- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1220-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06117-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rigveda Vilnius“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „K. transportas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rigveda Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K. transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rigveda Vilnius“ dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „K. transportas“ prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Rigveda Vilnius“ 1 004,00 Eur išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal 2019 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį iš atsakovės įsigijo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimų portale buvo nurodyta, kad automobilis be trūkumų, tvarkingas. Tačiau ieškovei pradėjus eksploatuoti automobilį išryškėjo automobilio trūkumai, t. y. nepravažiavus nė tūkstančio kilometrų pasireiškė variklio gedimas – jo kaitimas, neleidžiantis naudotis automobiliu pagal paskirtį. 2020 m. sausio 28 d. buvo kreiptasi į A. V. individualią įmonę. Šios įmonės specialistas transporto priemonės apžiūros akte Nr. 200114 konstatavo: priekinių žibintų tvirtinimo taškai sulūžę, priekinis prietaisų skydelis, tikėtina, pakeistas, skirtingas dažų atspalvis, sumontuotas kitas variklis, senas variklis, tikėtina, neseniai remontuotas, matomi vario tepalo likučiai. Kad automobilį būtų galima eksploatuoti pagal paskirtį, buvo būtinas variklio remontas. Kadangi automobilio variklio remonto kaštai ieškovei buvo per dideli, buvo nuspręsta sugedusį variklį pakeisti, nuperkant naudotą variklį. Šalinant automobilio gedimą buvo patirtos šios išlaidos: 40,00 Eur už transporto apžiūrą ir akto surašymą; 590,00 Eur už variklio defektų nustatymą ir variklio keitimą; 374,00 Eur už variklį, iš viso – 1 004,00 Eur.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog prekė pardavimo metu buvo tinkama ir naudojama pagal tikslinę paskirtį, neturėjo užslėptų gedimų bei atitiko sutarties sąlygas, o ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad gedimas buvo užslėptas ir egzistavo pirkimo–pardavimo metu. Ieškovė transporto priemonę iš atsakovės įsigijo visiškai techniškai tvarkingą ir tinkamą naudoti pagal paskirtį. Net pačios ieškovės užsakymu atliktame transporto priemonės apžiūros akte konstatuota, jog transporto priemonės būklė tvarkinga, važiuojanti. Ieškovė pripažino, kad variklio kaitimas galėjo būti pataisomas mažesne darbų apimtimi ir nebuvo reikalingas visas variklio keitimas, tačiau pati atsakovė pasirinko tokią gedimo taisymo alternatyvą. Ieškovė įsigijo 9 metų senumo transporto priemonę iš vairavimo mokyklos. Transporto priemonės rida, kuri užfiksuota ir transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, – 171 080 km, o kaina – tik 2 850,00 Eur. Transporto priemonės savininkas negali tikėtis, jog tokio amžiaus ir ridos transporto priemonei eksploatuoti neprireiks papildomų sąnaudų. Be to, ieškovės pateiktas transporto priemonės apžiūros aktas nepatvirtina, kad transporto priemonė buvo parduota su užslėptais trūkumais. Ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl, jos manymu, užslėptų transporto priemonės trūkumų, o užsakė transporto priemonės apžiūros aktą ir sutaisė transporto priemonę – pakeitė variklį, nors tokios apimties remonto darbai nebuvo reikalingi gedimui pašalinti. Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė nei apžiūrėti transporto priemonę, nei dalyvauti jos apžiūros procese. Toks ieškovės elgesys nelaikytinas sąžiningu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinys tenkintinas visiškai, priteista ieškovei UAB „K. transportas“ iš atsakovės UAB „Rigveda Vilnius“ 1 004,00 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 523,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteista valstybei iš atsakovės UAB „Rigveda Vilnius“ 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 16 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 2 850,00 Eur sumą atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės rida – 171 080 km, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra – galioja. Ieškovė turėjo tikslą šią transporto priemonę naudoti pagal paskirtį, t. y. ja važiuoti įmonės poreikių tenkinimui. Sutartyje šalys nurodė, kad automobilis be trūkumų, ieškovės atstovas K. K. sutarties sudarymo metu jį apžiūrėjo ir išbandė, tuo metu jokių trūkumų nepastebėjo. K. K. paaiškino, kad automobilis buvo perduotas naudoti jaunai merginai, kuri pranešė, jog variklio temperatūra važiuojant pakyla iki 110–120 laipsnių Celsijaus. 2020 m. sausio 28 d. A. V. individuali įmonė atliko transporto priemonės apžiūrą, konstatavo, kad transporto priemonė važiuojanti, kėbulas tvarkingas, priekinių žibintų tvirtinimo taškai sulūžę, priekinis prietaisų skydelis, tikėtina, yra pakeistas, skirtingas dažų atspalvis, salonas eksploatuotas intensyviai, sumontuotas kitas variklis, senas variklis, tikėtina, neseniai remontuotas (matomi vario tepalo likučiai).
3.2 Iš ieškovės pateiktos CarVertical ataskaitos matyti, kad ginčo transporto priemonė 2013 m. balandžio mėn. Belgijoje yra patyrusi žalą (žalos dydis 5 000,00–10 000,00 Eur), Lietuvoje žala užfiksuota 2014 m. birželio mėn. (1 500,00–3 000,00 Lt) bei 2019 m. gruodžio mėn. (žala 0,00–500,00 Eur). Iš šioje ataskaitoje nurodytų transporto priemonės ridos duomenų matyti, kad 2011 m. rida buvo 10 km, 2013 m. vasarį – 501 km, 2014 m. balandį – 25 122 km, 2015 m. balandį – 54 639 km, 2016 m. balandį – 91 310 km, 2017 m. balandį – 136 277 km, 2018 m. balandį – 136 277 km, 2018 m. balandį – 167 632 km, 2019 m. kovą – 167 632 km, 2019 m. lapkritį – 171 065 km. Šie duomenys rodo, kad nuo 2018 m. automobilio metinė rida reikšmingai sumažėjo, iki tol su transporto priemone kasmet buvo nuvažiuojama: 2012 m. – 24 621 km, 2013 m. – 29 517 km, 2014 m. – 36 671 km, 2015 m. – 44 967 km, 2016 m. – 31 355 km, 2018 m. – jau tik 956 km, o per aštuonis 2019 m. mėnesius po techninės apžiūros iki automobilio pardavimo – 2 492 km. Šie ridos duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. automobilio būklė labai pablogėjo ir jo naudojimo intensyvumas žymiai sumažėjo.
3.3 Sugretinęs šiuos ridos duomenis su UAB „VR centras“ 2020 m. sausio 28 d. pasiūlyme nurodytais duomenimis apie variklio gedimus (susėdusias cilindrų bloko gilzes, kompresijos patekimą į aušinimo sistemą) bei A. V. individualios įmonės atlikta transporto priemonės apžiūra, kurioje nurodyta, kad senas variklis, tikėtina, neseniai remontuotas (matomi vario tepalo likučiai), teismas nusprendė, jog labiau tikėtina, kad variklio gedimas atsirado iki automobilio perdavimo ieškovei ir atsakovei apie jį buvo žinoma, nes beveik dvejus metus iki transporto priemonės pardavimo ji buvo mažai eksploatuojama. Atsakovė, būdama sąžininga pardavėja, turėjo šią aplinkybę ieškovei sutarties sudarymo metu atskleisti. Atsakovė įrodymų, paneigiančių UAB „VR centras“ bei A. V. individualios įmonės nustatytus transporto priemonės variklio gedimus, nepateikė.
3.4 Teismas nusprendė, jog tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina atsakovės (pardavėjės) atsakomybės už parduoto daikto kokybę. Tai, kad variklis turi mechaninį gedimą, sutarties sudarymo metu ieškovės atstovas be variklio išardymo nebūtų galėjęs pastebėti, šis defektas nebūtų aptiktas ir atliekant įprastinę apžiūrą autoservise, neišardžius variklio. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovė ieškovei būtų atskleidusi trūkumus, kurie užfiksuoti ieškovės pateiktuose įrodymuose. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė automobilio apžiūros ir pirkimo metu negalėjo žinoti ir įvertinti visų automobilio trūkumų, kurie buvo užfiksuoti UAB „VR centras“ bei A. V. individualios įmonės.
3.5 Teismas taip pat pažymėjo, jog apžiūros metu buvo užfiksuoti ne tik variklio trūkumai, bet ir kėbulo, kitų mazgų pažeidimai, kurie galėjo atsirasti ne tik CarVertical ataskaitoje buvusių žalos padarymo atvejų Belgijoje 2013 m. balandžio mėn. metu, bet ir atsakovei esant transporto priemonės savininke, tačiau atsakovė to sutartyje nenurodė.
3.6 Teismas konstatavo, kad automobilio kokybės trūkumai išryškėjo praėjus trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo (ieškovė iš atsakovės transporto priemonę nusipirko 2019 m. lapkričio 16 d., o gedimą specialistas nustatė 2020 m. sausio 28 d.), kai po įsigijimo su transporto priemone buvo nuvažiuota 1 969 km. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė atliko automobilio mechanizmų remonto darbus, netinkamai automobilį eksploatavo, kitaip jį apgadino, nuvažiavo neįprastai didelį atstumą. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „VR centras“ bei A. V. individualios įmonės atliktų apžiūrų metu užfiksuoti trūkumai galėjo būti ieškovės nuvažiuotų kilometrų pasekmė. Teismas taip pat pažymėjo, jog automobilio techninės apžiūros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys bei mechanizmai. Todėl, net ir atlikus techninę apžiūrą, negalima teigti, kad jokie trūkumai neegzistavo. Be to, techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) bei ginčo sutartyje nurodyti duomenys, kad automobilis be trūkumų, patvirtina, jog atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y., kad automobilis yra be trūkumų.
