pamačiusi, kad vėl gali kilti muštynės grįžo į kavinę. Apytiksliai po 3-5 minučių R. A. į kavinę grįžo sumuštas. Pas R. buvo praskeltas antakis, o rankos buvo kruvinos. A. jai papasakojo, kad lauke R. ir E. Z. susimušė, o jis (A. B.) bandė juos išskirti. E. Z. su kažkokiu jai nepažįstamu vaikinu, kurio apibudinti ir atpažinti negalėtų, į kavinę atėjo šiek tiek vėliau. A. su R. nuėjo į tualetą nusiplauti kraują ir netrukus grįžo prie staliuko. Vėliau tarp R. ir E. Z. vėl kilo konfliktas, jie vienas kitą išvadino įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, o po to vėl susistumdė. Kavinės darbuotoja jiems liepė išeiti iš kavinės. R., E. Z. ir dar kažkas išėjo į (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro holą. Išėjusi į holą pamatė, kaip E. Z. kumščiu trenkė R. A. į veidą, o pastarasis koja spyrė E. Z. į krūtinę ir šis atsitrenkė į sieną. Po to iš kavinės į holą išėjo kavinės darbuotoja ir muštynių dalyviams liepė išeiti į lauką. R. A., E. Z., ir B. I. išėjo į lauką. Kas dar su jais išėjo nematė. Ji kartu su jais į lauką nėjo. Ji kartu su R. I., A. B., dviem jai nepažįstamom merginom ir vaikinu liko kavinėje tvarkyti sudaužytus stikliukus. Po 15-20 minučių į kavinę grįžo B. I. ir jiems papasakojo, kad R. A. supjaustė kojas ir kad M. išvežė R. į ligoninę. Kas R. supjaustė kojas, B. nepasakė. Netrukus išėjo iš kavinės, susitiko su B. likusiais svečiais ir kartu su A. B. išvažiavo namo. Kas R. supjaustė kojas ji nematė ir niekas jai apie tai nepasakojo (t. 1, b. l. 65-66 ). 2012 m. sausio 20 d. atliktos akistatos su E. Z. metu liudytoja I. B. parodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. vakare kavinėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centre, E. susitumdė su R. A.. Vėliau jie išėjo iš kavinės į lauką. O kai grįžo, tai pas R. A. buvo praskeltas antakis. Ji kartu su savo vyru tualete padėjo R. nusiplauti kraują, o kai išėjo iš tualeto į holą, R. su hole buvusiu E. vėl susistumdė. Einant nuo tualeto R. priėjo prie E. ir jie dviese pradėjo aiškintis santykius. Jie vienas ant kito šaukė, o po to ji pamatė, kaip R. koja spyrė E.. Kur R. pataikė, ji nematė, tačiau po šio smūgio E. nukrito hole ant grindų. Daugiau jokių muštynių nebuvo, nes R. ir E. kažkas išskyrė. Kai R. ir E. pradėjo hole kabinėtis, ji pamatė, kaip pastarasis pakėlė ranką, t. y. užsimojo suduoti R., ir ji pagalvojo, kad E. kumščiu trenkė R. į veidą, nors paties smūgio ji nematė. Po šio rankos pakėlimo koja įspyrė E..
