Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Teisėja Valentina Paliulionienė Adm. byla Nr. ATP-188-134/2016

2016 m. balandžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – protokolas) dėl to, kad 2015-12-07 d. 00⁴⁹ val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r., vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 promilių girtumas), tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Ž. A. pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Skunde nurodyta, kad apylinkės teismas administracinės bylos teiseną Ž. A. nutraukė neteisėtai, neįsigilinęs į bylos aplinkybes, patvirtinančias tai, kad Ž. A. vairavo transporto priemonę. Tai, kad Ž. A. vairavo transporto priemonę neblaivus patvirtina įvykį matę policijos pareigūnai, kurie tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodę matę kaip automobilis, kuris, galiniais ratais buvo nuvažiavęs į griovį, juda ir bando išvažiuoti iš griovio, o jiems privažiavus, vairuotojas iššoko iš automobilio ir bėgo ir buvo jų sulaikytas, jam nustatytas 2,52 promilės girtumas. Šie liudytojų parodymais yra nuoseklūs ir netikėti jais nėra pagrindo. Į griovį įvažiavusios transporto priemonės pasiimti atvykusi mergina, pareigūnams nieko neminėjo apie minėto automobilio vairavimą. Ž. A. giminaičių duoti parodymai turėtų būti vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tačiau vertindamas įrodymus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir dėl skundo priimamas naujas nutarimas, kuriuos Ž. A. baustinas už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Ž. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2015-12-07 0.49 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio rajone, vairavo jam priklausantį automobilį Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas 2,52 promilių girtumo. Administracinį teisės pažeidimą surašiusi policijos pareigūnė L. M. teismo posėdyje patvirtino, kad protokolas surašytas už tai, kad Ž. A. vairavo automobilį tuo metu, kai prie jo artėjo jų tarnybinis automobilis, o Ž. A. bandė išvažiuoti iš griovio. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teisės aktai nepateikia vairavimo apibrėžimo, o nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Ž. A. be pagalbos iš šalies negalėjo išvažiuoti, todėl teismas pripažino, kad Ž. A. automobilio judėjimas bandant jam išvažiuoti iš griovio, negali būti pripažįstamas vairavimu, tačiau tokia išvada neteisinga. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 p. nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Vairavimas, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo, valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr1-412/2007). Tai, kad automobilis, kuriame buvo Ž. A. judėjo patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojais policijos pareigūnai L. M. ir A. J.. Jie nurodė, kad tai jie matė važiuodami tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, būdami maždaug 200 metrų atstumu nuo Ž. A. automobilio. Jie nurodė ir kitas šio įvykio aplinkybes: automobilyje buvo tik Ž. A., kuris jiems privažiavus iššoko iš automobilio ir buvo jų sulaikytas. Abu liudytojai patvirtino, kad nustačius Ž. A. girtumą, jis prašė paleisti, siūlė jiems už tai kyšį. Iš 2015-12-30 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad Ž. A. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. už tai, kad policijos pareigūnams L. M. ir A. J. siūlė 1000 eurų kyšį (64-66 psl.). Iš šio teismo dokumento turinio matyti, kad policijos pareigūnai L. M. ir A. J. buvo apklausti teisiamajame posėdyje nagrinėjant šią bylą ir dėl įvykio davė analogiškus parodymus, todėl nėra pagrindo netikėti šių pareigūnų parodymais.

Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad policijos pareigūnai nurodė, jog matė judantį automobilį tik apklausiami teismo posėdžio metu, todėl esant prieštaringiems byloje surinktiems įrodymams ir nesant galimybių surinkti naujų patikimų įrodymų dėl Ž. A. kaltės, kilusias abejones vertino Ž. A. naudai, tačiau ir šios išvados nepagrįstos. Ž. A. neigė vairavęs automobilį, nurodydamas, kad jis sėdėdamas automobilyje, snaudė, o prieš tai automobilį vairavo giminaitė J. B., kuri užklimpus automobiliui, išėjo ieškoti žmogaus, kuris galėtų padėti ištraukti užklimpusį automobilį.

Iš 2015-12-07 policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (3-4 psl.) matyti, kad juose nurodytos Ž. A. sulaikymo aplinkybės: pamatęs policijos tarnybinį automobilį, Ž. A. iššoko iš automobilio, palikęs užvestą variklį, automobilio šviesas ir bėgo, sulaikius jį jautėsi stiprus alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu nustatytas 2,52 promilių girtumas. Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad važiuojant tarnybiniu automobiliu pastebėjo į griovį įvažiavusį automobilį, o privažiavus arčiau, iš vairuotojo pusės iššokęs Ž. A. bėgo ir buvo sulaikytas. Jis patvirtino, kad Ž. A. automobilio variklis buvo užvestas, automobilis judėjo į priekį, matė kaip sukosi automobilio ratai (72 psl.). Liudytoja L. M. parodė, kad privažiavus Kazliškį, pamatė, kad automobilio vairuotojas stūmėsi į šalikelę ir bandė važiuoti, bet pamatęs policijos tarnybinį automobilį, iššoko iš vairuotojo vietos ir bėgo, bet buvo sulaikytas ir patikrintas jo girtumas. Iš tikrųjų, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose neužfiksuota, kad Ž. A. judėjo, tačiau juose nurodytos kitos svarbios aplinkybės iš kurių galima spręsti, kad Ž. A. automobilį vairavo: buvo užvestas variklis, degė automobilio šviesos. Suprantama, kad tyrimo pradžioje policijos pareigūnai nurodė esmines, jų nuomone, svarbiausias įvykio aplinkybes, o teismo posėdžio metu šias aplinkybes labiau detalizavo ir tokie jų parodymai negali būti vertinami kaip prieštaringi, todėl apylinkės teismo išvada, kad policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsta. Priešingai, jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, atitinka kitas faktines bylos aplinkybes, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti Ž. A. pažeidimo padarymu, todėl jų parodymai yra pagrindu priimant procesinį sprendimą, kuriuo Ž. A. baustinas, o jo parodymai, kad jis automobilio nevairavo, sėdėjo automobilyje keleivio pusėje atmetami ir vertinami, kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas nutarimas, kuriuo Ž. A. pagal ATPK 126 str. 4 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) naikinamas ir priimamas nutarimas, kuriuo jis baustinas už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą

Nustatyta, kad Ž. A. 2015-12-07 d. 00⁴⁹ val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r. vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 promilių girtumas), pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

ATPK 126 str. 4 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Atsižvelgdamas į ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo pavojingumą, įstatymų leidėjas nustatė, kad asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, turi būti taikoma pagrindinė ir papildoma nuobauda - bauda ir teisės vairuoti atėmimas, t.y. sankcija siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams.1Skirdamas nuobaudą Ž. A., teismas vadovaujasi bendrosiomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į tai, kad jis padarė šiurkštų ir pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, t.y. nepraėjus metams nuo ankstesnio kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimas). Ž. A. praeityje nėra baustas už vairavimą neblaiviam, todėl jam skirtina minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: Ž. A. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – 15053728349. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentų tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.