3.7 Teismas padarė išvadą, jog ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės defektus. Tuo tarpu atsakovė (pardavėja) neįrodinėjo aplinkybių, kad ji sutarties sudarymo metu ieškovę informavo apie visus automobilio trūkumus, kurie buvo užfiksuoti UAB „VR centras“ bei A. V. individualios įmonės ir dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjos kaltės.
3.8 Teismas vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia jos išlaidas (tiesioginius nuostolius) daikto trūkumams ištaisyti ir šias išlaidas priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1 Teismas nepagrįstai iš automobilio ridos pokyčių nustatinėjo automobilio potencialius gedimus, o tuo labiau – atsakovės žinojimo apie konkretų trūkumą faktą. Teismo išvados tėra prielaidos ir nepagrįstos interpretacijos, nes neaišku, kaip ridos pokyčiai gali patvirtinti arba paneigti gedimus, tuo labiau, atsakovės žinojimą apie tam tikrus defektus, kurie, pagal pačios ieškovės poziciją, atsirado tik automobilį eksploatuojant.
4.2 Pažymi, kad nei ieškovė, nei teismas byloje nekėlė klausimo dėl ridos pokyčių ir tokios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėjamos, nustatinėjamos, todėl atsakovė neturėjo galimybės paaiškinti skirtingą ridos pokyčių prieaugį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra viena didžiausių ir žinomiausių vairavimo mokyklų Lietuvoje ir ginčo transporto priemonė buvo skirta veiklai vykdyti. Automobilių parką sudaro dešimtys automobilių. Automobilių parkas nuolat kinta, atsižvelgiant į skirtingų transporto priemonių poreikį, jų amžių, besimokančiųjų vairuoti ir darbuotojų skaičių. Atsakovė siekia užtikrinti, kad jos veikloje nebūtų naudojami seni automobiliai. Dėl svyruojančio automobilių poreikio, jų skirtingų tipų ir šių tipų kintančio poreikio įmonės veikloje automobilių rida kinta priklausomai nuo konkrečios transporto priemonės paklausos / poreikio. Jeigu transporto priemonė 2018 m. nuvažiavo tik 956 km, tai reiškia, kad šios transporto priemonės įmonės veikloje beveik nebereikėjo, buvo atnaujinamas automobilių parkas. Automobilio rida negali nei patvirtinti, nei paneigti automobilio galimų trūkumų. Be to, prieš transporto priemonės pardavimą rida net padidėjo, vadinasi, prieš pardavimą transporto priemonė buvo eksploatuojama.
4.3 A. V. individualios įmonės transporto priemonės apžiūros aktas Nr. 200114 negali nei patvirtinti, nei paneigti gedimo (trūkumo) atsiradimo momento, o tuo labiau – atsakovės žinojimo apie jį. Vienintelis teiginys, susijęs su variklio gedimu, apžiūros akte, kad senas variklis, tikėtina, neseniai remontuotas (matomi vario tepalo likučiai), tėra aktą surašiusio asmens prielaida. Apžiūrą atlikęs ir aktą pasirašęs subjektas negalėjo padaryti neginčytinos išvados, jog ankstesnis variklis buvo taisytas. Net jeigu transporto priemonės variklis 9 metų eksploatacijos laikotarpiu buvo taisytas, tai nepatvirtina užslėpto gedimo fakto. Be to, šiame akte konstatuota ir priešinga pozicija, jog transporto priemonės būklė tvarkinga, važiuojanti. Dokumentas, nurodantis tik prielaidas, negali nei patvirtinti, nei paneigti užslėpto gedimo fakto bei atsakovės žinojimo apie gedimą.
4.4 Ieškovė automobilio eksploatavimo laikotarpiu nesikreipė į atsakovę dėl, jos manymu, užslėptų transporto priemonės trūkumų.
4.5 Jeigu defektas egzistavo automobilio pirkimo–pardavimo metu, apie jį atsakovė negalėjo žinoti ir nežinojo. Teismas konstatavo, kad dėl gedimo pobūdžio, kuris yra mechaninis, ieškovė pirkimo metu negalėjo sužinoti apie jį, net jeigu prieš tokios transporto priemonės įsigijimą ieškovė būtų atlikusi techninę apžiūrą autoservise. Dėl tokios pačios priežasties ir atsakovė neturėjo galimybės žinoti apie tokį gedimą.
4.6 Ieškovės pozicija patvirtina, kad automobilio gedimas atsirado jį eksploatuojant. Kad yra gedimas, ieškovė nustatė iš prietaisų skydelio. Prieš sudarant sutartį ieškovės atstovas K. K. automobilį apžiūrėjo ir išbandė, tuo metu jokių trūkumų nepastebėjo. Vadinasi, jokio gedimo požymio prietaisų skydelyje nebuvo, gedimas neegzistavo, tad apie defektus atsakovė negalėjo žinoti ir nežinojo. Gedimas atsirado tik po tai, kai ieškovės darbuotoja transporto priemonę eksploatavo porą mėnesių ir nuvažiavo beveik 2 000 km.
