Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. 2018 m. liepos 9 d., apie 19.51 val., Antakalnio g. 82, Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais L. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas L. R. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neneigė vairavęs automobilį, neturėdamas tokios teisės, tačiau neigė įvykio metu supratęs, kad kliudė kitą automobiliu ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Protokole nurodytą dieną vairavo savo draugo J. P. automobilį „Honda Accord“, kadangi bičiulis buvo išgėręs. Teisės vairuoti neturi (buvo praeityje ją praradęs ir iš naujo neišsilaikė egzaminų), tačiau tiesiog nutarė vairuoti (draugas lyg ir nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo). Pačiam sunku logiškai paaiškinti tokį savo elgesį. Atvažiavo pas mamą, pastatė automobilį tarp kitų dviejų. Išėjęs išvažinėjo iš kiemo (kartu buvo ir J. P.), tikrai nepajuto, jog būtų atsitrenkęs ar kliudęs kitą automobilį. Nebuvo nieko neįprasto, negirdėjo nei garso, nei smūgio. Jei būtų kažkas atsitikę, tikrai būtų išlipęs ir pasižiūrėjęs. Maždaug po savaitės paskambinęs J. P. pasakė, jog gavo kvietimą į policiją. L. R. teigė, jog buvo nustebęs dėl to, iš pradžių net nesuprato, kas atsitiko. Vėliau sužinojęs, kad buvo apgadintas senas automobilis, nurodė pats dar kartą nuvykęs į tą patį kiemą, nes kilo mintis, kad tai galėjo būti kieme stovėjęs toks senas grabas – „Honda Civic“. Taip ir buvo, kieme tą automobilį rado, jį apžiūrėjo, pamatė, kad ant jo galimai yra J. P. automobilio dažai (ant galinio kairės pusės sparno). Neneigia, jog galbūt ir galėjo kliudyti tą automobilį, tačiau tuo metu jis to tikrai nepajuto (b. l. 22-24).

2018-07-23 rašytiniame paaiškinime L. R. nurodė, jog 2018-07-09, dienos metu, Antakalnio g. 82, Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. P. Automobilio savininkas buvo neblaivus, todėl automobilį vairavo jis (L. R.), buvęs blaivus. Nurodė, jog važiuodamas atbuline eiga galimai kliudė kieme stovėjusį ilgai nenaudojamą automobilį, tačiau jokio kontakto nepajuto. Jeigu būtų jutęs kontaktą, nebūtų išvažiavęs iš įvykio vietos (b. l. 18).

Teisme apklausta kaip nukentėjusioji G. R. parodė, kad jai priklausantis automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo Antakalnio g. 82 namo kieme kokį mėnesį ar pusantro. Automobilio akumuliatorius buvo nusėdęs, todėl laukė, kol iš užsienio sugrįš vyras ir sutvarkys. Vieną rytą ant automobilio rado lapelį su šaukimu atvykti į policiją. Ten nuvažiavo dar net neapžiūrėjusi automobilio, iš pradžių nesuprato, dėl ko yra kviečiama. Vėliau savo automobilį apžiūrėjo ir pamatė, kad buvo nubrūžintas šonas, galinis bamperis, ko iki tol nebuvo (pro automobilį praeidavo kasdien ir apgadinimų nebuvo). Matėsi lyg kažkokių šviesių dažų likučiai. Pati įvykio nematė ir nežino, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį apgadino. Kreipėsi į draudimo bendrovę, kol kas žala neatlyginta, laukiama teismo sprendimo (b. l. 33-36).

Teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja Č. L. parodė, kad 2018-07-09, būdama namuose, pro trečiame aukšte esančio buto balkoną, pamatė, kaip į kiemą įvažiavo automobilis (šiuo metu nei spalvos, nei markės nebeatsimena), kurį vairuotojas stovėjimo aikštelėje bandė pastatyti tarp dviejų kitų automobilių. Tarpas tarp tų transporto priemonių buvo labai mažas, tačiau vairuotojas vis bandė ir bandė įvažiuoti, kol galiausiai pasigirdo garsas, girdėjosi kaip metalas trinasi į metalą. Suprato, kad vairuotojas kliudė stovintį automobilį, buvo matyti nubraukti dažai. Nors ir tokiu būdu, tačiau automobilis buvo pastatytas, tačiau keleivis iš jo visai nebegalėjo išlipti, nes tarp to automobilio ir šalia stovinčio automobilio, nebuvo jokio tarpo. Vairuotojas šiaip ne taip išlipo šonu, tada atidarė stoglangį (liudytojos žodžiais, liuką), per kurį išlipo keleivis. Buvo matyti, kad keleivis yra stipriai neblaivus, jis svirduliavo, dėl ko vairuotojas jį prilaikydamas vedė. Ji pagalvojo, kad abudu vyrai yra namo gyventojai, todėl nueis pas kliudyto automobilio savininką ir viską išsiaiškins. Toliau būdama namuose, po kokių 15-20 min. pamatė kieme tuos pačius vyrus, jie nešėsi lagaminus. Priėjęs prie automobilio, vairuotojas atidarė stoglangį, per kurį sukrovė lagaminus, tada per vairuotojo pusės dureles į vidų įlipo keleivis, už vairo sėdo vairuotojas ir automobilis pajudėjo. Išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, jis vėl kliudė šalia stovintį automobilį, vėl pasigirdo garsas, tačiau vairuotojas lyg niekur nieko išvažiavo. Pamačiusi, kad vyrai nieko nesiaiškino, o apgadinę kitą automobilį išvažiavo, paskambino BPC. Dėl to, kad pranešime nurodyta, jog vairuotojas neblaivus, tai nori pasakyti, kad ji turėjo galvoje, kad neblaivus yra keleivis, kadangi pagal jo eiseną buvo akivaizdi jo būsena. Tuo tarpu, ar vairuotojas buvo išgėręs, nieko spręsti negali. Jis ėjo normaliai, vedė keleivį. Nei salėje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei liudytojo nepažįsta, tą kartą matė pirmą sykį, jokių konfliktų nė su vienu nėra turėjusi (b. l. 33-36).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas J. P. parodė, kad L. R. yra jo pažįstamas. Vienu metu kartu dirbo, tačiau trumpai; kartais susitinka, tačiau tai nebūna dažnai. Įvykio dieną jie kaip tik buvo susitikę. Liudytojas parodė buvęs neblaivus, todėl leido savo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti L. R.. Pastarasis buvo blaivas, galvojo, kad draugas tikrai turi teisę vairuoti (konkrečiai neklausė, ar L. R. turi vairuotojo pažymėjimo, tačiau iš bendrų kalbų suprato, kad jis yra vairuojantis). L. R. nusprendė, kad jam reikia užsukti į Antakalnio g., ten važiavo būtent pastarojo iniciatyva. Nei atvažiavus, nei išvažiuojant iš kiemo nepajuto nieko neįprasto. Nebuvo nei garso, nei smūgio, tikrai nesuprato, kad L. R. galėjo kliudyti kitą automobilį. Jie jokių automobilių neapžiūrėjo, nes negalvojo, kad galėjo būti kas nors ne taip. Ant automobilio apgadinimų taip pat nepastebėjo. Automobilis buvo senas, iš visų pusių apibraižytas, todėl po tos dienos kažko dar labiau apgadinto nepastebėjo. Tik, kai gavo šaukimą atvykti į policiją, pradėjo aiškintis, tada atidžiau apžiūrėjo mašiną ir dešinėje pusėje ant priekinio bamperio pamatė lyg kažkokius šviežesnius apgadinimus. Automobilį „Honda Accord“ šiai dienai jau yra pardavęs (pardavė rugsėjo ar tai spalio mėn.), daugiau nieko reikšmingo nurodyti negali (b. l. 33-36). Iš esmės tapačiai aplinkybes liudytojas J. P. dėstė ir 2018-07-23 rašytiniame paaiškinime, kuriame nurodė, jog 2018-07-09, dienos metu, jam priklausantį automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo L. R., kuris galimai kieme apgadino kitą automobilį. J. P. nurodė tuo metu buvęs neblaivus, todėl automobilį vairuoti patikėjo blaiviam L. R. Nurodė jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutę, priešingu atveju, jokiu būdu nebūtų pasišalinę (b. l. 16).

