- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- N1-65-298/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00877-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kaltinamasis
- A. D., P. B., J. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., LR pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas;
P. B. (P. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi Vilniaus rajono pagirių gimnazijoje 12 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas;
J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi S. K. pagrindinėje mokykloje 12 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. D. (A. D.) 2010-05-12 apie 20.30 val., būdamas viešoje vietoje – prie Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)., veikdamas bendrininkų grupėje su P. B., J. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „vertoliot“ ir kartu su M. J., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliais veiksmais, t.y. P. B. priėjus prie E. M., pastūmus jį ir tyčia kumščiu sudavus vieną kartą E. M. į žandikaulį, pasivydamas benueinantį E. M., pakišdamas koją, dėl ko E. M. nugriuvo ant žemės, suduodamas vieną kartą kumščiu E. M. į galvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vaikinui pravarde „vertoliot“ vieną kartą kumščiu sudavus E. M. į galvą, P. B. vieną kartą kumščiu sudavus E. M. į veido sritį, vėl pasivydamas benueinantį E. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vaikinui pravarde „vertoliot“ pakišus E. M. koją, dėl ko E. M. nugriuvo ant žemės, P. B. gulinčiam ant žemės E. M. vieną kartą įspyrus į pilvą, M. J. vieną kartą kumščiu sudavus E. M. į šoną ir vieną kartą į nugarą, P. B. priėjus prie E. M. ir du kartus kumščiu sudavus E. M. į veidą, J. M. kojos keliu sudavus E. M. į koją, bendrais veiksmais su P. B., J. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „vertoliot“ ir M. J. padarė nukentėjusiajam E. M. poodinę kraujosruvą su jos fone esančiu odos nubrozdinimu dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies jungtinėje, kas sukėlė nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis P. B. (P. B.) 2010-05-12 apie 20.30 val., būdamas viešoje vietoje – prie Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)., veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., J. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „vertoliot“ ir kartu su M. J., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliais veiksmais, t.y. prieidamas prie E. M., pastumdamas jį ir tyčia kumščiu suduodamas vieną kartą E. M. į žandikaulį, pasivydamas benueinantį E. M., A. D. pakišus koją, dėl ko E. M. nugriuvo ant žemės, sudavus vieną kartą kumščiu E. M. į galvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vaikinui pravarde „vertoliot“ vieną kartą kumščiu sudavus E. M. į galvą, vieną kartą kumščiu suduodamas E. M. į veido sritį, vėl pasivydamas benueinantį E. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vaikinui pravarde „vertoliot“ pakišus E. M. koją, dėl ko E. M. nugriuvo ant žemės, gulinčiam ant žemės E. M. vieną kartą įspirdamas į pilvą, M. J. vieną kartą kumščiu sudavus E. M. į šoną ir vieną kartą į nugarą, prieidamas prie E. M. ir du kartus kumščiu suduodamas E. M. į veidą, J. M. kojos keliu sudavus E. M. į koją, bendrais veiksmais su A. D., J. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „vertoliot“ ir M. J. padarė nukentėjusiajam E. M. poodinę kraujosruvą su jos fone esančiu odos nubrozdinimu dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies jungtinėje, kas sukėlė nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis J. M. (J. M.) 2010-05-12 apie 20.30 val., būdamas viešoje vietoje – prie Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) j., veikdamas bendrininkų grupėje su P. B., A. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „vertoliot“ ir kartu su M. J., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliais veiksmais, t.y. P. B. priėjus prie E. M., pastūmus jį ir tyčia kumščiu sudavus vieną kartą E. M. į žandikaulį, pasivydamas benueinantį E. M., A. D. pakišus koją, dėl ko E. M. nugriuvo ant žemės, sudavus vieną kartą kumščiu E. M. į galvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vaikinui pravarde „vertoliot“ vieną kartą kumščiu sudavus E. M. į galvą, P. B. vieną kartą kumščiu sudavus E. M. į veido sritį, vėl pasivydamas benueinantį E. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vaikinui pravarde „vertoliot“ pakišus E. M. koją, dėl ko E. M. nugriuvo ant žemės, P. B. gulinčiam ant žemės E. M. vieną kartą įspyrus į pilvą, M. J. vieną kartą kumščiu sudavus E. M. į šoną ir vieną kartą į nugarą, prieidamas prie E. M. ir P. B. du kartus kumščiu sudavus E. M. į veidą, kojos keliu suduodamas E. M. į koją, bendrais veiksmais su P. B., A. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „vertoliot“ ir M. J. padarė nukentėjusiajam E. M. poodinę kraujosruvą su jos fone esančiu odos nubrozdinimu dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies jungtinėje, kas sukėlė nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamųjų A. D., P. B., J. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., grindžiamas šiais įrodymais ir duomenimis:
