- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- ATP-450-813/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00275-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. S. surašytas už tai, kad jis 2016-03-13 02.55 val. Jonavoje, Miškininkų gatvėje vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,62 promilių) girtumo laipsnis. Tuo jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016-03-29 nutarimu, K. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir pritaikius LR ATPK 30¹ str. skyrė jam 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Paskirtos administracinės baudos mokėjimą išdėstė 29 laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 29 Eur.
Šalies argumentai
Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda, pateiktu skundu prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-03-29 nutarimą ir panaikinti ATPK 30¹ str. taikymą ir paskirti K. S. nuobaudą LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose. Institucijos teigimu, Jonavos rajono apylinkės teismas, taikydamas LR ATPK 30¹ str. nuostatas turėjo atsižvelgti į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad minėto straipsnio nuostatų taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Institucijos nuomone, iš K. S. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, matyti, kad tokių išskirtinių aplinkybių byloje nenustatyta. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomos šeiminė padėtis, rūpinimasis vaikais, dirbamo darbo pobūdis, teigiamas charakterizavimas. Į visas šias aplinkybes gali būti tik atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą sankcijos ribose. LR ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Institucijos teigimu, K. S. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Pažeidimas padarytas gyvenamojoje vietovėje, kad darydamas LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, K. S. sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam. Pats vairavimas esant neblaiviam, vidurinio girtumo laipsniui K. S. neapibūdina kaip drausmingo eismo dalyvio.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu teismo nutarimu K. S. administracinė nuobauda paskirta pagal LR ATPK 126 str. 4 d., kuri numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Ginčo dėl K. S. kaltės padarius LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-03-29 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Institucijos apeliaciniame skunde keliamas K. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl nepagrįstai pritaikytų LR ATPK 30¹ str. nuostatų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. švelnesnę nei LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą, netinkamai atsižvelgė į visas pažeidėjo atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl LR ATPK 30¹ straipsnio taikymo administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl K. S. nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-103/2007, Nr. N1-1396/2007, Nr. N444-3096/2010). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vienintele pažeidėjo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis neneigė padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir gali būti įvertinama skiriant administracinę nuobaudą sankcijos ribose.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas švelnesnę nei sankcijos ribose nuobaudą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė K. S. charakterizuojančioms aplinkybėms, tai, jog jis dirba pagal verslo liudijimą, turi išlaikytinių, išlaikymas tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti nuobaudą švelnesnę negu numatyta LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atnaujintose administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014).
Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmos instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė komplekso faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad K. S. asmenybė nesuteikia esminio prioriteto svarstant LR ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą. Priešingai, iš administracinių teisės pažeidimų, įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų registrų matyti, kad K. S. nuo 2011 m. iki šiol net 9 kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, buvo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuriame jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 9-12). Sutiktina su Institucijos skundo argumentu, jog K. S. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Pažeidimas padarytas gyvenamojoje vietovėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vairuodamas transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, K. S. sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam. Taip pat vadovaujamasi nusistovėjusia teismine praktika, kad paprastai netaikomas LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos už vairavimą neblaiviems nubaustiems asmenims.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad K. S. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti. Įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.
Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas administracinės nuobaudos paskyrimo dalyje keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria K. S. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirtas 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
K. S. paskirti atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.