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti ir kaltinamojo A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2011 m. spalio 7 d. įtariamojo papildomos apklausos metu A. A. parodė, kad 2011 metais, tikslios datos pasakyti negali, tai buvo prieš 6 mėnesius, apie 22.00 – 23.00 val. vienas atėjo į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini) baseino patalpose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes jam reikėjo pasikalbėti su vienu pažįstamu. Kavinėje pamatė dvi kompanijas, kurios sėdėjo už atskirų staliukų ir šventė gimtadienius. Iš vienos kompanijos pažinojo merginą, vardu Božena ir vieną vaikiną, vardu „(duomenys neskelbtini)“, kuris į kavinę atėjo po jo. Kitoje kompanijoje pažinojo tik vieną, tačiau pastarojo anketinių duomenų nenorėtų sakyti. Kitus pažinojo tik iš matymo. Atėjęs į kavinę susitiko su savo pažįstamu ir prisėdo prie staliuko. Apytiksliai po 5 minučių į kavinę atėjo „(duomenys neskelbtini)“. B. atsistojo ir nuėjo į koridorių prie „(duomenys neskelbtini)“, nes pastarasis berods ruošėsi sveikinti B.. Tuo pat metu jis su savo pažįstamu nutarė išeiti į lauką pasikalbėti. Einant koridoriumi „(duomenys neskelbtini)“ jį užkabino pečiu ir taip jį įžeidė. Kartu su savo pažįstamu jis sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“ ir pastarajam pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. „(duomenys neskelbtini)“ kartu su jais išėjo iš (duomenys neskelbtini) į lauką ir ten jie pradėjo kalbėtis. „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai agresyvus, mosikavo rankomis ir jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. „(duomenys neskelbtini)“ sudavė pirmas ir jam pataikė į lūpą. Jam po šio smūgio buvo prakirsta apatinė lūpa. Dėl sužalojimo į medicinines įstaigas nesikreipė. Po to, kai „(duomenys neskelbtini)“ jam sudavė į lūpą, pastarajam vieną kartą kumščiu sudavė į antakį ir galbūt vieną kartą sudavė „(duomenys neskelbtini)“ į pilvą. Iškart po to prie jų dviejų pribėgo jam nepažįstamas apie 30-35 metų vyras, kuris juos išskyrė. Kaip vėliau suprato, šis vyras kavinėje buvo B. kompanijoje. Kartu su į lauką išėjęs jo pažįstamas šiuose muštynėse nedalyvavo ir „(duomenys neskelbtini)“ jokių sužalojimų nepadarė. Kai juos išskyrė, jis liko lauke kalbėti su vyriškiu (apie 30-35 metų amžiaus), jo pažįstamas nuėjo į kavinę, o „(duomenys neskelbtini)“ užėjo į (duomenys neskelbtini) ir ten su kažkuo kalbėjosi. Kol jis kalbėjosi su vyriškiu, prie jo pribėgo B. ir pradėjo šaukti, kad jis jai sugadino gimtadienio šventę. Netrukus prie jų trijų jam netikėtai priėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir jam sudavė į viršugalvį. Kuo „(duomenys neskelbtini)“ jam sudavė ir kiek kartų neįsidėmėjo. Po smūgio jis nugriuvo ant žemės, o „(duomenys neskelbtini)“ jam bandė dar įspirti. Minėtas vyriškis griebė „(duomenys neskelbtini)“ už drabužių ir bandė pastarąjį nuo jo atitraukti. „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu nugriuvo. Kad „(duomenys neskelbtini)“ jam daugiau nesuduotų, jis iš džinsinių kelnių kišenės ištraukė mažą sudedamą peiliuką, atidarė geležtę ir priartėjęs prie gulinčio „(duomenys neskelbtini)“ peiliu dūrė į abi „(duomenys neskelbtini)“ blauzdas. Po to jis atsikėlė, o „(duomenys neskelbtini)“ pasitraukė į šoną. Jis matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ kažkas laikė, kad pastarasis daugiau jo nepultų. Atsigavęs nuo šoko nuėjo link savo namų. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu išmetė minėtą peiliuką. Kur tiksliai išmetė peiliuką negalėtų parodyti. „(duomenys neskelbtini)“ tą vakarą buvo girtas. E. Z. pažįsta, nes kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jis neatsimena, kad šio įvykio metu E. Z. būtų kavinėje. Lauke prie (duomenys neskelbtini), kai tarp jo ir „(duomenys neskelbtini)“ vyko muštinės, E. Z. nebuvo ir pastarasis muštinėse nedalyvavo. Kaltu dėl šio įvykio jis prisipažįsta iš dalies, nes šį įvykį išprovokavo ir pirmas muštines pradėjo „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 92-93 ).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad kavinės ir laisvalaikio centro durys, aikštelė vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. 1, b. l. 8-10).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. gegužės 18 d. specialisto išvados Nr. G 1559/11 (01) matyti, kad R. A. nustatytos durtinės žaizdos abiejose blauzdose ir dešiniame voke. Sužalojimai padaryti aštraus duriančių savybių turinčio daikto poveikyje neilgai trukus iki kreipiantis medicininės pagalbos į VGPUL 2011-04-09, 0.26 val. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių pasekoje. Nekomplikuotos minkštųjų audinių durtinės žaizdos nėra įtrauktos į sužalojimų ar būklių srašą, sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis apibūdintą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti R. A. sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo ranka (t. 1, b. l. 31-32).
