Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. atstovo advokato padėjėjo Pavel Novikevič skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės (toliau – prokurorė) nutarimo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Andrej Šiniajev (toliau – ikiteisminio tyrimo pareigūnas) nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas A. M. (toliau – pareiškėjas) 2017 m. liepos 14 d. skundas – prašymas pardėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo jo šmeižimo. Jame be kita ko nurodoma, jog UAB „E“ direktorė N. G. galimai padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje (toliau – pareiškimas).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2017 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodoma, kad dėl BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo galimo padarymo ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas ir procesas inicijuojamas nukentėjusiajam padavus skundą teismui, t. y. privataus kaltinimo tvarka. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė prokurorui.

2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu prokurorė atmetė pareiškėjo skundą. Prokurorė nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog galimai BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo yra nežinomas, nes jo vardą ir pavardę nurodo pats pareiškėjas skunde, todėl ikiteisminis tyrimas pagrįstai nepradėtas. 2017 m. rugpjūčio 30 d. skundu nutarimą pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjo skundą bei prokurorės 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pabrėžė, jog prokurorė priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo. Skunde nepateikti jokie argumentai, kurie leistų abejoti sprendimo teisėtumu. Pritarta ir prokurorės išvadai, jog galimai nusikaltimą padaręs asmuo yra žinomas, o A. M. atstovas gali savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, pateikti prašymus jiems gauti. Šią nutartį pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 21 d. skundu apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, prokurorės ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017 m. liepos 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimus ir priimti procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad prokuroro minėti procesiniai sprendimai turi būti panaikinti, nes buvo padaryti esminiai materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai. Remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1, 2 bei 407 straipsniais, pareiškėjas teigia, kad būtent baudžiamojo persekiojimo institucijos tuo atveju, kai įtariamas asmuo nežinomas, yra atsakingos už duomenų apie galimai padarytą nusikaltimą rinkimą, tačiau pareiškime nurodoma informacija apskritai nebuvo tikrinama. Prieš priimant sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo apklaustas nukentėjusysis, nebuvo siekiama išaiškinti asmenų, kurie girdėjo N. G. duotus parodymus, todėl sekantys sprendimai buvo nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Skunde nurodoma, jog šioje situacijoje nusikalstamą veiką padariusio asmens gyvenamoji ir buvimo vieta A. M. yra nežinoma, todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti šią veiką padariusį asmenį.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

A. M. atstovo advokato padėjėjo P. Novikevič skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju A. M. ginčija procesinius sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, kuris, pagal anksčiau galiojusią procesinę tvarką, buvo priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Teismas pastebi, kad šiuo metu BPK XXX skyrius yra pripažintas netekusiu galios ir tokios kategorijos bylų apskritai nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 167, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymas ir šio įstatymo 14 straipsnis įsigaliojo 2017 m. spalio 1 d.). Pagal šį įstatymą įgyvendinančias nuostatas, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Po šio įstatymo įsigaliojimo naujos privataus kaltinimo bylos nepradedamos ir tiriamos bei nagrinėjamos bendra procesine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas klausimas dėl anksčiau galiojusių BPK XXX skyriaus teisės normų, t. y. BPK 407 straipsnio 4 dalies, aiškinimo. Anksčiau galiojusi BPK 407 straipsnio 4 dalis numatė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 straipsnyje (tarp kurių buvo ir BK 154 straipsnyje numatyta veika) atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 14 d. dienos skunde dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. M. aiškiai nurodė, koks asmuo padarė jo nurodomą nusikalstamą veiką: „ 2017-04-20, 15:30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta UAB „E“ atstovė – direktorė N. G. duodama parodymus <...> paskleidė apie mane tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią mane bei pakertančią pasitikėjimą manimi“ (skundo 2 lapas). Esant tokioms aplinkybėms, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas visiškai pagrįstai, nes veiką padaręs asmuo buvo žinomas ir konkrečiai įvardintas. Ikiteisminio tyrimo atlikti tam, kad detaliau nustatyti šio asmens anketinius duomenis ar detalesnę informaciją apie N. G. nebuvo jokio pagrindo, tą galėjo padaryti pats pareiškėjas ar jo atstovas advokato padėjėjas. Taigi, nagrinėjamu atveju priimti procesiniai sprendimai, taip pat ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, yra visiškai pagrįsti ir teisėti.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaip jau minėta BPK XXX skyriaus nuostatos šiuo metu yra netekusios galios, pastebi ir tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.

Baudžiamasis procesas konkretaus asmens atžvilgiu, gali būti pradedamas ir vykdomas tik tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiuose asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių. Kiekvienu atveju, net ir kai suinteresuotas asmuo įžvelgia jo interesų pažeidimus, būtina atsakingai įvertinti ar veiksmai, kurie galbūt pažeidė suinteresuoto asmens interesus, yra draudžiami baudžiamojo įstatymo prasme, ar baudžiamasis procesas, kuris turi būti kraštutine priemone, nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju, nors A. M. pareiškime nurodytos N. G. veikos atitikties BK 154 straipsniui klausimas nebuvo keliamas, teismas, vertindamas 2017 m. liepos 14 d. skunde nurodytas aplinkybes, negali daryti išvados, kad šiuo metu, t. y. panaikinus BPK XXX skyriaus nuostatas, vienintelė galima pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimo priemonė yra būtent N. G. baudžiamasis persekiojimas. Atsižvelgiant į tai, teismas net ir po BPK XXX skyriaus nuostatų pripažinimo netekusiomis galios, neįžvelgia jokio pagrindo naikinti ar keisti procesinius sprendimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti pareigūnus iš naujo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal pareiškėjo 2017 m. liepos 14 d. skundą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. M. atstovo advokato padėjėjo Pavel Novikevič skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.