Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be pilietybės, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. gruodžio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais;

2) 2012 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams su įpareigojimais. 2013 m. kovo 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

3) 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;

5) 2023 vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui ir turto konfiskavimą;

6) 2024 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir pritaikius BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis – 60 parų arešto bausme. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus ir turto konfiskavimas;

7) 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir pritaikius BK 64¹ straipsnį - terminuoto laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausme. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus ir turto konfiskavimas. 2024 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė - terminuoto laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė, įskaitant minėtais teismo sprendimais atliktas bausmės dalis. 2025 m. vasario 25 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo atlikęs bausmę,

8) 2025 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir pritaikius BK 64¹ straipsnį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus ir turto konfiskavimas. Nuosprendis dar neįsiteisėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. 2025 m. liepos 10 d., apie 00.38 val., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0146, jam nustatytas 2,88 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, taip pat įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones bei įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir šie terminai nėra pasibaigę, 2025 m. liepos 10 d., apie 00.38 val., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,88 promilių neblaivumas ir tokiu būdu tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustayta, kad lengvojo automobilio „Volvo S60“, 2002 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM – 1460,00 Eur (t. 1, b. l. 72).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus 2025 m. liepos 15 d. pranešimo Nr. 12S „Dėl informacijos pateikimo – S. D.“ nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2024 m. gegužės 10 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. 1-463- 865/2024), pagal kurį S. D. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1, b. l. 180).

Iš 2023 m. kovo 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 9DN-664 nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriuje S. D., atžvilgiu vykdoma baudžiamojo poveikio priemonė, paskirta 2023 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2022 m. gruodžio 19 d., pabaiga – 2026 m. sausio 27 d.), taip pat vykdoma 2024 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2023 m. spalio 22 d., pabaiga – 2028 m. gruodžio 20 d.) ir 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2024 m. balandžio 23 d., pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 22 d.). S. D. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą supažindintas 2023 m. kovo 21 d. (telefonu) (t. 2, b. l. 18-25).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo tarpu pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-72-976/2022).

Taip pat kaltinamojo kaltę dėl vairavimo neblaiviam patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai ir objektų apžiūros protokolai, kuriais buvo apžiūrėti skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašai ir pareigūnų kūno kamerų įrašai. Iš skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą buvo nustatyta, jog kaltinamasis su vairuota transporto priemone padarė eismo įvykį, tai yra kliudė kelio ženklus ir iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko buvo pranešta pareigūnams apie jo vairavimo faktą. Tuo tarpu apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai atskleidžia kaltinamojo sustabdymo aplinkybes. Vaizdo įrašuose matyti, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę ,,Volvo S60“, iš jo elgesio po sustabdymo akivaizdžiai matyti, jog yra neblaivus – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to viename vaizdo įrašų užfiksuota ir tai, kad kaltinamajam nustatomas neblaivumas tikrinant alkotesteriu ir nustatytas 2,93 promilių neblaivumas.

2025 m. liepos 10 d. neblaivumo nustatymo aktu konstatuota, kad S. D., neblaivumas buvo patikrintas du kartus, t. y., pirmojo patikrinimo metu – 2025 m. liepos 10 d., 00:40 val., S. D. nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu – 2025 m. liepos 10 d., 00.56 val., S. D. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais S. D. sutiko ir jų teisingumą patvirtino savo parašu (t. 1, b. l. 61-63). Tokiu būdu kaltinamojo S. D. vairavimo faktas, būnant neblaiviu, kai neblaivumas viršijo 1,51 promilės ir atitiko sunkų girtumo laipsnį, byloje yra pilnai įrodytas.

Vis tik, kaltinamasis S. D. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas tam teisės, kai ši teisė teismo buvo atimta net tris kartus ir puikiai tai suvokė, tačiau vis viena elgėsi priešingai baudžiamojo poveikio priemonei. Liudytoja O. Y., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, jog žinojo, kad S. D. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes šią teisę buvo praradęs, dėl ko neduodavo jam savo transporto priemonės, kurią įvykio metu jis savavališkai pasiėmė. Taigi, neabejotina, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymas kaltinamajam S. D. buvo žinomas ir aiškus, ką savo parodymais jis ir pats patvirtino, be to apie tokį draudimą taip pat buvo informavęs ir liudytoją O. Y.. Byloje esantis 2023 m. kovo 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. 9DN-664 aptvirtina, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriuje S. D., atžvilgiu vykdoma baudžiamojo poveikio priemonė, paskirta 2023 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2022 m. gruodžio 19 d., pabaiga – 2026 m. sausio 27 d.), taip pat vykdoma 2024 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2023 m. spalio 22 d., pabaiga – 2028 m. gruodžio 20 d.) ir 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia – 2024 m. balandžio 23 d., pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 22 d.). S. D. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą supažindintas 2023 m. kovo 21 d. (telefonu) (t. 2, b. l. 18-25), o be to visi teismų priimti sprendimai jam buvo įteikti ir žinomi, jis atliko jais paskirtas bausmes, kartu jam buvo žinoma apie baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, kaltinamojo atžvilgiu, veikos padarymo metu, buvo priimti, įsiteisėję ir vykdomi net trys teismų procesiniai baigiamieji sprendimai, kuriais kaltinamajam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Be kita ko, dalis teismų sprendimų buvo priimti kaltinamąjį pripažinus už analogišką veikimą – tai yra vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti.

Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo S. D. veiksmuose, pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonę, yra neabejotinas pakartotinumas, nes jis anksčiau už analogiškas veikas buvo teistas, tačiau tai jo nesulaiko nuo baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymo.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma, leidžia konstatuoti, jog kaltinimai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį S. D. pasitvirtino pilna apimtimi ir dėl padarytų veikų jis pripažintinas kaltu. Nusikalstamas veikas S. D. darė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra vairuodamas transporto priemonę suprato, jog yra neblaivus, nes vakaro eigoje vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vis viena pasirinko vairuoti, o tai darė žinodamas, jog neturi teisės vairuoti ir buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones tvarka ir sąlygomis ir žinojo, jog veikos darymo metu draudimas vairuoti transporto priemones yra galiojantis.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas įvertina, kad kaltinamasis teistas eilę kartų, paskutiniai trys teistumai už analogiškas veikas, kaip ir šiuo nuosprendžiu pripažintas, kas atskleidžia nusikalstamo elgesio pakartotinumą kaltinamojo veiksmuose, šiuo nuosprendžiu pripažintą veiką, kaltinamasis įvykdė neišnykus teistumui ir galiojant baudžiamojo poveikio priemonei, įvykdė būdamas pilnametis, taigi akivaizdu, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys pasižymi neabejotinu pakartotinumu. Visų šių duomenų rezultate, teismas kaltinamąjį S. D. pripažįsta recidyvistu.

Kaltinamasis S. D. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems ir padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors teisiamojo posėdžio metu buvo prašoma pripažinti, kad kaltinamojo veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau teismas kaltinamojo elgesyje jokio nuoširdaus gailesčio nenustatė, nes kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nors ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau gailestį išsakė tik formaliai nurodydamas, jog gailisi, tuo tarpu kartu pasisakydamas, kad nieko jis negali padaryti, alkoholis taip jį veikia, bet alkoholio šiuo metu nemato pagrindo atsisakyti, nes dar jo laukia vestuvės, kurias reikės švęsti, o vestuvės be alkoholio ne vestuvės. Taigi, toks kaltinamojo situacijos vertinimas, teismo nuomone, jokia prasme nereiškia nuoširdaus gailesčio, priešingai tik atskleidžia kaltinamojo atsainų požiūrį į vairavimą neblaiviam ir be teisių, neįžvelgiant tame kažko blogo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimo padaryme pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tuo tarpu baudžiamojo nusižengimo padaryme sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmes teismas vertina ir tai, jog kaltinamasis yra baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 38-44), nei dėl psichikos sutrikimų, nei dėl priklausomybės ligų negydytas. Kartu teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas, vairavimas neblaiviam yra jo susiformavusio nusikalstamo elgesio veikimo modelio dalis, kadangi už vairavimą neblaiviam kaltinamasis jau anksčiau teistas ne kartą, kartu pažymėtina, jog buvo du kartu teistas ir už teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, taigi akivaizdu, jog dabartinis nusikalstamas kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, o tendencingas priešingas įstatymams veikimas. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė naudodamasis svetima transporto priemone, taip demonstruodamas neigiamas nuostatas net ir kitų asmenų atžvilgiu, juo labiau, kad transporto priemonę pasiėmė slapta iš savo sugyventinės, pastarajai nieko nežinant ir pasitikint kaltinamuoju, negana to su svetima transporto priemone, vairuodamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė kelio ženklus. Eismo įvykio sukėlimas tik patvirtina koks pavojingas buvo kaltinamojo veikimas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, kadangi kaltinamasis valdė padidinto pavojaus šaltinį, kurio valdymas kaltinamajam dėl buvusio neblaivumo, akivaizdu, jog buvo tapęs sudėtingu, o be to jis vairavimui ir bendrąją prasme neturėjo teisės, nes tokią buvo praradęs.

Kaltinamojo ankstesni teistumai ir jais skirtos bausmės atskleidžia, jog kaltinamasis negeba mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, kartoja ta pačias klaidas, yra pasirinkęs gyvenimo būda prieštaringą įstatymams, demonstruojant išskirtinai nihilistines nuostatas visuomenės saugumo atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu kaltinamasis kaltu dėl analogiškų veiksmų yra pripažintas ir kitu teismo sprendimu, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas apeliacine tvarka, tačiau apeliacijos dalykas yra bausmė, o ne pačių veikų įrodytumas, kas tik patvirtina, jog kaltinamajam vairavimas neblaiviam ir be teisių, yra priimtinas gyvenimo būdo modelis. Kartu kaltinamąjį išskirtinai neigiamai charakterizuoja ir jo situacijos vertinimas, kuomet jis nurodė, kad šiuo nuosprendžiu pripažintų veiksmų padarymas, jam nėra paskata nustoti vartoti alkoholinius gėrimus, nors pats nurodė, kad taip elgiasi tik išgėręs, tuo tarpu alkoholio nebevartos po vestuvių, nes vestuvių neįsivaizduoja be alkoholio, kas tik patvirtina kaltinamojo negebėjimą kritiškai įvertinti savo elgesio ir visiškai atsainų požiūrį į savo nusikalstamą elgesį. Kaltinamojo S. D. pakartotinis nusikalstamumas tapačių nusikalstamų veikų kontekste tik atskleidžia, jog jo nusikalstamos nuostatos yra susiformavę ir jis negeba laikytis visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, paremtų įstatymų laikymusi.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis teismas sprendžia, kad tinkamo nubaudimo ir prevenciniai tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo įvykdymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, tai yra 9 mėnesius laisvės atėmimo, tuo tarpu už baudžiamojo nusižengimo įvykdymą skirtina taip pat straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areštas, skiriant 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu skirtiną 45 parų arešto bausmę pakeisti 45 dienų laisvės atėmimo ir skirtinas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, įvertinus, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei sutrumpintu įrodymų tyrimu, o kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybės negatyvumą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tai į kokius gėrius buvo kėsinamasis, kaip buvo pažeistas visuomenės interesas į saugią aplinką ir saugumą kelyje, nenustatė ir pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokį draudimą teismas gali taikyti nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles padarydamas itin šiurkštų pažeidimą, galintį turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo atimta už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamajam S. D. kartu su bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 (septynių) metų laikotarpiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos – 2025 m. liepos 10 d.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme, tokiu būdu akivaizdu, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir taikomas be išimties. Aptariamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Formos viršusBK 72 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Iš AB ,,Regitra“ pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilio „Volvo S60‘, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra O. Y. (t. 1, b. l. 70-71), kuri kaip bylos duomenimis nustatyta, nežinojo apie su jos transporto priemone daromą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai natūra konfiskuoti automobilio „Volvo S60‘, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo, todėl vadovaujantis aukščiau aptartomis imperatyviomis įstatymo nuostatomis dėl turto konfiskavimo teismas nusprendžia iš kaltinamojo S. D. išieškoti automobilio „Volvo S60‘, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1460 Eur (t. 1, b. l. 72).Formos apačia

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas ir dokumento – leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Tai imperatyvi įstatymo nuostata. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Įvertinus įstatymo imperatyvia nuostatą dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, nes šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo S. D. nepriteistinos

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Volvo S60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 64-67), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtai savininkei O. Y..

- byloje esantys kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmę skirtą pagal BK 243 straipsnį – 45 parų areštą, pakeisti į 45 laisvės atėmimo dienas, ir skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinė subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 7 (septynerius) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš S. D. valstybės naudai priteisti konfiskuotino automobilio „Volvo S60‘, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1460 Eur (tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų).

Išaiškinti S. D., jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Geranoriškai ši suma mokėtina į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymą ir dokumento – leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Volvo S60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtai savininkei O. Y..

- byloje esančius kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.