Kauno apylinkės teismo nutartis

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) III kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2014-08-19 pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 m. laisvės apribojimu, bausmę atlikęs - iš probacijos tarnybos registro išregistruotas 2015-09-07, turintis teistumą,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui – motinos sugyventiniui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-02 apie 18.00 val., A. V., būdamas neblaivus, kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia savo motinos sugyventiniui E. L. vieną kartą spyrė į nugaros sritį, vieną kartą peiliu dūrė į kairę koją ir vieną kartą peiliu dūrė į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajam durtinę - pjautinę žaizdą nugaros apatinės dalies dešinėje pusėje, durtinę - pjautinę žaizdą kairės šlaunies priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje - tuo savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas neblaivus, nes blaivus nebūtų taip pasielgęs, supykęs dėl nukentėjusiojo motinos sugyventinio E. L. siųstų žinučių jo motinai, pastarajam vieną kartą spyrė į nugaros sritį, vieną kartą peiliu dūrė į kairę koją ir vieną kartą peiliu dūrė į nugaros sritį. Gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė. Prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2015-05-02 buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2015-05-02 apie 18.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. V. sužalojo savo motinos sugyventinį, tai yra vieną kartą spyrė E. L. į nugarą, vieną kartą dūrė peiliu į koją ir nugarą (b. l. 3).

Nukentėjusysis E. L. parodė (b. l. 16-18), kad 2015-05-02 apie 18.00 val., jam būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, švenčiant motinos dieną, atvažiavęs jo sugyventinės J. Š. sūnus A. V., be jokios priežasties vieną kartą spyrė jam į nugarą, po to peiliu dūrė į koją ir nugarą, po ko pasišalino išvažiuodamas su draugais automobiliu. Giminės jam iškvietė medikus, jis buvo sužalotas. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1222/15(02) matyti, kad įvykio metu E. L. buvo padaryta durtinė - pjautinė žaizda nugaros apatinėje dalyje dešinėje pusėje, durtinė - pjautinė žaizda kairės šlaunies priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, t. y. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 21).

Liudytoja J. Š. parodė (b. l. 24), kad nukentėjusysis E. L. yra jos sugyventinis, o kaltinamasis A. V. - jos sūnus. Su sugyventiniu gyvena jau beveik 4 metai. 2015-05-01 sugyventinis E. L. jai rašinėjo trumpąsias žinutes, kuriose ją išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino. Tuo metu jie buvo apsipykę. Apie žinutes ji pasakė savo sūnui A. V.. 2015-05-02 apie 17.00 val., sūnus A. V. su draugu M. U. atvyko parsivežti jos ir jaunesniojo sūnaus iš (duomenys neskelbtini). Tuo metu jai vėl parašė sugyventinis E. L., žinutėje išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji apie tai vėl pasakė sūnui A. V., kuris draugo paprašė jį nuvežti pas E. L.. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. V. išlipo iš automobilio ir kartu su jaunesniu broliu D. V. nuėjo į kiemą. Ji ir M. U. liko laukti automobilyje. Būnant automobilyje ji pro namo kampą matė, kaip A. V. apsistumdė su E. L., tačiau nematė, kuomet jos sūnus A. V. sužalojo jos sugyventinį. Ji nematė, kad sūnus būtų turėjęs peilį. Tik vėliau iš sūnaus sužinojo kas nutiko tarp jo ir E. L..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. V., būdamas neblaivus, tyčia motinos sugyventiniui E. L. vieną kartą spyrė į nugaros sritį, vieną kartą peiliu dūrė į kairę koją ir vieną kartą peiliu dūrė į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajam durtinę - pjautinę žaizdą nugaros apatinės dalies dešinėje pusėje, durtinę - pjautinę žaizdą kairės šlaunies priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje - tuo savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

Tačiau pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Akivaizdu, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis, kuris yra kaltinamojo motinos sugyventinis, negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes šių asmenų tarpusavio santykiai neatitinka nei vienos iš BK 248 str. nurodytų sąvokų. Esant tokiai situacijai BK 140 str. 2 d. numatytos kvalifikuojančios veiką aplinkybės kaltinamajam negali būti taikomos, kvalifikuojant veiką pagal BK 140 str. 2 d. negali būti taikomos ir sąvokos, apibūdintos LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes jos neatitinka BK 248 str. nurodytų sąvokų, tik kurioms esant veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., todėl kaltinamojo A. V. veika iš BK 140 str. 2 d. turi būti perkvalifikuota darant išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 417 str. 2 d. numatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, jog kal­tinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kalti­ni­mo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisėjas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus BK straipsnius.

Nukentėjusysis E. L. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, žala nepadaryta, prašė baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.

BPK 3 str. 1 d. 5 p. įpareigoja nutraukti baudžiamąjį procesą, jeigu nukentėjusysis susi­tai­kė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo veika buvo perkvalifikuota iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d., tai yra pagal straipsnį, numatytą BPK 407 str., nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi ir prašė baudžiamąjį procesą nutraukti, tai yra esant BPK 3 str. 1 d. 5 p. numatytai aplinkybei, dėl kurios bau­džia­masis procesas negalimas, baudžiamasis procesas A. V. atžvilgiu pagal BK 140 str. 1 d. nutrauktinas nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju (BPK 254 str. 4 d., BK 140 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 5 p., 254 str. 4 d., 318 str. teismas

nutaria:

remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 5 p., nukentėjusiajam asmeniui ir kaltinamajam susitaikius, baudžiamąjį procesą A. V., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (žmogaus nežymus sveiktos sutrikdymas), atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.