4.7 Teismas nevertino ieškovės atstovo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonė buvo patikėta jaunai merginai, neseniai įgijusiai teisę vairuoti. Ieškovė nurodė, jog nežino, kaip transporto priemonė buvo eksploatuojama, neatmetant galimybės, kad pavaros buvo perjungiamos neatsižvelgiant į variklio apsukas. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, duoda pagrindą abejoti, ar transporto priemonė buvo eksploatuojama tvarkingai ir tinkamai.
4.8 Atsakovė sutarties sudarymo metu užtikrino, kad transporto priemonė yra tvarkinga, tačiau neturėjo nei pagrindo, nei galimybės numatyti ir garantuoti, kad transporto priemonė niekada nesuges. Neatmestina galimybė, jog būtent tų papildomų 2 000 km ir pakako, kad atsirastų tam tikras trūkumas. Tačiau nereiškia, jog trūkumai egzistavo pardavimo momentu, o atsakovė apie tokius trūkumus žinojo ar galėjo žinoti.
4.9 Iš CarVertical ataskaitos tapo žinoma, jog ginčo transporto priemonė buvo tris kartus patyrusi žalą: 2013 m. Belgijoje, 2014 m. birželio mėn. Lietuvoje ir 2019 m. gruodžio mėn. dar kartą patyrė žalą Lietuvoje. Tik viena iš šių žalų (2014 m.) yra įvykusi atsakovei būnant transporto priemonės savininke. Buvo pažeistas automobilio galas / buferis. Žalos dydis nedidelis (1 500,00 – 3 000,00 Lt (434,00 – 869,00 Eur). Apgadinimo pobūdis akivaizdžiai nesusijęs su varikliu.
4.10 Ieškovės įsigyta transporto priemonė yra menkavertė, įsigyta vos už 2 850,00 Eur.
4.11 Teismas tinkamai nevertino aplinkybės, kad ieškovė netrukus po ginčo sandorio (t. y. 2019 m. gruodžio mėn.) pati padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintos dešinės pusės automobilio durelės. Ieškovė šią aplinkybę byloje slėpė. Ieškovei slepiant nuo teismo aplinkybę dėl eismo įvykio po sutarties sudarymo, byloje kilo pagrįsta abejonė, jog galbūt eismo įvykis galėjo turėjo įtakos variklio kaitimui. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kada trūkumas galėjo atsirasti, kas turėjo tam įtakos, ar jis nėra eismo įvykio pasekmė.
4.12 Teismas nevertino, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat, ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Teismas šių aplinkybių nevertino, o suabsoliutino sutartyje nurodytą teiginį, jog automobilis trūkumų neturi.
4.13 Ieškovė yra transporto srityje veikianti įmonė, todėl jai keliami aukštesni pirkėjo atidumo bei rūpestingumo kriterijai. Ieškovei yra gerai žinoma transporto priemonių įsigijimo ir eksploatavimo specifika, jog senai transporto priemonei gedimas gali atsirasti staiga ir nenumatytai. Taip pat ieškovei yra gerai žinoma, jog 9 metų senumo ginčo transporto priemonę ji įsigijo iš vairavimo mokyklos. Ieškovė turėjo žinoti, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama skirtingų ir vairavimo įgūdžių neturinčių vairuotojų, dėl to ši transporto priemonė yra reikalaujanti daugiau priežiūros, eksploatavimo sąnaudų ir turi potencialią riziką dažniau gesti.
4.14 Teismas nusprendė, kad automobilio trūkumai atsirado praėjus trumpam laiko tarpui po sutarties sudarymo, o tai leidžia neva daryti išvadą, kad trūkumai egzistavo pardavimo metu. Tačiau sandoris įvyko 2019 m. lapkričio 16 d., o automobilio gedimas buvo užfiksuotas 2020 m. sausio 28 d. Per šį laiką transporto priemonė buvo nuvažiavusi 1 969 km. Iki gedimo atsiradimo ieškovė sėkmingai transporto priemonę eksploatavo daugiau nei 2 mėnesius, nuvažiavo beveik 2 000 km. Net darant prielaidas, jog pardavimo metu variklio gedimas egzistavo, neaišku, kaip su tokiu užslėptu gedimu galėjo 2 mėnesius nieko nepastebėjusi važinėti ieškovė.
4.15 Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad pirkėjas transporto priemone galėjo naudotis pagal paskirtį ir po jos įsigijimo nuvažiuoti 900 km, suponuoja išvadą, kad trūkumas sandorio metu neegzistavo (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-883/2019).
4.16 Ieškovė neįvykdė jai tenkančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.348 straipsnyje įtvirtintos pirkėjo pareigos laiku informuoti pardavėją apie daikto trūkumus, atsakovę apie trūkumus informavo maždaug po mėnesio, kai automobiliui jau buvo pakeistas variklis. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė tokiu elgesiu apribojo atsakovei teisinės gynybos galimybes. Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė nei apžiūrėti transporto priemonę, nei savarankiškai, nei su savo specialistais įvertinti trūkumus, galimas taisymo alternatyvas, nei dalyvauti jos apžiūros procese.
