Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-04-30 · Civilinė byla Nr. e2-437-407/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-30
Bylos Nr.
e2-437-407/2025
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00338-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-437-407/2025Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00338-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Conlex“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Goneras“. Ieškovė nurodė, kad pagal 2024 m. rugpjūčio mėn. 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2024/08/26-01 UAB „Kretingos santechnika“ perleido reikalavimo teisę ieškovei į atsakovę dėl 9 000 Eur skolos. Ieškovė ragino atsakovė grąžinti skolą, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė. Ieškovės vertinimu, atsakovė negali vykdyti prievolių kreditoriams, turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, todėl yra nemoki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Goneras“.

3. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės nuosavybės teise turimiems nekilnojamojo turto objektams taikomas areštas.

4. Teismas, įvertinęs atsakovės 2024 m. gruodžio 31 d. preliminarius finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, be to, nėra pateikti duomenys apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei UAB „Goneras“ iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsakovė UAB „Goneras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė 2024 m. gavo 179 785 Eur pelną, ir dėl to padarė nepagrįstą išadą, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditore. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai debitorių skolų nevertino kaip realaus turto. Be to, nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovės nekilnojamojo turto vertė sudaro 163 688,79 Eur, tačiau reali šio turto vertė yra didesnė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2024 metų preliminarios finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 362 861 Eur, o įmonės reali turto vertė yra 256 885,11 Eur. Pagal Nekilnojamojo registro duomenis nustatyta, kad atsakovė turi 4 nekilnojamojo turto objektus, kurių vertė 162 688,79 Eur ir kuriems taikomas areštas. Taigi, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas iš ilgalaikio atsakovės turto yra apsunkintas. Be to, nors atsakovė teigia, kad jos turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pagal 2024 m. preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą gavo 179 785 Eur pelno, nepagrindžia, jog atsakovė turi finansines galimybes vykdyti turtines prievoles kreditoriams, kadangi, kaip minėta, atsakovės įsipareigojimai sudaro 362 861 Eur. Atsakovė laiku nevykdo prievolių valstybės biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai mokestinė nepriemoka sudaro 8 572,89 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skola sudaro 526,51 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė fakto, jog ji yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio, ji ilgą laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų.

10. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės nemokumo, nepagrįstai nevertino atsakovės turimo turto, kurį sudaro 773 095,54 Eur debitorių skolos, įtakos bendrai turto vertei.

11. Pažymėtina, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų 773 095,54 Eur debitorinių skolų susigrąžinimo realumą, nepateikė jokių duomenų, jog pati siekė šias skolas susigrąžinti (pavyzdžiui, siuntė pretenzijas, raginimus ir pan.), todėl neįrodė debitorinių skolų susigrąžinimo realumo. Be to, nustatyta, kad debitorių sąraše nurodytai debitorei UAB „Ekoseka“, kurios skola sudaro 451 640,28 Eur, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-261-775/2025 iškelta bankroto byla. Taigi, galimybė susigražinti skolą iš šios debitorės kelia pagrįstų abejonių. Atsižvelgiant į tai, 773 095,54 Eur debitorinės skolos neįtrauktinos į bendrą turimo turto vertę ir taip sumažinama atsakovės turto vertė.

12. Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad įmonė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia įsiskolinimus kreditoriams. Nurodytina ir tai, kad įmonė jau pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, neįvykdo prievolės ieškovei, taip pat turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, o tai leidžia daryti išvadą, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Kadangi apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos mokumą, konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis, iš kurių buvo galima spręsti, kad apeliantė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir iškėlė apeliantei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis