Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Baltarusijos Respublikos papildomos atsakomybės bendrovės „Domliuksinvest“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusijos Respublikos Gomelio srities Ekonominio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį bei 2014 m. rugpjūčio 15 teismo įsakymą byloje Nr. 127-4/2014 suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos ir teismo sprendimo kilmės valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatas (CPK 810 straipsnis). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinė sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 55 straipsnyje nurodyti Susitariančiosios Šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai: 1) teismo patvirtintas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai.

Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su prašymu pateikė Baltarusijos Respublikos Gomelio srities Ekonominio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, taikos susitarimo bei 2014 m. rugpjūčio 15 teismo įsakymo byloje Nr. 127-4/2014 patvirtintas kopijas, teismo pažymą, jog minėtas teismo įsakymas nebuvo įvykdytas, bei 2014 m. birželio 24 d. UAB „Deiga“ įgaliojimo vyriausiajai juriskonsulei patvirtintą kopiją (b. l. 12-18). Visi pareiškėjos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti dokumentai yra išversti į lietuvių kalbą bei patvirtinti (b. l. 19-26). Kaip paaiškino pareiškėja, pagal jos ieškinį suinteresuotam asmeniui iškėlus bylą, teismo posėdyje dalyvaujant abiejų šalių atstovams, buvo pradėta taikinamoji procedūra vieno mėnesio terminui. Nepraėjus šiam terminui šalys pateikė taikos sutartį ir teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi ją patvirtino. Iš 2014 m. birželio 24 d. UAB „Deiga“ įgaliojimo vyriausiajai juriskonsulei matyti, kad šiuo ji buvo įgaliota atstovauti suinteresuotą asmenį teismuose taip pat ir sudaryti taikos sutartį. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, byloje esančius duomenis, nustatyta, kad pareiškėja pateikė visus dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį reikalingus dokumentus.

Suinteresuotas asmuo ginčija pareiškėjo prašymą tuo pagrindu, jog dėl netinkamo atstovavimo laikytina, kad jis procese nedalyvavo, todėl, pareiškėjai nepateikus duomenų pagal Tarptautinės sutarties 55 straipsnio 2 punktą, yra pagrindas atsisakyti teismo nutartį ir teismo įsakymą pripažinti ir leisti vykdyti (Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 2 punktas). Teismas pažymi, kad argumentai, susiję su netinkamu suinteresuoto asmens atstovavimu, iš esmės grindžia ne atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimus pagrindą, o kvestionuoja Baltarusijos Respublikos Gomelio srities Ekonominio teismo nutarties, patvirtinančios taikos susitarimą, bei teismo įsakymo teisėtumą. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, Baltarusijos Respublikos Gomelio srities Ekonominis teismas pripažino UAB „Deiga“ atstovybės Baltarusijos Respublikoje vyriausiąją juriskonsulę tinkama suinteresuoto asmens atstove. Teigti, kad suinteresuotas asmuo, kurio atstovės pasirašyta taikos sutartis patvirtinta prašomu pripažinti teismo procesiniu sprendimu, nedalyvavo teismo procese, nėra galimybės nekeliant pačios taikos sutarties ir teismo procesinio sprendimo, kuriuo ji patvirtinta, teisėtumo klausimo. Tuo tarpu teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog teismas, spręsdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, negali aiškintis, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. Teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-14. Teismų praktika. 2000, 14). Prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą turi teisę tikrinti tik Baltarusijos Respublikos aukštesnės instancijos teismai.

Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad tokio teismo procesinio sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštaraus Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, kadangi suinteresuotam asmeniui nebuvo užtikrinta teisė turėti tinkamą atstovą ir įgyvendinti teisę į gynybą. Teismas jau atmetė suinteresuoto asmens argumentus, susijusius su netinkamu atstovavimu, todėl šių argumentų pagrindu nėra pagrindo spręsti ir dėl prašomo pripažinti teismo sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Kita vertus, vertinant, ar prašomas pripažinti teismo procesinis sprendimas nepažeidžia fundamentalių sąžiningo proceso principų, kaip viešosios tvarkos elemento, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis S. V. registruotas suinteresuoto asmens vadovu nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. spalio 13 d., atstovės įgaliojimas patvirtintas ne tik S. V. parašu, bet ir suinteresuoto asmens antspaudu, todėl nėra pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjusiam teismui ir pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinoma, kad minėtas asmuo dėl tėvystės atostogų laikinai neina savo pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnis).

Teismas taip pat atmeta suinteresuoto asmens argumentus dėl senaties termino pateikti prašymą pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą, kadangi šie argumentai paremti Baltarusijos Respublikos Ūkinio proceso kodekso normomis, tuo tarpu Tarptautinės sutarties 18 straipsnio norma numato, kad ieškininės senaties klausimai sprendžiami pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teisės normos taikomos reguliuojant atitinkamus teisinius santykius, o 57 straipsnio – kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl senaties termino praleidimo.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, taip pat nebuvo pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių (Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nenustačius Tarptautinės sutarties 19 ir 59 straipsniuose nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą ir teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gomelio srities Ekonominio teismo nutartį ir teismo įsakymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusijos Respublikos Gomelio srities Ekonominio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį ir 2014 m. rugpjūčio 15 teismo įsakymą byloje Nr. 127-4/2014, kuriuo nuspręsta išieškoti iš UAB „Deiga“ papildomos atsakomybės bendrovės „Domliuksinvest“ naudai pagrindinę skolą – 32 732 690 rublių, 8 000 000 rublių delspinigių bei 1 696 719 rublių palūkanų už naudojimąsi svetimomis piniginėmis lėšomis.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.