L. R. kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš L. R. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulės 2018-07-09 tarnybinis pranešimas, kurio duomenimis, 2018-07-09, apie 19.51 val., buvo gautas pranešimas, kad Antakalnio g. 82 pranešėja pro balkoną mato, jog iš kiemo išvažiavo automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, su juodos spalvos variklio dangčiu, vairuotojas visiškai neblaivus, išvažiuodamos iš kiemo kliudė automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, bei išvažiavo į centro pusę. Atvykę policijos pareigūnai rado stovintį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės galinis bamperis ir sparnas buvo apgadinti. Ant automobilio buvo likę raudonų dažų likučiai (galimai nuo pasišalinusio raudono automobilio). Matėsi, kad automobilis nenaudojamas ir nevažinėjamas, buvo nuleistos padangos. Pareigūnai susisiekė su liudininke, kuri nurodė paaiškinimo rašyti nenorinti, nurodė, jog minėta pasišalinusi „Honda“ bandė įvažiuoti į parkavimo vietą šalia kitos „Hondos“, tarpas buvo per mažas, todėl apgadino stovinčią „Hondą“ ir pasišalino. Automobilyje buvo keli vyrai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, vairuotojas buvo stambus, apie 40 metų amžiaus, tamsių plaukų (b. l. 3). Eismo įvykio eiga užfiksuota 2018-07-09 eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (apgadintas minėto automobilio galinis kairės pusės sparnas bei galinis bamperis) (b. l. 7).

Įrodinėjant L. R. kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suvokdamas, jog kilo eismo įvykis, su kuriuo jis yra susijęs, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Tiek tyrimo metu, tiek apklausiamas teisminiame nagrinėjime L. R. bandė tikinti esą jis visai nesuprato padaręs bent kokį eismo įvykį, tvirtino, jog nei smūgio, nei garso nebuvo, dėl ko ramiai išvažiavo iš Antakalnio g. 82-ojo namo kiemo aikštelės (b. l. 22-24). Teismas tokius L. R. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už minimą jam inkriminuotą nusižengimą ar bent jau sušvelninti ją. Grįsdamas pažeidėjo kaltę, teismas, neabejotinai, remiasi liudytojos Č. L. parodymais. Iš pastarosios parodymų matyti, kad apklausiame teisme liudytoja patvirtino iš savo buto balkono aiškiai girdėjusi automobilių kontakto garsą (metalo trynimąsi į metalą), nors pats įvykis buvo netgi ne po jos namo langais. Garsas buvo aiškus, dėl ko liudytoja be vargo suprato, kad L. R. vairuojamas automobilis kliudė vieną iš šalia stovėjusių automobilių. Anot liudytojos, tokia aplinkybė iš esmės net ir nenustebino, kadangi L. R. automobilį bandė pastatyti itin nedideliame tarpe tarp kitų dviejų automobilių. Jis vis manevravo, kol galiausiai transporto priemonę šiaip ne taip pastatė, tačiau buvo aišku, kad atstumas nuo kitų mašinų yra minimalus, o iš keleivio pusės jo beveik nebuvo, kadangi keleivis net nebegalėjo atidaryti dureles ir išlipti. Pačiam vairuotojui pavyko kažkiek praverti dureles, po ko jis pasisukęs šonu išlipo lauk. Tada atidarė stoglangį, per kurį išlindo keleivis. Užtrukę apie 15-20 min. name, kuriame liudytoja iš pradžių galvojo jame gyvenant minimus vyriškius, pastarieji, nešini lagaminais, sugrįžo atgal, sukrovė lagaminus per stoglangį į automobilio vidų, į mašiną abu įsėdo per vairuotojo pusės dureles ir išvažiavo, o išvažiavimo iš aikštelės metu vėl pasigirdo automobilių kontakto garsą (trynimąsi vienas į kitą) (b. l. 33-36). Nebeatkartojant visų liudytojos Č. L. parodymų (jie išdėstyti 2 nutarimo lape), nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad pašalinis ir niekaip su nagrinėjamo įvykio dalyviais nesusijęs asmuo, patvirtino aiškiai pasigirdusį garsą automobiliams susilietus, juo labiau, kad nukentėjusiosios transporto priemonė buvo kliudyta net 2 kartus. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais ir jais nesiremti konstatuodamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Pabrėžtina, jog liudytoja parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, ji nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo L. R., su pastaruoju niekada jokių konfliktų neturėjo, per įvykį matė pirmąsyk, kas rodo, jog liudytoja neturi jokio suinteresuotumo apkalbėti jai visai svetimą asmenį.

