Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. B. (K. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-680 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo K. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. gruodžio 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. spalio 24 d.) – 10 mėnesių 6 dienos.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo K. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų skaičiui, pobūdžiui ir pavojingumui bei išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su sumažėjusia apelianto rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių K. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

8. Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad nors K. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą pagal kelis nuosprendžius, tačiau laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose jis atlieka pirmą kartą. Šiuo metu jis jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį (likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2019 m. spalio 24 d.) – 10 mėnesių 6 dienos), kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl sprendžiant K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad K. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nors 2019 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis šioje K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriamas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti rizikos veiksnys (informacija apie teisės pažeidimus), tačiau pažymėtina, kad šis veiksnys yra statinis, jo sumažinti savo elgesiu nuteistasis negali, nes jis nustatytas remiantis buvusiais įvykiais ir faktais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo artimi ir glaudūs ryšiai su artimaisiais bei teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamas kriminogeninis veiksnys šiuo metu nelems pakartotinio nusikalstamumo. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad nors nusikaltimai, už kurių padarymą K. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tačiau toks jo elgesys buvo įtakojamas bendrininkų grupės, šiuo metu nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu, draugus renkasi atsargiai, su bendrininkais nepalaiko jokio ryšio, atsiriboja nuo neigiamai charakterizuojamų nuteistųjų. Jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, stropiai dirbo, o tai skundą nagrinėjančiam teismui leidžia spręsti, kad stebima aiški ir teigiama K. B. nusikalstamo elgesio korekcija.

10. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis svarbu paminėti ir tai, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažįsta, savo elgesį analizuoja adekvačiai, prisiima atsakomybę už neteisėtus veiksmus, kas visumoje neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje K. B. tiek savo neteisėtus veiksmus, tiek ir jų pasekmėje atsiradusius padarinius vertina kritiškai. Išvadą, jog išėjęs į laisvę K. B. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2019 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (28 balai), kai tuo tarpu bausmės atlikimo pradžioje atlikto vertinimo metu (2017 m. gruodžio 30 d.) ši rizika siekė net 60 balų. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog K. B. tinkamai analizuoja savo praeitį, padarytas klaidas, geba atskirti savo problemines sritis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistasis ėmėsi atitinkamų veiksmų, atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių veiksnių, visą savo dėmesį skiriant prasmingai veiklai pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme.

11. Pritariant K. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis dirbo, pataisos namuose taip pat motyvuotai tęsė darbinę veiklą, lygtinio paleidimo atveju žada dirbti A. K. įmonėje, kas neabejotinai rodo itin teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją, galinčią veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio K. B. nusikalstamo elgesio jo lygtinio paleidimo atveju. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, automechaniko specialybę, kas leidžia teigti, jog asmeniui bus nesunku įsitvirtinti darbo rinkoje. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus K. B. privalo išmokėti 3 094,08 eurų, šiuo metu yra išmokėjęs 2 071,11 eurų, todėl ypatingai didelių finansinių įsipareigojimų, kurie galėtų paskatinti nuteistąjį nusikalsti siekiant asmeninės finansinės naudos sau, ir su kuriais negalėtų susitvarkyti būdamas laisvėje, K. B. neturi. Ši aplinkybė sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą bei vertinant nuteistojo finansinį stabilumą lygtinio paleidimo atveju, yra itin aktuali, tačiau skundžiama apylinkės teismo nutartimi taip ir liko neįvertinta.

12. Tinkamą nuteistojo elgesio korekciją pataisos namuose neabejotinai patvirtina ir teigiamas jo elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausmine tvarka K. B. baustas buvo tik vieną kartą bausmės vykdymo pradžioje (2017 m. kovo 27 d.), paskirta nuobauda nebegalioja, todėl atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien tik šiuo pagrindu, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenybę labiau teigiamai charakterizuojamas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat, 2018 m. gegužės 23 d. nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau pažeidimas buvo mažareikšmis, kadangi nuobauda K. B. paskirta nebuvo, apsiribojant svarstymu drausmės komisijoje. Be to, po šių pažeidimų nuteistasis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo paskatintas du kartus, kas rodo, jog K. B. elgesys buvo koreguojamas tinkamai. Tokiu būdu, spręsti apie dviprasmišką nuteistojo požiūrį į priežiūrą bei jam taikomas pataisos priemones, priešingai nei skundžiama nutartimi tai iš esmės konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamo pagrindo. Šių duomenų kontekste, pažymėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sparčiai mažėja, jam suteikta teisė išvykti be sargybos. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, kas leidžia pagrįstai manyti, jog K. B. socialiniai santykiai jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, aptarti skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tačiau teigiamai K. B. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo K. B. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimas Nr. 95-680 dėl K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistojo atžvilgiu nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. B. (K. B.) skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-680 dėl nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

K. B. (gim. 1994 m. kovo 5 d.), vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirti pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.