- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-786-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02718-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- Kauno rajono Šakių
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7073-599/2024 pagal pareiškėjos Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenės pareiškimo dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024-02-08 nutarimo Nr.13-12.-8 Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. pagrindais, priėmimo klausimą, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. Š. 2024 m vasario 8 d. nutarimą Nr. 12.13.-8 ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. BVI-70 visa apimtimi.
2. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. Š. 2024 m vasario 8 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes prokurorė naikindama Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. priimtą nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų, visiškai neanalizavo jo faktinių ir teisinių pagrindų. Taip pat nurodoma, kad aukštesnioji prokurorė, visiškai netinkamai aiškino ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų 40, 52.3 punkto nuostatas bei klaidingai sprendė, kad Rekomendacijų normos yra žemesnės teisės galios, nei įstatymas. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punkte yra numatyta prokuroro teisė nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų. Jokių papildomų tokios teisės ribojimų įstatyme nėra numatyta, todėl aukštesniosios prokurorės skundžiamo nutarimo teiginiai, esą, Kauno apygardos prokurorė, priimdama nutarimą įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės pažeidimų, negalėjo to daryti, kol nebus priimtas galutinis sprendimas kreiptis ar nesikreipti į teismą su ieškiniu, yra netinkamas teisės aiškinimas. Rekomendacijų 40 punktas laikytinas vienu, bet jokiu būdu ne vieninteliu iš galimų prokuratūros įstatyme numatytų atvejų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenės skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. Š. 2024 m vasario 8 d. nutarimo panaikinimo.
4. Teismas nustatė, kad pareiškimą padavė Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenė, tačiau patikrinus Juridinių asmenų registro duomenys, tokio juridinio asmens nėra, be to pareiškėja neturi asmens kodo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo, patvirtinančio, kad toks juridinis asmuo egzistuoja. Be to, pareiškėja nepateikė jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, kokios bendruomenės vardu veikia. Pažymėtina ir tai, kad pareiškimą pasirašė R. S., tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių jos teisę pasirašyti pareiškimą, nepateikė.
5. Teismas, vertindamas, ar pareiškėja gali kreiptis į teismą, nurodė, jog Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenė nėra juridinis asmuo taip, kaip jis apibrėžtas CK 2.33 straipsnyje (juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme). Tai lemia, kad ir civilinio proceso santykiuose minėta seniūnaitijos bendruomenė taip pat neturi teisinio subjektiškumo ir negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu.
6. Teismas nusprendė, kad pareiškėja Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenė nėra juridinis asmuo taip, kaip jis apibrėžtas CK 2.33 straipsnyje, todėl pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi seniūnaitijos bendruomenė neturi teisinio subjektiškumo ir negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja pareiškėja Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, negalėjo remtis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, kadangi jie yra skirtingos procesinės prigimties ir vienas kitą paneigiantys. CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio priėmimo klausimus, o šiuo atveju skundas buvo teikiamas ne ieškinio teisenos tvarka, o specifine ginčo nagrinėjimo tvarka – pagal Prokuratūros įstatymą.
7.2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjų teises skųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą, nes CPK nereikalauja, jog skundą teikiantis asmuo būtinai būtų juridinis asmuo, kadangi šiuo atveju atstovavimo teisėtumas kylą iš kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Pažymi, jog R. S. kaip Šakių – Kumpių seniūnaitijos seniūnaitė buvo tinkamai ir teisėtai išrinkta, jai išduotas jos statusą patvirtinantis pažymėjimas, o teikdama skundą ji veikia išimtinai bendruomenės interesais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
10. Teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas civiliniame procese atsispindi CPK 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad CPK 5 straipsnyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu (skundu), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. Š. 2024 m vasario 8 d. nutarimą Nr. 12.13.-8 ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. BVI-70 visa apimtimi.
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja, priešingai nei nurodoma skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, pateikė ne ieškinį ir/ar pareiškimą, o skundą vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi.
13. Remiantis Prokuratūros 19 straipsnio 5 dalies nuostatomis prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.
14. Taigi, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo nuostatomis, suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi teisę skųsti apylinkės teismui.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktų pagrindais - kaip nenagrinėtiną teisme ir kaip neįgalioto asmens pateiktą pareiškimą. Taigi, nors teismas faktiškai nurodė konkrečias proceso teisės normos, kurios pagrindu atsisako priimti skundą nagrinėti teisme, tačiau vertinant teismo argumentaciją galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikė, kad kartu su pateiktu skundu nėra jokių dokumentų, patvirtinančių R. S. teisę pasirašyti pareiškimą ir nepateikė VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo, patvirtinančio, kad toks juridinis asmuo egzistuoja (skundžiamos nutarties 3 punktas).
16. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš dalies pagrįstai nurodė, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims (CPK 38 straipsnis, CK 2.33 straipsnis), vis dėlto šiuo konkrečiu atveju kaip matyti pareiškimą pateikė Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenė, atstovaujama seniūnaitės R. S., todėl teismui suabejojus jos tinkamu atstovavimu, teismas privalėjo taikyti procesinio dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o ne pačioje pradinėje proceso stadijoje atsisakyti priimti pareiškėjos skundą (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
17. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti taikomas ir aiškinamas plečiamai, t. y. turi būti nurodytas konkretus CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesinio dokumento atsisakymo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, be kita ko, nurodė CPK 137 straipsnio dalies 1, 8 punktų nuostatas, tačiau jų nedetalizavo, nenurodant konkretaus pagrindo, sudarančio teisinį pagrindą atsisakyti priimti skundą.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad toks atsisakymas priimti skundą užkirto kelią suinteresuotam asmeniui tinkamai suformuluoti atskirojo skundo argumentus (CPK 306 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) bei žinoti konkretų skundo nepriėmimo pagrindą ir proceso teisės normą, kurios pagrindu teismas atsisakė skundą priimti.
19. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas, siekiant neriboti asmens teisės į apeliaciją, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant klausimą dėl skundo priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
20. Nustačius, kad argumentai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, yra reikšmingi sprendžiant dėl procesinio dokumento (skundo) trūkumų, bet ne procesinės teisės pateikti skundą įgyvendinimo aspektu, apeliacinės instancijos sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas jais remdamasis nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Šiuo atveju tokie pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjos galimybių skųsti prokuroro nutarimą prieštarauja pirmiau aptartam procesinio dokumento priėmimo klausimo vertinimui.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias procesinio dokumento priėmimą, todėl padarė neteisėtą išvadą dėl pareiškėjos procesinės teisės prielaidų kreiptis į teismą, dėl to pareiškėjos atskirasis skundas patenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis panaikinama ir procesinio dokumento priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenės skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.