4.17 Byloje vertinant trūkumų pobūdį, apimtį, ar jie yra esminiai, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, ar yra pagrindas pardavėjo atsakomybei kilti, yra būtina transporto priemonės apžiūra, gedimo įvertinimas, tyrimas. Ieškovei pažeidus pareigą informuoti pardavėją apie trūkumus, byloje nebuvo jokios galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus šio trūkumo, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą, ar trūkumai yra esminiai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad gedimas įvyko dar iki sandorio sudarymo, kad trūkumo šalinimui buvo būtina pakeisti visą variklį. Taip pat dėl ieškovės veiksmų buvo eliminuota galimybė atlikti teismo ekspertizę.
4.18 Teismas sprendime konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, tačiau atsakovė įrodymų ir negalėjo pateikti, nes ginčo objektas jau seniai eksploatuojamas su pakeistu varikliu, jokios objektyvios galimybės ištirti bei nustatyti neva 2020 m. sausio mėn. egzistavusį trūkumą nėra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
5.1 Ieškovė nesutinka, kad teismas sprendimą grindė prielaidomis, interpretacijomis, netinkamai atliko įrodymų tyrimą. Ieškovės nuomone, teismas įrodymus vertino nenukrypdamas nuo procesinių ir materialinių teisės normų bei kasacinio teismo išaiškinimų. Teismas tinkamai motyvavo ir argumentavo, kodėl vienas aplinkybes laikė daugiau tikėtinomis nei kitas, dėl šių aplinkybių išsamiai pasisakė. Ieškovė patvirtina visas aplinkybes, kuriomis rėmėsi bylą nagrinėjant iš esmės, ir sutinka su teismo padarytomis išvadomis skundžiamame sprendime. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
5.2 Atkreipia dėmesį, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Visais atvejais teismas turi atsižvelgti į bendruosius civilinės teisės principus, tarp jų – į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo (CK 1.5 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 16 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 2 850,00 Eur sumą atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės rida – 171 080 km; transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra – galioja.
9. Anot ieškovės, jai pradėjus eksploatuoti automobilį išryškėjo automobilio trūkumai, t. y. nenuvažiavus nė tūkstančio kilometrų pasireiškė variklio gedimas – jo kaitimas, neleidžiantis naudotis automobiliu pagal paskirtį.
10. 2020 m. sausio 28 d. A. V. individuali įmonė atliko transporto priemonės „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir transporto priemonės apžiūros akte Nr. 200114 konstatavo, kad transporto priemonė pagaminta 2011 m. liepos 29 d., rida – 173 049 km, transporto priemonė važiuojanti, kėbulas tvarkingas, priekinių žibintų tvirtinimo taškai sulūžę, priekinis prietaisų skydelis, tikėtina, yra pakeistas, skirtingas dažų atspalvis, salonas eksploatuotas intensyviai, sumontuotas kitas variklis, senas variklis, tikėtina, neseniai remontuotas (matomi vario tepalo likučiai). Ieškovė A. V. individualiai įmonei už automobilio apžiūrą ir įvertinimą sumokėjo 40,00 Eur.
11. UAB „VR centras“ 2020 m. sausio 28 d. pasiūlyme (variklio remonto sąmatoje), be kita ko, nurodyta: gedimas – susėdusios cilindrų bloko gilzės, kompresijos patekimas į aušinimo sistemą.
12. 2020 m. sausio 29 d. ieškovė iš įmonės „Rozpendowski“ Lenkijoje įsigijo variklį (T3DB VARIKLIS / „FORD FOCUS“ 70 KW) už 1 600,00 Lenkijos zlotų.
13. 2020 m. sausio 29 d. ieškovė pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0000017 UAB „VR centras“ už automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio defektų nustatymą ir variklio keitimą sumokėjo 590,00 Eur.
14. 2020 m. vasario 19 d. ieškovė surašė pretenziją UAB „Rigveda“, (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, atsakovė į pretenziją nesureagavo ir jokio atsakymo nepateikė.
15. 2020 m. balandžio 15 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Dėl parduoto daikto kokybės ir atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už parduoto daikto trūkumus
16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip ginčo automobilio pardavėjos, prievolės atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, šalinant automobilio trūkumus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ginčo automobilio variklio gedimas atsirado dar iki automobilio perdavimo ieškovei ir atsakovei apie jį buvo žinoma, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei jos turėtas išlaidas, šalinant automobilio gedimą.
18. Atsakovė su skundžiamu sprendimu nesutinka visa apimtimi, jos nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi prielaidomis ir interpretacijomis, o daugumos aplinkybių iš viso nevertino.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, byloje esančus įrodymus, pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, pateiktus motyvus ir padarytas išvadas, sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
20. Šalių ginčas dėl prekės (naudoto automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pažymėtina, jog CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
21. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal šio straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Tačiau CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Taip pat pažymėtina, jog pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipnsio 5 dalis).
