Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su J. L. atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2311-773/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Elektrostatika“ ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – L. Ž. ir A. K.. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo J. L. prašymą panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirąjį skundą atsisakytina priimti.

Civilinių bylų nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teismuose vyksta laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintų taisyklių.

CPK 334 straipsnyje yra įtvirtintos su asmens teisės paduoti atskirąjį skundą įgyvendinimu susijusios taisyklės, o CPK 335 straipsnyje yra reglamentuojama atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo tvarka ir terminai.

Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 1 dalimi, kurios taikymą lemia CPK 338 straipsnis, atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, J. L. atskirąjį skundą, kuriuo skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2311-773/2016, turėjo paduoti per Kauno apygardos teismą, tačiau šių reikalavimų nesilaikė.

Pagal CPK 115 straipsnio 6 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo procesinį dokumentą paduoda teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas privalo tokį dokumentą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši įstatymo nuostata sudaro pagrindą atsisakyti priimti dalyvaujančio byloje asmens procesinį dokumentą ir tais atvejais, kai jis paduodamas teismui, kuris nors ir yra kompetentingas jį nagrinėti, tačiau pateiktas pažeidžiant įstatymo nustatytą padavimo ir priėmimo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad J. L. tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui paduodamas skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties pažeidė CPK įtvirtintą atskirųjų skundų padavimo tvarką reglamentuojančias teisės normas (CPK 335 straipsnio 1 dalis), o taip pat į tai, jog laikantis įstatyme nustatytos tvarkos paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimas nėra priskirtas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, J. L. skundą paduotą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui atsisakytina priimti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, gavęs tiesiogiai jam paduotą skundą ir atsisakydamas jį priimti, vadovaujantis civilinio proceso tikslais bei koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 2, 7 straipsniai), negrąžina skundo jį padavusiam asmeniui, bet persiunčia tam teismui, kurio nutartis yra skundžiama, apie tai informuodamas skundą padavusį asmenį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 ir 7 straipsniais, 115 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2311-773/2016.

Skundą ir šios nutarties kopiją persiųsti Kauno apygardos teismui.

Šios nutarties kopiją išsiųsti J. L..