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. D. (A. D.) kaltu prisipažino pilnai bei patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad visi draugai dažniausiai patį vadina „Artik“, kitos pravardės neturi. 2010-05-12 apie 20.30 – 21.00 val. susitiko su savo draugu P. B.. Eidami prie Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos, esančios Vaidotų km., sutiko J. M., E. B. ir vaikinus, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, žino tik jų pravardes: „ Pukis“, „Bomž“ ir „Mangust“. Visi kartu nuėjo į Vaidotų km. Pakeliui, prie Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos, sutiko E. M. Jis ėjo kartu su savo draugais Arnoldu, Edgaru, Tomašu, taip pat su jais kartu ėjo iš Lenkijos atvažiavę svečiai: dvi merginos ir vienas vaikinas. Susitikęs su Edvardu, su juo pasisveikino, o Pavelas pradėjo su juo kalbėtis. Pokalbio metu Pavelas pasakė: „Edik pedik“. Kodėl Pavelas taip pasakė, nežino, gal norėjo pajuokauti, o gal įžeisti. Po minėto pasakymo Edvardas pasakė Paveuil, kad tuoj jam suduos ir pradėjo kažką sakyti. Ką būtent Edvardas sakė neatsimena, neatkreipė dėmesio. Paskui, kaip matė, Pavelas priėjo prie Edvardo arčiau ir dviem rankomis pastūmė jį, tačiau Edvardas nenugriuvo, o tik pasitraukė atgal. Po to Pavelas dešine ranka sudavė Edvardui į veidą. Po suduoto smūgio Edvardas pradėjo bėgti link Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos. Visiems priėjus prie minėtos mokyklos, svečiai iš Lenkijos užėjo į bendrabutį, o jie stovėjo ir bendravo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli minėto bendrabučio. Stovint kažkas pasakė, dabar tiksliai neatsimena kas, kad Edvardas bėga keliuku, vedančiu į Pagirių km. Atstumas buvo maždaug 10 – 15 m. Kodėl jis pradėjo bėgti, nežino. Tada Pavelas pasakė, jog reikia Edvardo pasivyti, kadangi jis norėjo su juo pasikalbėti. Pavelas negalėjo bėgti, nes jam skaudėjo koją. Kai Pavelas tai pasakė, paskui Edvardo nubėgo pats, J. M. ir M. J.. Edvardą pasivijo vidury lauko, netoli miško. Pasiviję pasakė, kad jis pastovėtų ir palauktų, kadangi Pavelas nori su juo pasikalbėti. Dabar tiksliai neatsimena, tačiau galimai ir galėjo pakišti Edvardui koją. Taip pat jam galėjo vieną kartą ir suduoti, bet kur būtent sudavė Edvardui tiksliai pasakyti negali, kadangi buvo tamsu ir viskas įvyko greitai. Pasivijus Edvard, greitai priėjo ir kiti vaikinai, tarp jų buvo ir Pavelas. Kai visi vaikinai atėjo, visi stovėjo ratu. Stovint, Pavelas pasiūlė Edvardui muštis „vienas prieš vieną“, tačiau šis atsisakė. Kai Edvardas atsisakė muštis, kiek atsimena, Pavelas priėjo prie Edvardo ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį. Kaip Edvardas norėjo antrą kartą nuo jų pabėgti neatsimena. Tačiau pamena, kad Edvardas gulėjo ant žolės, kadangi pats jam padėjo atsikelti. Prisimena, kaip Edvardas nugriuvo ant Pavelo kojos. Edvardas atsistojo pats, o po kelių minučių pats Pavelui padėjo atsikelti. Daugiau nematė, kad Pavelas ar kiti vaikinai būtų mušę Edvardą, gal nepastebėjo, nežino. Prisimena, kai Pavelas kabinėjosi prie Edvardo ir norėjo su juo muštis, pats su Jaroslavu bandė nuraminti Pavelą, tačiau jis neklausė. Girdėjo kaip kažkas iš Edvardo reikalavo apie 50 Lt., alaus ir bilietukų į diskoteką. Atrodo, jog tai buvo vaikinas pravarde „Vertoliot“, bet to tiksliai tvirtinti negali, kadangi blogai atsimena. Ką į tai atsakė Edvardas tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Atsimena, kad Edvardui paskambino į mobiliojo ryšio telefoną. Pastarasis atsiliepė, skambino jo motina. Po skambučio Edvardas nuėjo takeliu link namų. Visi taip pat nuėjo link savo namų. Pats Edvardui sudavė tik vieną smūgį, tikrai tą dieną jo daugiau nemušė, iš vis nenorėjo mušti, tai išėjo netyčia, nes jokios priežasties nebuvo panaudoti prieš E. M. fizinę jėgą, fizinį smurtą. Niekada neturėjo jokių konfliktų su E. M., visą laiką gerai bendravo ir tą dieną jam sudavė netyčia, to nenorėjo. Tą dieną viskas prasidėjo nuo to, kad P. B. pradėjo kabintis prie Edvardo, pasakydamas „Edik pedik“. Negali paaiškinti, kodėl pats ir kiti vaikinai mušė Edvardą, jokios priežasties jį mušti tikrai nebuvo. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jau atsiprašė Edvard ir, jei reikės, dar kartą atsiprašys. (t.1, b.l.141-142).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. (A. D.) papildomai paaiškino, kad su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi mano, jog jis yra per didelis.