Nepaisant L. R. teiginių esą jis jokio atsitrenkimo ar kliudymo garso neišgirdo, liudytojos Č. L. parodymai sudaro pagrindą netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Akivaizdu, kad automobilį statydamas į aiškiai nedidelio pločio stovėjimo vietą, daug manevruodamas, kol pavyks įlysti, ir galų gale automobilį pastatęs taip, kad keleivis iš jo net negalėjo išlipti, L. R. turėjo numatyti, kad, esant tokiam nežymiam atstumui su šalimais stovinčiais automobiliais (ypač, iš keleivio pusės), transporto priemonė gali būti nežymiai užkliudyta ir apgadinta. Kita vertus, neįtikinama, jog L. R. apskritai negirdėjo kliudymo garso, kai tuo tarpu liudytoja Č. L., gyvenanti net ne tame pačiame name, prie kurio buvo pastatyti automobiliai, stovėdama trečio aukšto balkone, abu kartus girdėjo, kaip įvažiuojantis, o paskui išvažiuojantis automobilis dėl aiškiai mažo atstumo kliudė šalimais stovėjusį automobilį. Tai, kad „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo apgadintas, patvirtina objektyvūs įrodymai, t. y. eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, nukentėjusiosios G. R. parodymai, žalos sąmata (b. l. 6, 7, 8, 12-13), taip pat anksčiau nurodytos liudytojos Č. L. parodymai, kuriuose užfiksuota, kaip liudytoja aiškiai matė, jog kieme stovėjusiam automobiliui buvo nubraukti dažai. Liudytojas J. P., būtent kuris ir buvo eismo įvykį sukėlusio automobilio savininkas (šiuo metu automobilis parduotas), parodė, kad vėliau apžiūrėjęs automobilį rado jo dešinėje pusėje naujų nežymių apgadinimų. Kas liečia kitą minėto liudytojo parodymų dalį, kurioje asmuo tikino, kad L. R. statant automobilį jokio garso ar smūgio nebuvo, abu tikrai neįtarė, kad buvo sukeltas eismo įvykis ir niekur iš jo nesišalino, teismas tokius parodymus vertina kritiškai. Kaip nustatyta, J. P. buvo neblaivus, liudytojos Č. L. teigimu, vairuotojas jį einantį net prilaikė, be to, pastarasis yra L. R. draugas ir, matyt, pakankamai artimas, kadangi nedvejodamas patikėjo šiam savo automobilį, dėl ko spręstina, kad liudytojas savo parodymais siekė palengvinti savo draugui teisinę padėtį.