22. CK 6.348 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai pirkėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus pakeisti daiktus, perduoti trūkstamus daiktus, pašalinti daiktų trūkumus, sukomplektuoti daiktus, supakuoti daiktus ar pateikti juos taroje arba pakeisti tarą ar pakuotę, jeigu įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu pardavėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad jo perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, tai jis praranda teisę remtis šio straipsnio 1 ir 2 dalies taisyklėmis.
23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ginčo automobilio variklio gedimas atsirado dar iki automobilio perdavimo ieškovei ir atsakovei apie jį buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ginčo automobilio variklio gedimas atsirado dar iki automobilio perdavimo ieškovei, rėmėsi automobilio ridos laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m. duomenimis, UAB „VR centras“ 2020 m. sausio 28 d. pasiūlyme nurodytais duomenimis apie variklį (susėdusios cilindrų bloko gilzės, kompresijos patekimas į aušinimo sistemą) bei A. V. individualios įmonės 2020 m. sausio 28 d. atlikta transporto priemonės apžiūra ir transporto priemonės apžiūros akte Nr. 200114 nurodytomis aplinkybėmis, kad senas variklis, tikėtina, neseniai remontuotas (matomi vario tepalo likučiai). Įvertinęs šiuos įrodymus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog labiau tikėtina, kad variklio gedimas atsirado iki automobilio ieškovui perdavimo ir atsakovei apie jį buvo žinoma, nes beveik dvejus metus iki transporto priemonės pardavimo ji buvo mažai eksploatuojama. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė įrodymų, paneigiančių UAB „VR centras“ bei A. V. individualios įmonės nustatytus transporto priemonės variklio gedimus, bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad ginčo automobilio variklio gedimas atsirado dar iki automobilio perdavimo ieškovei, o pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis prielaidomis ir spėjimu.
24. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovė ginčo automobilį iš atsakovės įsigijo 2019 m. lapkričio 16 d. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. liepos 13 d., metu ieškovės atstovas K. K. nurodė, jog sutarties sudarymo metu jis automobilį apžiūrėjo, išbandė, tuo metu jokių trūkumų nepastebėjo, automobilis atrodė labai tvarkingas, prižiūrėtas, džiaugėsi tokį automobilį įsigijęs pigiau nei rinkos kaina. Taip pat ieškovės atstovas K. K. nurodė, jog automobilis buvo perduotas naudoti jaunai įmonės darbuotojai, po kurio laiko, tačiau dar prieš šventes, kelios dienos iki švenčių, pastaroji pareiškė, kad kyla temperatūra iki 100–110 laipsnių. Kadangi buvo šventinis laikotarpis, atostogos, eilės servise, automobilio remontas jam nelabai ir rūpėjo, automobilį apžiūrai nuvarė tik po 2020 m. sausio 15 d. (pažymėtina, jog apžiūra A. V. individualioje įmonėje atlikta 2020 m. sausio 28 d.).
25. Teisėjų kolegija pastebi, jog ieškinyje buvo nurodyta, kad automobilio trūkumai – variklio kaitimas – išryškėjo ieškovei nepravažiavus su automobiliu nė tūkstančio kilometrų. Ieškovė 2019 m. lapkričio 16 d. automobilį nusipirko su 171 080 km rida. 2020 m. sausio 28 d. automobilio rida užfiksuota 173 049 km, t. y. skirtumas – 1 969 km. Taigi nors ieškovė nurodo, kad variklio gedimai buvo pastebėti 2019 m. gruodžio mėn. prieš šventes, automobiliu nepravažiavus nė tūkstančio kilometrų, tačiau akivaizdu, jog ir toliau automobilis buvo eksploatuojamas, juo buvo nuvažiuota dar apie 1 000 km, apžiūrai automobilis pateiktas tik dar po mėnesio. Verta pažymėti, jog pats ieškovės atstovas K. K. 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog temperatūros kilimas gali pasireikšti esant 5–6 gedimams, pavyzdžiui, užstrigo termostatas už 5,00 Eur, vandens pompa, radiatorius užsikimšo ir reikėtų jį tik išplauti ir toliau galima važiuoti, brangesnis variantas – pradega tarpinė tarp variklio galvutės ir variklio, pats blogiausias dalykas – trūkusi variklio galvutė. Taigi ieškovei pastebėjus, kad kyla temperatūra, tačiau į tai laiku nereaguojant, toliau automobilį eksploatuojant, lieka nepaneigta aplinkybė, jog būtent automobilio tolimesnė eksploatacija galėjo didintį gedimą, o savalaikis automobilio patikrinimas ir gedimo pašalinimas ieškovei būtų sukėlęs žymiai mažesnes išlaidas.
26. Duomenų, kad 2019 m. gruodžio mėn. ieškovė būtų informavusi atsakovę apie kokius nors automobilio gedimus, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi susisiekti su atsakove 2020 m. sausio mėn. ir informuoti apie išryškėjusius automobilio defektus. Pažymėtina, jog nors 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas K. K. nurodė, kad 2020 m. sausio mėn. dar prieš keičiant variklį jis telefonu bei Viber programėlę bendravo su atsakove, siuntė automobilio nuotraukas, tačiau tokių duomenų į bylą nėra pateikta. Be to, ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2020 m. vasario 19 d. ieškovė surašė pretenziją UAB „Rigveda“, tačiau atsakovė į pretenziją nesureagavo ir jokio atsakymo nepateikė. Tačiau pastebėtina, jog 2020 m. vasario 19 d. ieškovės pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui UAB „Rigveda“, (duomenys neskelbtini), o nagrinėjamu atveju pardavėja ir atsakovė byloje yra UAB „Rigveda Vilnius“, (duomenys neskelbtini). Taigi vertintina, jog pretenzija atsakovei nei išryškėjus automobilio defektams, nei prieš automobilio remontą, nei iš karto po automobilio remonto nebuvo tinkamai pateikta.
27. Kaip anksčiau aptarta, CK 6.327 straipnsio 5 dalyje reglamentuota, jog pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Anksčiau aptarta CK 6.348 straipsnio 1 dalis taip pat reglamentuoja pirkėjo pareigą pranešti pardavėjui apie netinkamą pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, o pirkėjui neįvykdžius šios pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus, jeigu įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė (pirkėja) laiku ir tinkamai atsakovės (pardavėjos) apie automobilio gedimus neinformavo. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog pretenzijų atsakovei kėlimas ir reikalavimas atlyginti automobilio remonto išlaidas jau po to, kai buvo pakeistas automobilio variklis kitu naudotu varikliu, apribojo atsakovės galimybes įrodinėti, kad variklio gedimas sandorio sudarymo metu neegzistavo, jis atsirado tik automobilio tolimesnės eksploatacijos metu ir atsirado būtent dėl automobilio eksploatacijos, natūraliai dėvintis automobilio mechanizmams.
29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog remiantis ridos duomenimis pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2018 m. automobilio būklė žymiai pablogėjo, nėra pagrįsta įrodymais, ši išvada padaryta remiantis prielaidomis. Kaip teisingai pastebėjo apeliaciniame skunde apeliantė, aplinkybių dėl ridos pokyčių 2011 m.–2019 m. pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino. Apeliaciniame skunde atsakovė išsamiai paaiškino, dėl kokių aplinkybių ginčo automobilis 2018 m. buvo naudojamas labai nežymiai, t. y. dėl to, kad atsakovės automobilių parkas nuolat kinta, atsižvelgiant į skirtingų transporto priemonių poreikį, jų amžių, besimokančiųjų vairuoti ir darbuotojų skaičių. Atsakovė siekia užtikrinti, kad jos veikloje nebūtų naudojami seni automobiliai. Dėl svyruojančio automobilių poreikio, jų skirtingų tipų ir šių tipų kintančio poreikio įmonės veikloje automobilių rida kinta priklausomai nuo konkrečios transporto priemonės paklausos / poreikio. Kadangi transporto priemonė 2018 m. nuvažiavo tik 956 km, vadinasi, šios transporto priemonės įmonės veikloje beveik nereikėjo, buvo atnaujinamas automobilių parkas. Be to, prieš transporto priemonės pardavimą rida net padidėjo, vadinasi, prieš pardavimą transporto priemonė buvo tinkama naudoti ir buvo eksploatuojama. Tai pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad aptariamu laikotarpiu ginčo automobilis būtų patekęs į eismo įvykį, būtų buvęs labai apgadintas, būtų reikėję jį remontuoti dėl kokių nors gedimų ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, automobilio rida šiuo atveju negali patvirtinti galimų automobilio trūkumų.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog apžiūros metu buvo užfiksuoti ne tik variklio trūkumai, bet ir kėbulo, kitų mazgų pažeidimai, kurie galėjo atsirasti ne tik CarVertical ataskaitoje buvusių žalos padarymo atvejų Belgijoje 2013 m. balandžio mėn. metu, bet ir atsakovei esant transporto priemonės savininke. Kaip matyti, ir dėl šių pažeidimų teismas darė tik galimas prielaidas, kad pažeidimai galėjo atsirasti atsakovei esant transporto priemonės savininke, o ne abejonių nekeliančias ir įrodymais pagrįstas išvadas.
31. 2020 m. sausio 28 d. A. V. individualios įmonės transporto priemonės „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros akte Nr. 200114, be kita ko, nurodyta, jog sumontuotas kitas variklis, senas variklis, tikėtina, neseniai remontuotas (matomi vario tepalo likučiai). Tačiau pastebėtina, jog dėl senojo variklio galimo remonto pateikta tik tikėtina prielaida. Be to, nurodyta, jog variklis, tikėtina, neseniai remontuotas, tačiau laiko aplinkybė „neseniai“ nekonretizuota, ar tai galėjo būti 2 mėnesių laikotarpiu, kai automobilio savininke jau buvo ieškovė, ar tai galėjo būti anksčiau nei prieš 2 mėnesius, kai automobilio savininke buvo atsakovė. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog variklis buvo remontuotas, tuo labiau, kad tokius veiksmus atliko atsakovė, ir jeigu variklis vis dėlto buvo remontuotas, kad tai nulėmė jo gedimą, kai automobilį eksploatavo ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais, galėtų daryti tik prielaidas, tačiau teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis ar spėjimais, jis turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiais įrodymais.