Kaltinamasis P. B. (P. B.) kaltu prisipažinom pilnai ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad visi draugai patį vadina „Paška“. 2010-05-12 kažkur apie 20.30 – 21.00 val. susitiko su savo draugu A. D.. Eidami prie Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos, esančios Vaidotų km., susitiko J. M., E. B. bei vaikinus, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, žino tik jų pravardes „ Pukis“, „Bomž“ ir „Mangust“. Visi kartu nuėjo į Vaidotų km. Einant su minėtais draugais į Vaidotų km., prie Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos sutiko E. M.. E. M. ėjo kartu su savo draugais Arnoldu, Edgaru, Tomašu, su jais dar ėjo atvažiavę iš Lenkijos svečiai: dvi merginos ir vienas vaikinas. Jiems einant, pats Edvardo atžvilgiu pasakė: „ Edik pedik“. Taip pasakė, nes norėjo tik pajuokauti. Po to posakio Edvardas pasakė, kad tuoj suduos bei pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais. Paskui priėjo prie jo arčiau ir dviem rankomis pastūmė Edvardą, tačiau pastarasis nenugriuvo, o tik pasitraukė atgal. Po to, kai Edvardą pastūmė, dešine ranka sudavė pastarajam į veidą. Po suduoto smūgio Edvardas pradėjo bėgti link Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos. Visą tai vyko netoli Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos. Buvo nemažai žmonių. Priėjus visiems prie minėtos mokyklos, svečiai iš Lenkijos įėjo į bendrabutį, o visi stovėjo netoli minėto bendrabučio, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Būnant prie bendrabučio, pats Edvardą dar kartą pastūmė, pastarasis nenugriuvo. Tuo metu svečiai iš Lenkijos jau buvo įėję į bendrabutį. Stovint su draugais, pamatė arba kažkas pasakė, tiksliai dabar neatsimena, kad Edvardas bėga keliuku, vedančių į Pagirių km. Atstumas buvo maždaug 10 – 15 m. Kodėl jis pradėjo bėgti nežino. Pamatę, kad Edvardas pabėgo, paskui jį nubėgo A. D., J. M. ir M. J.. Artūr, Jarek ir Miroslav pasivijo Edvardą. Eidamas paskui nubėgusius vaikinus, nematė, kad kas nors muštų Edvardą. Pats su vaikinais nebėgo, kadangi skaudėjo koja. Priėjus prie jų, Edvardas stovėjo, o visi vaikinai, tuo tarpu ir pats, stovėjo ratuku. Tada pasiūlė Edvardui muštis „vienas prieš vieną“, tačiau pastarasis atsisakė. Po to, kai Edvardas atsisakė muštis, priėjo prie Edvardo ir sudavė jam dešinės rankos kumščiu į veido sritį vieną smūgį. Po šito suduoto smūgio, priėjęs prie Edvardo nusivalė kraują nuo savo sužeisto piršto, o paskui, tiksliai neatsimena kaip, bet Edvardas pradėjo bėgti, tačiau Jarek ir vaikinas pravarde „Vertoliot“ jį vėl pasivijo, bei kažkas Edvardą pastūmė ir pastarasis nugriuvo. Priėjęs prie gulinčio ant žemės Edvardo kaire koja vieną kartą spyrė jam į pilvą. Daugiau tuo momentu jo nemušė. Paskui Artur padėjo Edvardui atsistoti ir pastarasis pradėjo kalbėti su vaikinais. Su kuo Edvardas kalbėjosi iš jų kompanijos, neatkreipė dėmesio, stovėjo už jo nugaros, nusisukęs į kitą pusę ir kalbėjosi su Jareku. Kalbant su Jareku, kažkas iš ten buvusių vaikinų, tiksliai nežino kas, nematė, kadangi buvo nusisukęs, pastūmė Edvardą ir pastarasis atsitrenkė pačiam į nugarą, ko pasėkoje pats nugriuvo ant žemės. Nugriuvus ant žemės, Edvardas užgriuvo visu savo svoriu ant paties dešinės kojos. Po to Edvardas atsistojo, pats dar gulėjo ant žemės, kadangi labai skaudėjo koją. Po kelių minučių Artūr padėjo jam atsikelti, kelias minutes stovėjo šone. Vėliau vėl priėjo prie stovinčio Edvardo ir vieną kartą dešine ranka sudavė pastarajam į veidą. Edvardas pradėjo atsitraukinėti nuo paties. Kai atsitraukinėjo sakė, ką reikia atnešti, kad jį paleistų. Tada prie jo priėjo Jarek ir vaikinas pravarde „Vertoliot“, bei pradėjo reikalauti iš Edvardo pinigų apie 50 Lt., alaus ir bilietukų į diskoteką. Edvardas su viskuo sutiko, pasakė, jog duos bilietukus, pinigus ir atneš alaus. Po minutės pats vėl priėjo prie Edvardo ir dešine ranka sudavė jam vieną smūgį į veidą. Po to suduoto smūgio Edvardas pasakė, kad daugiau nereikia jo mušti. Kažkur po minutės suskambėjo Edvardo mobiliojo ryšio telefonas, Edvardas atsiliepė. Suprato, kad jam skambina motina. Gretai po skambučio jį paleido, tačiau grasindami pasakė, kad niekam nieko nesakytų, nes jam bus blogiau, ir Edvardas nuėjo į namus. Išėjus keliuku link Pagirių km. visi taip pat išsiskirstė link savo namų. Negali paaiškinti, kodėl įvyko konfliktas ir muštynės tarp paties ir Edvardo. Jokios priežasties nebuvo, jokių konfliktų niekada su jo neturėjo, jis nieko blogo pačiam nepadarė. Išėjo taip, kad norėjo tik pajuokauti, pasakydamas „Edik pedik“, tačiau viskas pasisuko į muštynės. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jau atsiprašė Edvard, jei reikės, dar kartą atsiprašys. Nori su juo susitaikyti. (t.1, b.l.179-180).
Parodymų patikrinimo vietoje metu P. B. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. (t.1, b.l.156-168).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. B. (P. B.) papildomai paaiškino, kad mano, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra per didelis ir jį reikia mažinti per pusę.
Kaltinamasis J. M. (J. M.) kaltu prisipažino pilnai ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad draugai ir pažįstami dažniausiai patį vadina „Malina“. 2010-05-12 apie 21.00 val., eidamas Vaidotų km., sutiko savo pažįstamus, draugus: P. B., Artūrą, Miroslavą, E. B.. Paskui prisijungė dar kiti vaikinai: vaikinas pravarde „Pukis“ ir vaikinas, kurio nepažįsta, nei vardo, nei pavardės, nei pravardės nežino. Visai kompanijai stovint netoli Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos, esančios Vaidotų km., ėjo kažkokia kompanija, kurioje buvo apie 9 - 10 žmonių, atrodo, buvo 3 svečiai atvažiavę iš Lenkijos, Edvardas, o kitų nepažįsta. Jiems arčiau priėjus, Pavel pradėjo kabintis prie Edvardo, atrodo pasakė: „Edik pedik“. Po tų pasakytų žodžių Edvardas kažką atsakė Pavelui, tiksliai ką, pasakyti negali, neprisimena. Pavel supyko ir prieidamas prie Edvardo, iš pradžių jį pastūmė, paskui ranka sudavė vieną smūgį Edvardui į veidą. Po to Edvardas su savo kompanija nuėjo toliau link Vilniaus technologijos, verslo ir žemės mokyklos. Visi ėjo paskui juos, ramino Pavelą, kad jis nelįstų prie Edvardo, tačiau Pavelas neklausė. Paties kompanija ir Edvardo kompanija priėjusios prie minėtos mokyklos stovėjo netoli bendrabučio, ten esančioje automobilių stovėjimo aikštėje. Edvardo kompanija palydėjo svečius į minėtos mokyklos bendrabutį. Paskui Edvardas, eidamas atgal iš mokyklos, pradėjo bėgti link takelio. Pavelas pamatęs, kad Edvardas bėga, paprašė paties, Arturo ir dar kažko, dabar neprisimena, pasivyti Edvardą, nes pats negalėjo bėgti paskui jį, kadangi jam skaudėjo koją. Taip ir padarė. Pasiviję Edvardą, pasakė jam niekur nebėgti, kadangi Pavelas su juo nori pasikalbėti. Tiksliai negali pasakyti, bet, atrodo, kad niekas Edvardui kojos nepakišo, kai jį pasivijo. Pasivijus Edvardą, greitai priėjo ir Pavelas, jis pasiūlė Edvardui muštis „vienas prieš vieną“, tačiau Edvardas nesutiko. Kai Edvardas atsisakė muštis, tiksliai neatsimena, bet, atrodo, kad Pavelas prie jo priėjo ir sudavė pastarajam, atrodo, į veidą, bet to tiksliai tvirtinti negali. Tuo metu pats stovėjo su vaikinais, kalbėjosi, matė, kad Edvardas atsitraukinėjo nuo Pavelo ir vaikinų, kurie ten stovėjo ratu. Tada visi pradėjo vėl vytis Edvardą, tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad pats su kažkuo jį pirmas pasivijo. Tačiau kaip Edvardas pargriuvo nežino, tikrai jam kojos nepakišo. Kas jam pakišo koją, kad jis pargriuvo ant žolės, nežino. Kai Edvardas pargriuvęs gulėjo ant žolės, pats jo nemušė. Kas po to padėjo Edvardui atsikelti, nepamatė, neatkreipė dėmesio. Prisimena, kad Edvardas buvo nukritęs ant Pavelo kojos, bet kaip tai atsitiko, nepastebėjo. Ar po to Pavelas dar sudavė Edvardui, nepasakys, neatsimena. Paskui, pačiam laikant rankose savo mobiliojo ryšio telefoną, nežino, gal kažkas Edvardą pastūmė, bet pastarasis atsitrenkė į patį ir telefonas nukrito ant žemės, išsipurvino ir išsijungė. Pagalvojo, kad jis sudaužė telefoną ir šis nebeveiks. Iš pykčio dešinės kojos keliu sudavė Edvardui, pataikydamas jam į koją. Po to Edvardas pasakė, kad už sugadintą telefoną jis bus skolingas, kiek būtent nesakė. Tačiau vėliau įjungė savo telefoną, jis veikė, viskas buvo tvarkoje. B. E. pats siūlė, kadangi norėjo, kad jį paleistų. Kai viskas buvo išsiaiškinta, Edvardui paskambino į mobiliojo ryšio telefoną, po to suprato iš pokalbio, kad jam skambino motina. Po skambučio Edvardas greitai nuėjo keliuku, vedančiu į Pagirių km., į namus. Edvardui nuėjus į namus, visi taip pat nuėjo į namus. Pats sudavė Edvardui tik vieną smūgį koja. Niekada su Edvardu jokių konfliktų neturėjo. Nežino kaip paaiškinti, kodėl tą dieną įvyko konfliktas ir muštynės. Mano, jog dėl to, kad Pavelas norėjo pasišaipyti iš Edvardo, kitos priežasties nebuvo. Pats nenorėjo Edvardui suduoti koja, bet taip išėjo. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, Edvardo jau atsiprašė, tačiau, jei reikės, atsiprašys dar kartą. (t.2, b.l.11-12).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. M. (J. M.) papildomai paaiškino, kad visiškai nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu.
Nukentėjusysis E. M. (E. M.) patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010-05-12 link vakaro ėjo kartu su savo klasiokais A. B., T. S., Z. M., lydėjo tris moksleivius, kurie atvyko iš Lenkijos į mokyklą ir laikinai buvo apsigyvenę Vaidotų žemės ūkio mokyklos bendrabutyje, Vaidotuose. Einant sutiko 15 - 20 žmonių grupę, tarp kurių buvo Pavel, Artur, vaikinas pravarde „Malina“, vaikinas pravarde „Kopeika“. Kai susitiko, Pavel pradėjo prie paties lįsti, išvardino necenzūriniais žodžiais, vieną žodį prisimena, jis patį pavadino „kale“, tai pasakė rusiškai. Tuo metu, kai Pavel patį įžeidinėjo, priėjęs prie paties netikėtai sudavė rankos kumščiu į žandikaulį, kokios rankos kumščiu sudavė tiksliai neatsimena. Po suduoto smūgio nubėgo nuo jo į šalį. Ar Pavel pastūmė patį neprisimenu, negali pasakyti. Kai Pavel patį įžeidinėjo ir sudavė, kiti vaikinai nieko nedarė, tik stovėjo ir žiūrėjo. Kai atsitraukė nuo Pavelo, pastarasis pradėjo vėl eiti link paties, ėjo lėtai, nes šlubavo. Pavelui einant link paties, vaikinai bandė pastarąjį nuraminti, tačiau Pavel jų neklausė. Paskui pastebėjo, jog prie tų vaikinų kompanijos prisidėjo dar vienas vaikinas, vėliau sužinojo to vaikino pravardę - „Vertoliot“. Vaikinas pravarde „Vertoliot“ stovėjo šalia automobilio BMW juodos spalvos. Palydėjęs svečius iš Lenkijos į Vaidotų žemės ūkio mokyklos bendrabutį, eidamas pamatė, jog minėti vaikinai keistai į patį žiūri. Labai išsigando ir pradėjo bėgti, o bėgo asfaltuotu keliu, vedančiu į Pagirius. Pamatė, jog tie vaikinai eina iš paskos. Nubėgo apie 400 - 500 m iki posūkio į dešinę, o po to ėjo takėliu per žolę link Pagirių km. Iš pradžių einant už nugaros nieko nebuvo. Tačiau paskui prie posūkio pastebėjo, jog paskui patį bėga trys vaikinai: Artur, vaikinas pravarde „Kopeika“ ir dar vienas vaikinas, kurio jokių anketinių duomenų nežino. Jie patį pasivijo lauko viduryje, iki miško likus 10 - 15 m. Kai nurodyti vaikinai patį pasivijo, Artur pastūmė patį ir pakišo koją, ko pasėkoje nugriuvo ant žoles. Gulint ant žolės, jie trise patį laikė, nors bandė priešintis ir išsilaisvinti iš jų. Kai norėjo atsistoti ir pabėgti nuo jų, sugebėjo vienam iš tų vaikinų kumščiu suduoti į krūtinę, tačiau kuriam vaikinui sudavė nepastebėjo, kadangi buvo tamsu, bet tikrai ne Arturui. Po to, kai kažkuriam tai vaikinui sudavė, pajuto du smūgius į galvą. Vieną smūgį į galvą sudavė Artur, o kitą - vaikinas, kurio jokių duomenų nežino. Pasprukti nuo jų nepavyko ir po 2 - 3 minučių priėjo Pavel, vaikinas pravarde „Malina“ ir vaikinas, kuris buvo su mažu šuniuku. Paskui, kai minėti vaikinai atėjo, po minutės atėjo ir vaikinas pravarde „Vertoliot“, kadangi prieš tai vaikinas pravarde „Malina“ paskambino vaikinui pravarde „Vertoliot“, kad jis ateitų. Atėjus vaikinui pravarde „Vertoliot“, Artur padavė jam ranką, padėdamas atsistoti. Atsistojus, Pavel pasiūlė su juo muštis „vienas prieš vieną“ ir pagrasino, jog, jei atsisakys muštis, gaus nuo visų. Tuo metu kiti vaikinai stovėjo ratuku. Paprašė palaukti, nes norėjo pagalvoti. Pavel pradėjo skaičiuoti „vienas, du“, o pačiam nieko neatsakius, priėjo ir sudavė rankos kumščiu į veido sritį. Kokios rankos kumščiu sudavė neprisimena. Po to smūgio vaikinai tarpusavyje pradėjo kalbėtis, o tuo laiku pavyko pabėgti. Nubėgo apie 20 m, tačiau kažkas pasivijo ir pakišo koją, vėl nugriuvo. Kas būtent pakišo koją nepastebėjo. Tada pribėgo vaikinai ir visi puolė spardyti ir mušti į įvairias kūno vietas. Tai buvo Pavel, Artur, vaikinas pravarde „Kopeika, jo pavardė Janovičius, vaikinas pravarde „Vertoliot“, vaikinas pravarde „Malina, jei neklysta, jo pavardė Malinovskis, vaikinas, kuris buvo su šuniuku ir kitas vaikinas, kurio iš vis jokių anketinių duomenų nežino. Rankomis uždengė galvą, todėl nematė, kas būtent iš vaikinų mušė. Smūgių buvo ne mažiau 10. Smūgiai buvo skaudūs. Kai mušė, vaikinai nieko nesakė, patys apsiramino ir nustoję mušti pasitraukė nuo paties. Artur padėjo jam atsistoti. Atsistojus, kažkur tai po minutės, gal ir mažiau, į mobiliojo ryšio telefono numerį paskambino motina. Prieš tai, kai skambino motina, vaikinai paklausė, kas skambina, atsakius, jog skambina motina, jie leido atsiliepti ir motinai pasakyti, kad jau eina į namus. Pasikalbėjęs su motina, padėjo ragelį, Pavel vėl pradėjo sakyti, siūlyti muštis vienas prieš vieną. Tuo metu kažkas už nugaros užlaužė ranką, kas būtent tai padarė nematė, bet, atrodo Artur arba vaikinas pravarde „Vertoliot“, tiksliai nežino, tačiau pavyko nuo jų pabėgti. Nubėgo apie 20 m, tačiau jie pasivijo. Pasivijo vaikinas pravarde „Malina“ ir pasakė, pareikalavo atnešti tris bilietukus į mokykloje vykstančią diskoteką, 30 Lt. ir 6 l alaus. Atsakė, jog gerai, atneš, tik paleiskit. Tuo momentu jį stovintį pradėjo mušti Pavel, Artur, vaikinas pravarde „Malina“ ir vaikinas pravarde „Vertoliot“. Nurodyti negali kiekvieno vaikino smūgio, tačiau daugiausiai smūgių buvo į veidą ir į pilvą. Kiek buvo suduota smūgių neprisimena. Vaikinai patys apsiramino. Praėjus porai minučių į mobiliojo ryšio telefoną vėl paskambino motina ir po motinos skambučio vaikinai patį paleido. Tarp tų visų vaikinų buvo E. B., tačiau jis paties nemušė, tik dalyvavo ir matė, kaip vaikinai patį mušė. Po mėnesio, kai įvyko įvykis, t.y. 2010-07-15, į namus buvo atėję Pavel, Artur, E. B., vaikinas pravarde „Malina“ ir vaikinas pravarde „Kopeika“. Atėję vaikinai norėjo susitaikyti ir siūlė sumokėti 100 Lt. Vaikinai jo neatsiprašė. (t.1, b.l.63-66).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nepilnametis nukentėjusysis E. M. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu. (t.1, b.l.50-62).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. M. (E. M.) papildomai paaiškino, kad po šio įvykio jam prasidėjo problemos su kraujospūdžiu. Iki to laiko tokių problemų nebuvo. Dabar kiekvieną dieną gėrė tabletės. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvykio metu buvo sugadinti jo rūbai: džinsai, marškinėliai, striukė. Jie buvo pirkti motinos. Jis kaltinamiesiems neatleido ir taikytis su jais nenori.