Nepaisant to, kad L. R. ir tvirtina nebuvus jokio smūgio, su kuo iš esmės yra sutiktina, nereiškia, kad pastarasis negirdėjo garso, o, juo labiau, matydamas, kad dėl negalėjimo atidaryti duris keleivis iš automobilio lindo net per stoglangį (apie tai, beje, iki nebuvo apklausta liudytoja, L. R. net neužsiminė), negalėjo nematyti, kad prie šalimais stovėjusio automobilio privažiavo taip, kad šis buvo apgadintas. Pats sugadinimo mechanizmas nebuvo smūginis, galiniame bamperyje ir galiniame kairės pusės sparne esantys išoriniai sugadinimai yra slystamojo pobūdžio, tačiau tos aplinkybės, kad kontaktas buvo į kelias automobilio vietas, ypač tai, kad kliudyta 2 kartus, kontakto garsą pašaliniam asmeniui girdint per pakankamą atstumą, teismas turi pilną pagrindą išvadai, kad L. R. suprato, jog, nepalikdamas tarpo iš šono, kliudė stovintį „Honda Civic“ automobilį. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme L. R. išsireiškė, kad iš J. P. sužinojęs apie šaukimą atvykti į policiją dėl apgadinto automobilio, nujautė, kad galėjo būti kliudytas „Honda Civic“, pastarojo žodžiais, senas grabas. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dar net konkrečiai nežinodamas, kad sugadintas buvo būtent nurodytas automobilis, nuvykęs apžiūrėjo kaip tik jį, kas tik paneigia, jog L. R. nenujautė buvus kontaktą tarp jo vairuoto ir stovėjusio automobilių.

Teismas neaptarinės, dėl kokių priežasčių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė KET 222 punkte numatytos pareigos, kadangi tikslas ir motyvas nėra būtinieji ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai, tačiau visgi tikslinga pažymėti, jog L. R. automobilį vairavo, neturėdamas tam teisės. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi ji rodo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį turėjus aiškų suinteresuotumą nelikti įvykio vietoje, tokiu būdu tikintis išvengti administracinės atsakomybės. Matyt, asmuo tikėjosi, kad tuo metu, kol jis lankėsi name, automobilio apgadinimo niekas nepastebės, kadangi „Honda Civic“ automobilio kairėje dalyje buvusius apgadinimus užstos visiškai šalia pastatytas jo vairuotas automobilis. L. R. nukentėjusiosios automobilį įvertino kaip seną grabą, galvodamas, jog savininkas nesiims veiksmų ieškoti kaltininko, kai apgadinimai nebuvo labai ženklūs, automobilis nenaujas, o kaltininko nėra.

Tokiu būdu išdėstyti bei teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. R., vairuodamas J. P. automobilį „Honda Accord“, nepaliko tarpo iš šono, bei kliudė šalia stovėjusį nukentėjusiosios G. R. automobilį „Honda Civic“, jį apgadino, po ko tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonę L. R. vairavo, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti. Iš išrašo apie L. R. asmens duomenis, kuriuose išvardinti pastarajam išduoti asmens dokumentai, matyti, jog jis vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 19). L. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą (įvykdė nusižengimus eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami L. R. asmenybę charakterizuojantys duomenys (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas pagal BK 164 straipsnį, administracine tvarka baustas, tačiau nuobauda nebegalioja (b. l. 2), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje), taip pat įvertinama, kad padaryti apgadinimai nėra dideli, padaryta žala siekia 247,79 Eur. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus L. R. baudas, artimas ANK 423 straipsnio 1 dalies bei 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų minimumui.

Nors ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog L. R. nusižengimus padarė vairuodamas ne jam, o J. P. priklausantį automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. Nors J. P. ir buvo eismo įvykio metu, tačiau pastarasis buvo neblaivus, kaip galima spręsti iš liudytojos Č. L. parodymų, gana stipriai, dėl ko teismas nesiima spręsti, kiek pastarasis suprato kilus eismo įvykį. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisme apklausiamas J. P. parodė, kad šiuo metu minimas automobilis yra parduotas, kas rodo netgi nesant objektyvios galimybės jį konfiskuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalimi bei 426 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

L. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 330 eurų baudą.

L. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 650 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, L. R. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18094061423.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.