Iš byloje esančio 2011 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. atpažino A. A. kaip asmenį, kuris 2011 m. balandžio 8 d. apie 23.55 val. prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro, adresu (duomenys neskelbtini), jį kartu su kitu jam nepažįstamu vaikinu sumušė, o 2011 m. balandžio 9 d. apie 0.05val. A. A. toje pačioje vietoje peiliu jam sužalojo abi kojas. Iki įvykio jis daug kartų yra matęs A. A., nes pastarasis gyvena kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, negu yra jo namas. Žinojo, kad jį vadina „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 19-21).
Iš byloje esančio 2011 m. rugsėjo 9 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. atpažino A. A. kaip asmenį, kurį jis pažįsta kaip „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. balandžio 8 d. apie 23-23.30 val. prie (duomenys neskelbtini) S. su kitu jam nepažįstamu asmeniu jį sumušė, t. y. pirmas į kairiąją ausį sudavė nepažįstamas vaikinas, o po to „(duomenys neskelbtini)“ jam smogė į pilvą ir į antakį. Po to jie susistumdė, tačiau juos išskyrė. Po 15 minučių toje pačioje vietoje vėl įvyko konfliktas. Atpažintas asmuo, t. y. S. pastūmė jo merginą, o jis ją užstojo. Jis su S. susistumdė ir dviese nugriuvo ant žemės. Gulint ant žemės S. jam peiliu pradūrė abiejų kojų blauzdas (t. 1, b. l. 85-87).
Iš byloje esančio 2011 m. spalio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. atpažino E. Z. kaip asmenį, kuris 2011 m. balandžio 9 d. apie vidurnaktį (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centre, kartu su A. A. jam siūlė išeiti į lauką pasikalbėti, o kai išėjo, E. Z. jam smogė į ausį, o A. A. sudavė jam į pilvą ir į kairįjį antakį. E. Z. jo daugiau lygtai nemušė (t. 1, b. l. 23-25).
Iš byloje esančio 2011 m. liepos 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja B. I. atpažino A. A. kaip asmenį kuris 2011 m. balandžio 8 d. sumušė jos draugą R. A. ir peiliu sužalojo kojas. Šis įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 50-52).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo juridinė kvalifikacija yra vienoda – jų abiejų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vienok, kaltinimo apimtis skiriasi. Kaltinamajam E. Z. inkriminuojama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje suduodamas nukentėjusiajam R. A. į kairiąją ausį, tuo tarpu kaltinamajam A. A. pareikštame kaltinime nurodoma, kad jis ne tik tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kaip kaltinamasis E. Z., sudavė smūgį nukentėjusiajam į pilvą ir į kairįjį antakį, bet ir vėliau, po 15 minučių, viešoje vietoje sužalojo nukentėjusįjį R. A., du kartus įdurdamas nukentėjusiajam peiliu į abiejų kojų blauzdas. Kartu abiem kaltinamiesiems pareikštame kaltinime teigiama, kad jie veikė bendrininkų grupe. Kaltinimo formulavimas yra prokuroro teisė ir pareiga, vis dėlto, vertinant pareikšto kaltinimo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į šiuos pareikšto kaltinimo konstrukcijos ypatumus.
Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo R. A., liudytojų B. I. ir R. I. parodymais apie tai, kad 2011 m. balandžio 8 d. vėlai vakare į (duomenys neskelbtini) laisvalaikio pramogų centro patalpose esančią kavinę užėjus R. A., būtent kaltinamieji pastarajam pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. Tiek iš nukentėjusiojo R. A., tiek iš liudytojos B. I. parodymų matyti, kad nukentėjusysis to daryti iš pradžių nenorėjo, bet kaltinamieji įkyriai prašė išeiti į lauką ir jis kartu su jais išėjo iš kavinės patalpų. Minėtų asmenų parodymai neprieštarauja tarpusavyje ir vienas kitą papildo, todėl teismas atmeta kaltinamojo E. Z. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie tai, kad jis su kitu kaltinamuoju A. A. nukentėjusiojo specialiai pasikalbėti į lauką nekvietė, gal nukentėjusiajam pasirodė, kad kvietimas buvo skirtas jam, o ne kaltinamajam A. A.. Pažymėtina, kad tokie kaltinamojo E. Z. parodymai nesutampa ir su kaltinamojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jį užkabindamas pečiu įžeidė nukentėjusysis, o po to A. A. kartu su savo pažįstamu (nors šiuose parodymuose jis E. Z. neįvardijo, tačiau iš jo parodymų konteksto ir lyginimo su kitų asmenų parodymais aišku, kad turimas omenyje kaltinamasis E. Z.) pasiūlė nukentėjusiajam išeiti į lauką pasikalbėti. Todėl teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad kaltinamieji E. Z. ir A. A. kavinės viduje pradėjo konfliktinę situaciją su nukentėjusiuoju ir toliau ją tęsė lauke. Kaltinamųjų veiksmai jiems kartu su nukentėjusiuoju R. A. išėjus iš Lazdynų laisvalaikio centro patalpų nustatyti tiek nuosekliais nukentėjusiojo R. A. parodymais (apie jam suduotus smūgius jis papasakojo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 11, 13-14, 15), kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus detalizuodamas parodymo atpažinti metu (t. 1, b. l. 19-21, 23-25, 85-87). Tai, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis jau nebegalėjo tiksliai atpasakoti gautų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos yra natūralu, nes paaiškinama praėjusiu ilgesniu laiko tarpu po įvykio. Kartu pažymėtina, kad ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad jį sumušė A. A. ir E. Z., kad po gautų smūgių jam buvo praskeltas antakis, bėgo kraujas. Parodymuose ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. A. taip pat teigė, kad sudavė nukentėjusiajam į antakį ir, galbūt smogė ir į pilvą. Apie tai jis parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 94-96). Neabejotina, kad tokie kaltinamųjų veiksmai – E. Z. suduotas smūgis nukentėjusiajam R. A. į kairiąją ausį, o kaltinamojo A. A. – į nukentėjusiojo antakį ir pilvą, yra įžūlūs, atlikti viešoje vietoje, dėl jų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, faktiškai išardytas liudytojos B. I. gimtadienio vakarėlis, todėl šie kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Kaip minėta, kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodoma, kad šią veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Iš tiesų, pagal BK 25 straipsnio 2 dalyje pateiktą bendrininkų grupės apibrėžimą, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nustatyti kaltinamųjų E. Z. ir A. A. veiksmai parodo, kad jie abu buvo nusikaltimo bendavykdytojais. Tačiau būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nors nebūtina, kad kiekvienas iš kaltinamųjų būtų išsamiai aptarę vykdomos nusikalstamos veikos detales, vis dėlto, jie bendrais bruožais turi suvokti daromos nusikalstamos veikos apimtį. Šioje baudžiamojoje byloje abu kaltinamieji yra kaltinami padarę vieną nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tačiau kaltinamajam A. A. inkriminuojamų veiksmų apimtis yra žymiai platesnė, negu kaltinamajam E. Z.. Pagal kaltinimo formuluotes, po jau aptartų veiksmų (kurie kvalifikuotini kaip baigtas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas), praėjus maždaug 15 minučių, veikdamas vieninga tyčia (nes visa kaltinamojo A. A. veika kvalifikuojama kaip vienas nusikaltimas, be to, ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tolesni kaltinamojo veiksmai buvo jau anksčiau kilusio ir aptarto konflikto tęsinys), kaltinamasis A. A. viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį R. A. panaudojo peilį ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl lieka visiškai neaiški kaltinamųjų susitarimo (jei toks susitarimas apskritai egzistavo) apimtis – ar tolesni A. A. veiksmai yra tik vykdytojo ekscesas, ar jiems kaltinamasis E. Z. visgi pritarė ir apie juos žinojo. Šie teisiškai reikšmingi bendrininkų grupės konstatavimui momentai pareikštame kaltinime neatsispindi. Iš kitos pusės, vien iš nustatytų bendrų kaltinamųjų veiksmų kviečiant pasikalbėti į lauką nukentėjusįjį ir suduodant jam smūgius, nėra tvirto pagrindo konstatuoti kaltinamųjų tarpusavio susitarimo bendrais veiksmais pažeisti viešąją tvarką, nors pati viešoji tvarka ir buvo pažeista. Todėl teismas pašalina iš pareikšto kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamieji veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, apsiribodamas konstatavimu, kad kaltinamieji 2011 m. balandžio 9 d. apie 0.05 val. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, veikdami kartu.