Nepilnamečio nukentėjusiojo E. M. įstatyminė atstovė, liudytoja D. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad iš sūnaus žinojo, kad 2010-05-12 į gimnaziją atvažiavo svečiai – moksleiviai iš Lenkijos ir sūnus sakė, kad bus užimtas su jais maždaug iki 21.30 val., iš namų jis išėjo apie 17.00 val. Tą dieną dirbo nuo 19.00 val., turėjo dirbti iki 7.00 val. ryto. Maždaug nuo 21.00 val. pradėjo skambinti sūnui Edvardui, norėdama sužinoti, kur jis ir kaip, nes jau buvo vėlu. Paskambino keletą kartų. Sūnus atsakydavo trumpai, kad viskas gerai, viskas tvarkoje, kad greitai bus namuose, prieš tai jis žadėjo sugrįžti į namus 22.00 val. Suprato, kad jis jau prie Vaidotų žemės ūkio mokyklos bendrabučio. Pagal jo balsą ir jo kalbą jokių įtarimų nekilo. Atrodo, 22.25 val. paskambino jam eilinį kartą. Jis atsakė, kad greitai bus. Tuo momentu išgirdo kažkokio vaikino balsą, kuris rusiškai pasakė „pasakyk mamai, kad būsi po 5 valandų“. Tuos žodžius suprato kaip kažkieno juoką, kad vaikinai ten bendrauja ir kažkas pajuokavo. Po to praėjo apie 10 min. ir gavo sūnaus SMS žinutę „paskambink“. Iš karto jam paskambino. Sūnus Edvardas pasakė, kad jį sumušė, pasakė, kad jis yra prie miško, netoli nuo namų, eina į namus. Į klausimą, kas jį sumušė, jis nieko neatsakė. Iš karto atsiprašė iš darbo ir nuvažiavo į namus. Namuose sūnaus dar nebuvo. Išbėgo į kiemą, vėl pradėjo jam skambinti. Jis atsakydavo, kad jau ateina, jau beveik prie namų. Kadangi jis labai ilgai ėjo, praeiti užima mažiau laiko, paklausė, kur jis yra, kodėl jis taip ilgai eina, gal negali eiti. Jis atsakė, kad iš namo laiptinės jį nutempė į mišką, kur sumušė ir dabar jis eina į namus aplink, kad vėl nesutiktų tų vaikinų. Tada nuėjo jo pasitikti. Po 10 - 15 min. Sutiko sūnų prie Pagirių pašto. Jis atėjo ne iš tos pusės, kur, pagal jo žodžius, buvo sumuštas, todėl buvo nustebusi ir paklausė to sūnaus. Jis atsakė, kad eidamas padarė ratą, nenorėdamas susitikti su kažkokia kompanija. Be to, pamatė, kad jo drabužiai – džinsiniai marškiniai ir marškinėliai su trumpom rankovėm buvo purvini – išteplioti žeme ir žole, kraujo dėmė buvo priekyje ant marškinėlių, jis buvo šlapias, suprakaitavęs, veide, kakle buvo nubruzdijimų, dešinė akis buvo patinusi. Kadangi gatvėje buvo nelabai šviesu, gerai visko neįžiūrėjo, susijaudino ir nusprendė iš karto kreiptis į policiją. Abu nuėjo į policijos nuovadą. Sūnus Edvardas neprieštaravo. Policijoje pasakė, kad pirmą kartą jį sumušė namo laiptinėje, o po to nuvedė į mišką už 500 m nuo namų ir ten mušė. Sakė, kad tie vaikinai, kurių jis sakė, kad nepažįsta, reikalavo iš jo bilietų į diskoteką ir alaus. Kažkodėl nepatikėjo jo žodžiais. Be to, buvo labai įtartina, kad jis taip ilgai ėjo į namus. Kartu su policijos pareigūnu aiškino jam, kad būtinai reikia sakyti tiesą, nemeluoti. Po to nuėjo į namus. Naktį apie 00.30 val. į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Jie apklausė sūnų Edvardą apie tai, kas įvyko, paaiškino, kad ryte reikia atvažiuoti į Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl nukreipimo kūno tyrimui. Turėjo nuvykti į darbą, pareigūnai kartu su sūnumi nuvažiavo, nes sūnus Edvardas turėjo parodyti vietą, kurioje jį sumušė. Ryte, atsikėlus apie 09.00 val., apsilankė sūnaus klasiokai. Naktį, dar būnant policijos nuovadoje, telefonu pranešė sūnaus klasės auklėtojai, kad sūnų sumušė ir ryte jis neateis į mokyklą. Klasiokai buvo apie keletą minučių, apgailestavo, kad jis sumuštas, pasitikslino, ar tikrai Edvardas nevažiuos su klase į ekskursiją ir išėjo. Po to, kai jie išėjo, Edvardas iš karto pasakė, kad nori papasakoti apie tai, kas įvyko naktį, truputį kitaip. Po jo papasakojimo paklausė, kodėl naktį jis pasakė netiesą pačiai ir policijos pareigūnams. Jis atsakė, kad buvo labai išsigandęs, bijojo tų vaikinų ir pasakė pareigūnams tą sumušimo versiją, kurią jam liepė sakyti jį sumušę vaikinai. 2010-05-13 ryte Vilniaus rajono policijos komisariate gavo nukreipimą nustatyti kūno sužalojimus ir nuvažiavo nurodytu adresu, tačiau ten nepriėmė, užregistravo sūnų ir liepė atvažiuoti apžiūrai 2010-05-17 9.45 val. Paklausė, ar nedings mėlynės iki pirmadienio. Tada darbuotoja pasiūlė kreiptis į medicinos įstaigą pagal gyvenamąją vietą ir užfiksuoti esančius sūnaus kūne sumušimo požymius. Tada su sūnumi Edvardu nuvažiavo į Pagirių ambulatoriją, kur sūnų apžiūrėjo gydytoja ir davė išrašą iš medicininių dokumentų, jį pateikė tyrimui. (t.1, b.l.81-82).
Teisiamajame posėdyje nepilnamečio nukentėjusiojo E. M. įstatyminė atstovė, liudytoja D. K. papildomai paaiškino, kad užpuolimo metu buvo sugadinti sūnaus rūbai: džinsinės kelnės – 200 Lt vertės, marškinėliai – 50 Lt vertės, striukį – 250 Lt vertės. Visos nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis – 500 Lt. Prašo priteisti nurodytą sumą iš kaltinamųjų jos naudai, nes sūnaus rūbai buvo pirkti už jos pinigus. Už advokato paslaugas ji sumokėjo 1500 Lt. Nurodytą sumą taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų.
