- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 1A-980-719-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Algirdas Gaputis, Ričardo Gylio
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Regina Butn
Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-980-719/2012
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.; 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. gruodžio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gylio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-03-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2012 m. vasario 24 d., panaudodamas psichinę prievartą – nuolat skambindamas ir rašydamas SMS žinutes, vaikščiodamas aplink namus ir, siekdamas sukelti baimę, stresą ir nerimą, sistemingai baugino R. B., o būtent:
2011 m. spalio 26 d. 23.30 val. į R. B. mobilų telefoną atsiųsdamas grasinančio pobūdžio SMS žinutę, baugino R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 25 d., 00.22 val., į R. B. mobilųjį telefoną atsiųsdamas SMS žinutę, baugino R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 1 d. nuo 00.17 val. iki 16.45 val. į R. B. mobilųjį telefoną atsiųsdamas grasinančio pobūdžio SMS žinutes, baugino R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 19 d., apie 20 val., (duomenys neskalbtini) namo laiptinėje, daužydamas buto Nr.(duomenys neskalbtini) duris ir tampydamas rankeną, šaukdamas „žertva daryk duris, užmušiu“, baugino R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 20 d., apie 13 val., skambindamas iš nenustatyto telefono į R. B. mobilųjį telefoną ir liepdamas nusipirkti karstą ir sakydamas, kad supjaustys ją į gabaliukus, bei tuo pat metu vaikščiodamas prie R. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), baugino R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 10 d., 15.30 val., į R. B. mobilųjį telefoną atsiųsdamas grasinančio pobūdžio SMS žinutę, baugino R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 23 d., į R. B. mobilųjį telefoną skambindamas ir sakydamas, kad užmuš ją ir vaikus, kad išlauš duris, baugino R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. vasario 24 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, daužydamas buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, bei skambindamas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į R. B. mobilųjį telefoną ir sakydamas, kad užmuš, papjaus, sukapos, baugino R. B..
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nurodo, jog savo elgesiu nesiekė grasinti nužudyti R. B., o tik norėjo įbauginti nukentėjusiąją, kad ši išeitų pasikalbėti ir leistų pasimatyti su vaikais. Skunde teigia, jog jokių grasinančio pobūdžio žinučių nukentėjusiajai nerašė, o taip pat jai neskambino ir negrasino. Pažymi, jog nei kaltinime, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kada ir iš kokių mobiliojo ryšio telefonų numerių buvo siųstos žinutės bei koks buvo jų turinys. Taip pat atkreipia dėmesį, jog tuo laikotarpiu skyrėsi su žmona ir daugelis draugų bei artimųjų apie tai žinojo, todėl kas nors, siekdamas pakenkti, galėjo rašyti nukentėjusiajai grasinančias žinutes. Apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad nebuvo informuotas, jog pokalbiai su žmona yra įrašinėjami ir bus pateikiami kaip įrodymai, nors pokalbių metu jis buvo provokuojamas. Skunde taip pat teigia, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BK 219 str. numatytų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyti telefonų numeriai, iš kurių buvo siunčiamos trumposios žinutės, tikslus grasinančių trumpųjų žinučių siuntimo laikas, nėra aiški kaltinimo apimtis, kas rodo kaltinamąjį aktą esantį neaiškų ir tokiu būdu neužtikrinant jam teisės žinoti, kuo yra kaltinamas. Nurodo ir tai, kad jau daugiau kaip pusę metų su R. B. nekonfliktuoja, pastaroji leidžia susitikti su vaikais ir ant jo nebepyksta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai yra R. B. artimieji ar draugai, todėl jų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi. Apeliantas pažymi ir tai, kad BK 145 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika turi būti padaroma tiesiogine tyčia, tačiau jis tokių ketinimų neturėjo, o savo veiksmais tik norėjo susigrąžinti mylimą žmogų į šeimą. Mano, jog teisminio proceso metu nebuvo tinkamai užtikrinta galimybė apsiginti nuo pareikšto kaltinimo ir jis yra nuteistas nepagrįstai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas A. B. neigia padaręs BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kartu nurodydamas, jog baudžiamojoje byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK keliamų reikalavimų, o veiksmus, už kuriuos jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, galėjo atlikti kiti asmenys, siekiantys jam pakenkti. Tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neranda pagrindo tenkinti nuteistojo skundą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės pagal BK 145 str. 2 d.
Pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą ar baimę. Byloje nustatyta, kad A. B. laikotarpyje nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2012 m. vasario 24 d., panaudodamas psichinę prievartą – nuolat skambindamas ir rašydamas SMS žinutes, vaikščiodamas aplink namus ir, siekdamas sukelti baimę, stresą ir nerimą, sistemingai baugino R. B.. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais: nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, daikto apžiūros protokolais bei kita rašytine medžiaga, su kurių atliktu tyrimu ir vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir jų nekartoja.
Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, jog giminaičiai ar artimieji, žinoję, jog jo ir žmonos santykiai yra konfliktiški bei norėdami jam pakenkti, terorizavo R. B.. Tokie nuteistojo argumentai nėra pagrįsti visiškai jokiais byloje esančiais duomenimis ir laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai turėtų būti vertintini kritiškai dėl šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi. Jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais nėra, liudytojai, apklausti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, prisiekė ir buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o be to, siekiant papildyti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje duotų liudytojų parodymų nuoseklumą buvo perskaityti liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje duoti parodymai, prieš ką ši liudytoja taip pat buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pastebėtina dar ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme A. B. neišreiškė jokių pastabų apie liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, o ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą jokio šių liudytojų suinteresuotumo nenustatė.
Apelianto teiginys, jog daugiau nei pusę metų santykiai su R. B. yra geri ir nekonfliktiški, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, kadangi nusikalstamos veikos įvykdymo laikotarpis yra nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 vasario 24 d., kas rodo, jog nusikalstamą veiką A. B. padarė dar prieš susitaikydamas su nukentėjusiąją.
Apelianto teiginiai, jog baudžiamojoje byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK numatytų reikalavimų ir dėl to buvo suvaržyta jo teisė į tinkamą gynybą, taip pat yra atmetami, kadangi A. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nepareiškė jokių skundų dėl byloje esančio kaltinamojo akto ar atlikto tyrimo, o pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, jog kaltinimą suprato ir kaltu prisipažįsta iš dalies (183 b.l.). Be to, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje. Šioje byloje esančiame kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui, yra BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys – A. B. anketiniai duomenys, pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas, kuris sutampa su A. B. pareikštu įtarimu, nurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už kaltinime nurodytą veiką, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas bei kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys. Tokiu būdu, kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnyje kaltinamajam akto keliamus tiek turinio, tiek ir formos reikalavimus.
Apelianto teiginys, jog niekas nebuvo jam pasakęs, kad pokalbiai su žmona yra įrašinėjami ir šie garso įrašai bus pateikti kaip įrodymai, taip pat yra atmetamas, kadangi Lietuvos Respublikos teisės sistemoje nėra įtvirtinto draudimo įrašinėti savo pokalbius. BPK 154 str. 6 d. numatyta, kad nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, galima klausytis, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą šių asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti šių asmenų prašymu arba jų sutikimu, nors ir nėra tuo reikalu priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, jei nesinaudojama ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais. Tokiu būdu nukentėjusiosios pateiktas telefoninių pokalbių garsi įrašas buvo gautas teisėtu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartys Nr. 2K-360/2004, 2K-191/2005). Todėl, policijos pareigūnų padarytus mobiliojo ryšio telefono, paimto iš R. B., garso įrašų išrašus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymu, patvirtinančiu A. B. kaltę, taip nurodydamas, jog nukentėjusiosios R. B. veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.