32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė už 2 850,00 Eur sumą įsigijo naudotą 9 metų senumo transporto priemonę, kuri buvo naudojama vairavimo mokykloje, automobilio rida – 171 080 km, todėl pirkdama šią transporto priemonę negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvėsi ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kada vienos ar kitos detalės, mechanizmai suges ir juos reikės taisyti. Ieškovė turėjo suprasti, kad, įsigijus naudotą automobilį, neabejotinai reikės investuoti papildomas lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti, atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir (ar) remonto darbus, o sugedus automobilio dalims – jas keisti.
33. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė iš karto po sandorio automobilį pradėjo eksploatuoti, jokių automobilio gedimų pradžioje nebuvo, tai patvirtino ir pati ieškovė. Kad atsirado gedimas, ieškovė nustatė iš prietaisų skydelio. Prieš sudarant sutartį ieškovės atstovas K. K. automobilį apžiūrėjo, išbandė ir tuo metu jokių trūkumų, gedimų automobilio skydelyje nepastebėjo, vadinasi, gedimas neegzistavo. Ieškovė nurodė, jog 2019 m. gruodžio mėn. prieš šventes pastebėjo automobilio gedimus (kaitimą), tačiau apie tai atsakovės neinformavo. Nustatyta, jog automobilis ir toliau buvo naudojamas, jis apžiūrėtas tik 2020 m. sausio 28 d., o iki tol ieškovė su automobiliu buvo nuvažiavusi 1 969 km. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, neabejotinai įrodančių, kad automobilio gedimas egzistavo automobilio perdavimo metu.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino šalių teikiamas pozicijas bei įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę dėl daiktų kokybės, tinkamai neįvertino teisės normų, reglamentuojančių pirkėjo pareigą pranešti pardavėjui apie netinkamą pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nelemia kitokios bylos baigties, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos.
39. Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 458,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė detalizacijas, kuriose nurodyta, jog patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 363,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą, 363,00 Eur už tripliko rengimą, 363,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 12 d., 369,05 Eur už advokato teisines konsultacijas, prašymo dėl papildomų įrodymų prie bylos pridėjimo rengimą, prašymo atidėti teismo posėdį rengimą, pranešimo rengimą dėl galimų teismo posėdžių datų, pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje 2021 m. liepos 13 d. 2020 m. lapkričio 11 d. buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 11 d. AB banko „Swedbank“ sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog atsakovė sumokėjo atstovei iš viso 726,00 Eur. Taip pat 2021 m. liepos 13 d. teismui papildomai pateikti įrodymai, jog 2020 m. gruodžio 14 d. atsakovė sumokėjo atstovei 363,00 Eur bei 2021 m. liepos 7 d. sumokėjo 369,05 Eur. Apeliacinės instnacijos teismas, įvertinęs atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat atsižvelgęs į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), įvertinęs aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus užpraėjusio ketvirčio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), daro išvadą, jog atsakovės prašymas tik iš dalies pagrįstas, kadangi nurodyta 363,00 Eur suma už atsakovės atstovės pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 12 d. viršija maksimalų dydį, priteistiną pagal Rekomendacijas. Nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdis vyko 46 min., vadinasi, maksimali priteistina suma – 139,90 Eur (t. y. 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas) x 1 398,50 Eur (2020 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Kiek laiko atsakovės atstovė užtruko rengdamasi 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžiui, nedetalizuota, neįrodyta, kad pasirengimas truko 30 ir daugiau minučių, todėl bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžiui nepriteistinos (Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1 234,95 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (t. y. 363,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą; 363,00 Eur už tripliko rengimą; 139,90 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 12 d.; 369,05 Eur už advokato teisines konsultacijas, prašymo dėl papildomų įrodymų prie bylos pridėjimo rengimą, prašymo atidėti teismo posėdį rengimą, pranešimo rengimą dėl galimų teismo posėdžių datų, pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje 2021 m. liepos 13 d.).
40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje susidarė 5,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteistinos 5,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. 2021 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo priteisti jai iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Kartu pateiktas 2021 m. gruodžio 1 d. AB banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog atsakovė atstovei sumokėjo 605,00 Eur. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, jai iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios yra įrodytos ir neviršija Rekomendacijų 7, 8.9 punktuose nustatyto dydžio.
42. Ieškovei jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, kadangi sprendimas priimtas ne ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K. transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rigveda Vilnius“ dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K. transportas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rigveda Vilnius“ 1 234,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K. transportas“ 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K. transportas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rigveda Vilnius“ 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.