Mažametis liudytojas M. J. (M. J.) patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010-05-12 apie 19.00 val. kartu su J. M. buvo Vaidotų km., netoli bažnyčios. Tada pamatė, kad eina kompanija, kurioje buvo svečiai, atvažiavę iš Lenkijos, E. M., E. B., kitų nepažįsta. Priėjo prie jų ir paklausė, kur jie eina, jie atsakė, kad į parduotuvę. Pats su Jaroslavu jiems pasakė ateiti į stadioną. Tada pats kartu su Jaroslavu nuėjo link stadiono ir netoli jo sutiko Pavelą ir Arturą, jų pavardžių nežino. Tada jiems pasakė, kad E. M. su svečiais iš Lenkijos ir kitais nuėjo į parduotuvę ir eis link bendrabučio, nes jie lydėjo svečius iš Lenkijos į bendrabutį. Tada, atrodo, Pavelas, tiksliai nepamena, pasakė „einam ten“. Pačiam, Jaroslavui, Pavelui ir Arturui einant netoli Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos, į jų pusę ėjo E. M. su kitais, kurių nepažįsta ir svečiais iš Lenkijos. Jie ėjo link Vilniaus technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos bendrabučio, kadangi lydėjo svečius. Susitiko ir pradėjo kalbėtis. Pokalbio metu Pavelas pradėjo kabintis prie Edvardo, atrodo, pasakė „Edik pedik“. Po šio posakio Edvardas kažką atsakė Pavelui, tiksliai pasakyti ką atsakė negali, neprisimena. Pavelas supyko ir, kaip prisimena, prieidamas prie Edvardo iš pradžių jį du kartus pastūmė, o paskui ranka sudavė Edvardui, bet tiksliai pasakyti negali, kur sudavė, atrodo, į veidą. Smūgis buvo vienas. Pavelas dar norėjo Edvardui suduoti, tačiau Edvardui pavyko pabėgti. Visa ta kompanija ir svečiai iš Lenkijos nuėjo link bendrabučio. Paskui Edvardas ėjo iš mokyklos bendrabučio, o pats, Jaroslavas, Pavelas, Arturas, vaikinas pravarde „Bomž“ ir vaikinas pravarde „Vertoliot“ ėjo paskui jį. Pamatęs, jog eina paskui jį, Edvardas pradėjo bėgti link takelio. Pavelas pamatęs, kad jis nubėgo, paprašė jį pasivyti. Tada pats, Arturas ir dar vienas vaikinas, kuris būtent nepamena, nubėgo pasivyti Edvardą, nes Pavelas negalėjo bėgti paskui jį, kadangi jam skaudėjo koją. Pasivijus Edvardą, tiksliai nepamena, bet, atrodo, Arturas truputį pastūmė Edvardą, o paskui pakišo jam koją, ko pasėkoje Edvardas nugriuvo ant žolės. Tiksliai neprisimena, bet, atrodo, po to, kai Edvardas nugriuvo ir, kai norėjo pabėgti nuo jų, jis kažkam sudavė, tačiau kam nežino, tikrai ne pačiam. Po to, kai Edvardas kažkam tai sudavė, Arturas ir tas kitas vaikinas, atrodo, sudavė Edvardui, tačiau kur sudavė nežino. Po to, maždaug po 2 – 3 minučių priėjo Pavelas, J. M. ir vaikinas, kuris buvo su šuniuku, o po minutės atėjo ir vaikinas pravarde „Vertoliot“. Atrodo, Edvardas pats atsistojo, bet gali ir klysti. Priėjęs, Pavelas pasiūlė Edvardui muštis „vienas prieš vieną“, tačiau Edvardas atsisakė muštis ir pasakė, kad bijo Pavelo. Pavelas priėjo prie Edvardo ir kumščiu sudavė jam į veido sritį, kur pataikė nematė, pasakyti negali. Visi kiti stovėjo ir žiūrėjo. Po to Edvardui pavyko pabėgti, o pamatęs, kad Edvardas bėga, paskui jį kažkas nubėgo, kas nubėgo neprisimena, pasakyti tiksliai negali. Atrodo, kad visi pribėgo prie Edvardo, jis gulėjo ant žolės. Pribėgę visi vaikinai, tame tarpe ir pats, pradėjo mušti Edvardą į įvairias kūno vietas. Pats sudavė Edvardui rankos kumščiu į šoną ir į petį, o trečią kartą norėjo suduoti jam į galvą rankos kumščiu, tačiau nepataikė. Į kokias kūno vietas kiti vaikinai sudavė Edvardui nepastabėjo, apie tai nieko negali pasakyti. Po to visi nustojo mušti Edvard. Kažkas padėjo Edvardui atsistoti, kas būtent nepamena, atrodo, J. M. arba Arturas. Po to, kai Edvardas atsistojo, jam kažkas paskambino į mobiliojo ryšio telefoną. Paklausus jo, kas skambina, jis atsakė, kad skambina mama. Edvardas pakalbėjus su mama ir padėjus telefono ragelį, Pavelas vėl pasiūlė Edvardui muštis vienas prieš vieną, tačiau Edvardas nesutiko. Tuo momentu Edvardas stovėjo netoli jų ir Pavelas niekaip negalėjo prie jo prieiti. Po to tiksliai nepamatė kaip, bet Edvardas nugriuvo ant žemės, atrodo, kad vaikinas pravarde „Bomž“ jį stipriai pastūmė, todėl Edvardas nugriuvo ant Pavelo kojos, kadangi šis stovėjo atsisukęs nugara ir su kažkuo kalbėjosi, o tuo metu vaikinas pravarde „Bomž“ pastūmė Edvardą ir jis nugriuvo ant Pavelo kojos. Paskui Edvardas norėjo atsikelti, prie jo pribėgo vaikinas pravarde „Bomž“, jis kelis kartus spyrė, kiek tiksliai buvo smūgių pasakyti negali, maždaug apie penkis. Pavelas gulėjo ant žemės, kadangi jam skaudėjo koją. Po to Edvardas atsikėlė ir slapstėsi už paties ir Jaroslavo nugarų, bijojo, kad Pavelas jį vėl muš. Paskui pats su Jaroslavu padėjo Pavelui atsistoti. Pavelui atsistojus, pastarasis vis tiek neapsiramino, vis norėjo su Edvardu aiškintis. Vėl priėjo prie Edvardo ir sudavė jam, tiksliai neprisimena, bet, atrodo, apie tris smūgius į veidą, po ko Edvardas pradėjo atsitraukinėti į šoną, prašė daugiau jo nemušti. Pats su Jaroslavu prašė, kad Edvardo nemuštų, kadangi buvo jo gaila. Tada jie apsiramino, bet Pavelas pasakė Edvardui atnešti 6 l alaus, o vaikinas pravarde „Vertoliot“ pasakė Edvardui atnešti tris bilietukus į diskoteką mokykloje ir 30 Lt. Ar po to dar mušė Edvard neprisimena, atrodo, kad ne. Pavelas klausė Edvardo, ar jis rašys pareiškimą, tačiau šis atsakė, kad nerašys. Pavelas pasakė Edvardui, kad, jei parašys, bus dar blogiau. Pats daugiau Edvardo nemušė. Kartu buvo ir E. B., jis viską matė, tačiau muštynėse nedalyvavo, o stovėjo šone. (t.1, b.l.103-106).