Analizuodamas tolesnę įvykių eigą, teismas pažymi, kad be aiškios priežasties kaltinamųjų A. A. ir E. Z. pradėtas konfliktas nutrūkęs nebuvo, ką patvirtina tiek paties nukentėjusiojo R. A. parodymai apie tai, kad nusivalęs kraują jis kaltinamųjų klausė, kodėl viskas taip įvyko, tiek ir liudytojos B. I. parodymai apie tai, kad A. A. R. A. klausė, ar šis mažai gavo, taip pat liudytojos R. I. parodymai, iš dalies – ir kaltinamojo E. Z. parodymai. Kavinės darbuotojai paprašius konfliktuojančius asmenis išeiti į lauką, lauke kaltinamajam A. A. pastūmus liudytoją B. I., nukentėjusysis R. A. su juo susigrūmė, ir grumtynių metu kaltinamsis A. A. peiliu sužalojo nukentėjusiojo R. A. kojas – pastaroji aplinkybė yra nustatyta ne tik nukentėjusiojo R. A. ir kaltinamojo A. A. parodymais tyrimo metu, bet ir patvirtinta teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajam nustatytą durtinių žaizdų pobūdį. Šiuos veiksmus kaltinamasis A. A. atliko viešoje vietoje, matant daugeliui žmonių. Kaltinamojo A. A. teiginiai apie tai, kad šias grumtynes išprovokavo R. A. vertintini kritiškai, kadangi, kaip minėta, įvykiai apie 0.20 val. buvo ankstesnio konflikto, kurį iniciajavo ne nukentėjusysis, o abu kaltinamieji, tęsinys, be to, jie neturi jokios reikšmės kaltinamojo A. A. veiksmų kvalifikacijai, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad smurtas muštynių (ar grumtynių) metu naudojamas ne gynybos, o puolimo tikslais. Tai aiškiai rodo ir šioje byloje nustatyti kaltinamojo A. A. veiksmai.
Teismas neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvykęs konfliktas kilo ne dėl kaltinamųjų chuliganiškų, o dėl asmeninių priežasčių. Iš minėtų nukentėjusiojo R. A., liudytojų B. I. ir R. I. parodymų matyti, kad kaltinamieji kavinėje nukentėjusįjį kvietė į lauką pasiaiškinti nenurodydami jokios priežasties, dėl ko reikėtų tai daryti, iš nukentėjusiojo R. A. parodymų matyti, kad išėjus į lauką jam beveik iškart buvo suduoti smūgiai, kaltinamieji neaiškino, dėl ko nukentėjusįjį muša. Nors kai kuriuose nukentėjusiojo R. A. (t. 1, b. l. 13-14) ir liudytojų I. B. bei I. T. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu daroma prielaida, kad konfliktas galėjo įvykti dėl B. I., tačiau teisiamajame posėdyje nei nukentėjusysis, nei B. I., nei, galiausiai, kaltinamasis E. Z. to nepatvirtino. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji konfliktinę situaciją su nukentėjusiuoju sukėlė be aiškios logiškai paaiškinamos priežasties, jų veiksmų eiga ir vieta rodo, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta ne tik suduoti smūgius nukentėjusiajam, bet ir pažeisti viešąją tvarką. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. A. ir E. Z. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas analizuodamas kaltinamųjų veikos kvalifikaciją, jau pasisakė dėl to, kad iš pareikšto kaltinimo pašalina aplinkybę, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Tai reiškia, kad nebelieka ir kaltinamajame akte inkriminuotos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. A. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, tačiau vėlesniu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, ne kartą buvo baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam A. A. skirtina reali, tačiau artimesnė minimumui, laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatomis bendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (bausmių apėmimo principas taikomas todėl, kad minėtu nuosprendžiu A. A. paskirta bausmė už sunkių nusikaltimų padarymą, o šiuo nuosprendžiu jis nuteistas už nesunkų nuskaltimą), į paskirtą bausmę įskaitant bausmę, įskaičiuotą ir atliktą pagal minėtą nuosprendį.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam E. Z. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis nusikalto pirmą kartą), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam E. Z. skirtina viena iš švelniausių BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių – bauda.
Nukentėjusiojo R. A. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl priteistini iš abiejų kaltinamųjų solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. A. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, įskaičiuotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu – nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. gegužės 17 d.
E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti solidariai iš A. A. ir E. Z. 820 Lt nukentėjusiajam R. A. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti solidariai iš A. A. ir E. Z. 1 107,07 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.