Parodymų patikrinimo vietoje metu mažametis liudytojas M. J. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu. (t.1, b.l.107-112).
2010-07-27 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2010-07-27 buvo apžiūrėta įvykio vieta – teritorija prie mokyklos, laukas, esantys (duomenys neskelbtini), prie Vaidotų žemės ūkio mokyklos. Keliukas vedantis prie mokyklos ir prie mokyklos esanti aikštelė yra asfaltuoti. Aikštelės pabaigoje pasukus į dešinę yra pėsčiųjų takas, vedantis link bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Takas išklotas šaligatvio plytelėmis, jis yra bendrabučio dešinėje. Praėjus bendrabutį ir pasukus į kairę yra įėjimas į bendrabutį, prieš jį yra laiptai. Nuo bendrabučio link Parko gt. veda keliukas, einantis tarp (duomenys neskelbtini) yra keliukas, vedantis link Miško gt. Pasukus dešinėn į Miško gt. ir paėjus apie 70 m yra lauko keliukas, vedantis link Pagirių km. Keliukas eina pagal krūmus, o po to per lauką ir užsisuka į dešinę link miško. Iš Miško gt. į tą lauko keliuką patenkama pasukus į kairę. Visas laukas ir keliukas yra apaugę aukšta žole. Nuo Miško gt. iki miško keliuko yra apie 0,5 km atstumas. (t.1, b.l.25-31).
2010-05-17 specialisto išvada Nr. G 1573/10(01) nustatyta, kad E. M. padaryta poodinė kraujosruva su jos fone esančiu odos nubrozdinimu dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies junginėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros 2010-05-17. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai, nustatyti E. M. kūne, visumoje nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t.1, b.l.39-40).
2010-05-13 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2010-05-13 buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2700“ ir jame įdėta SIM kortelė, 2010-05-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš nepilnamečio nukentėjusiojo E. M.. (t.1, b.l.44-46).
2010-07-20 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2010-07-20 buvo apžiūrėti marškinėliai, džinsinis švarkelis, kelnės, 2010-05-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš nepilnamečio nukentėjusiojo E. M. įstatyminės atstovės, liudytojos D. K.. (t.1, b.l.74-79).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, matant ir girdint kietiems žmonėms. Kaltinamųjų veiksmai buvo įžūlūs, jie smurtavo, sužalojo nukentėjusįjį, išgąsdino jį bei sutrikdė nukentėjusiojo ir kitų žmonių rimtį ir tvarką.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad visi kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamųjų gynėjai pareiškė teismui prašymus pritaikyti visiems kaltinamiesiems BK 93 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Gynėjų prašymai netenkintini. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas yra žiaurus ir ciniškas, sunkiai suvokiamas. Nusikaltimo padarymo metu visiems kaltinamiesiems jau sukako po 17 metų, bylos nagrinėjimo metu teisme jie visi jau tapo pilnamečiais. Nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala iki šiol neatlyginta. Nukentėjusysis nepriėmė kaltinamųjų atsiprašymus ir su jais susitaikyti nenori. Atsižvelgiant į tai, teismas negali manyti, kad kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.
P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.
J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.
Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str.3 d.), į jo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą-tyčią, kaltinamųjų asmenybes ( nusikaltimą padarė būdami nepilnamečiai, anksčiau neteisti, A. D. nesimoko, P. B. ir J. M. mokosi mokyklose ), į tai, kad yra jų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl jiems skirtinos sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės - laisvės apribojimas.
Teismui pateiktame ieškininiame pareiškime nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. K. prašo iš kaltinamųjų priteisti 500 Lt turtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala sudaro nusikaltimo metu sugadintų drabužių vertė: džinsinės kelnės - 200 Lt, džinsinė striukė - 250 Lt, marškinėliai – 50 Lt. Teismui nekilo jokių abejonių dėl šios žalos pagrįstumo, kadangi civilinis ieškinys įrodytas nukentėjusiojo E. M., jo įstatyminės atstovės, liudytojos D. K. parodymais, o taip pat nukentėjusiojo drabužių apžiūros protokolu (t.1, b.l.74-79).
Prašoma neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt suma nėra visiškai proporcinga patirtų sveikatos sužalojimų sunkumui, sužalojimų pasekmėms. Nukentėjusysis patyrė sužalojimus, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamųjų turtinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš kaltinamųjų priteistinos ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės D. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos, ką sudaro advokato darbo apmokėjimui turėtos išlaidos, pagal pridėtus dokumentus – 1500 Lt. (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.
nusprendė:
A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose bei bendrauti su P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
P. B. (P. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose bei bendrauti su A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose bei bendrauti su P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D., P. B., J. M. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus nurodytas kardomąsias priemones panaikinti.
Nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. D., P. B., J. M. solidariai E. M. 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo E. M. įstatyminės atstovės D. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. D., P. B., J. M. solidariai D. K. 500 Lt turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. D., P. B., J. M. solidariai D. K. 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.