Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1190-431/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
2S-1190-431/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03811-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankas, M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1190-431/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03811-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11.; 3.5.1.19.2.; 3.3.2.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl anstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – AB SEB bankas, M. B., atstovaujama atstovės pagal įstatymą J. Š., antstolis V. M..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2016 m. sausio 4 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr.0240/14/03357 ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl naujo turto įvertinimo paskyrimo bei turto realizavimo pakartotinėse pirmosiose varžytynėse. Nurodė, jog 2015 m. kovo 17 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių, kurios prasidėjo 2015 m. kovo 17 d. ir turėjo baigtis 2015 m. balandžio 16 d. Pareiškėjas pateikė skundą ir paprašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-19706-595/2015 sustabdė antstolio 2015 m. kovo 17 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių Nr.0240/14/03357 vykdymą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Ši teismo nutartis buvo elektroniniu būdu pateikta antstoliui 2015 m. balandžio 15 d., 14.00 val. Kadangi teismo nutartis dėl varžytynių sustabdymo buvo pateikta antstoliui dar varžytynėms nepasibaigus, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog antstolis atsižvelgdamas į teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdys vykstančias varžytynes. Antstolio veiksmai, kai jis gavęs teismo nutartį dėl varžytynių sustabdymo, varžytynių nesustabdė, o leido joms pasibaigti, yra neteisėti. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos bei CPK nuostatas, jeigu pirmosios varžytynės yra pasibaigusios, tai šiuo tikslu antstolis privalėjo priimti atitinkamą patvarkymą, taip pat tokiu atveju siūloma išieškotojui perimti turtą, kuris nėra parduotas iš varžytynių, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti, o tai leidžia daryti išvadą, jog antstolis negalėjo priimti patvarkymo skelbti turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, o turėjo būti priimtas patvarkymas skelbti pakartotines pirmąsias varžytynes. Taigi nėra teisinio pagrindo skelbti antrąsias turto realizavimo varžytynes. Tokiais veiksmais pažeidžiamos ne tik išieškotojo teisės, bet ir skolininko teisės, kadangi neteisėtai sumažinama turto realizavimo kaina. Be to, nuo turto įvertinimo yra praėję praktiškai visi metai. Nekilnojamojo turto kainos yra dinamiškos, kurios kinta ir pagal šiuo metu vyraujančias tendencijas yra didėjančios. Taigi turėjo būti atliktas pakartotinis turto įvertinimas ir tik gavus įvertinimą skelbiamos pakartotinės pirmosios turto realizavimo varžytynės.

Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog 2015 m. balandžio 16 d. VĮ Registrų centras elektroniniu paštu informavo antstolį, kad minėtose varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas ir pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. 2015 m. balandžio 23 d. antstolio kontoroje gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas nutarė sustabdyti antstolio 2015 m. kovo 17 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių vykdymą iki skolininko skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. 2015 m. balandžio 23 d. vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, nes atsirado privalomas vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas. Gavęs šią teismo nutartį, antstolis varžytynių nebegalėjo atšaukti, nes jos jau buvo pasibaigusios (neįvykusios). Dokumentų kopijos siuntimas elektroniniu paštu nėra laikomas tinkamu dokumentų įteikimu ir nėra preziumuojama, kad išsiuntus elektroninį laišką, gavėjas jį gavo. Skolininkas ar jo atstovas teismo nutarties originalą ar tinkamai patvirtintą kopiją antstoliui galėjo pateikti antstolio kontoroje, tačiau to nepadarė. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai savaip vertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir varžytynėse vykstanti konkurencija nustato parduodamo turto realią rinkos kainą. Jeigu skolininkas yra įsitikinęs, jog jam priklausantis turtas yra didesnės vertės, jis turi teisę imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios pats surasti (arba pavesti kitiems asmenims) šio turto pirkėją, kuris pirktų turtą už skolininkui priimtiną kainą CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nesutiko su skundu. Nurodė, jog skundas yra pagrįstas prielaidomis. Kreditorius yra suinteresuotas, kad bankui įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes tai sudarytų sąlygas bankui iš įkeisto turto vertės gauti visą savo reikalavimo patenkinimą arba didesnę reikalavimo dalį, tačiau nei kreditorius, nei skolininkas šių tikslų negali siekti nepaisydami įstatymų reikalavimų. Turtas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytynių, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Pareiškėjo, kaip skolininko, skolos suma bankui didėja, nes skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo visos nesumokėtos sumos. Bankas suinteresuotas kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą. Mano, jog pareiškėjas vilkina skolos išieškojimo procesą, siekdamas kuo ilgiau pasinaudoti ginčo turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų.

Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria teismas nutarė tenkinti A. B. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir sustabdyti antstolio 2015 m. kovo 17 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. 0240/14/03357 vykdymą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų bei įsiteisės šiuo klausimu priimtas teismo procesinis sprendimas antstolio kontoroje gauta tik 2015 m. balandžio 23 d., nors pirmosios turto varžytynės pasibaigė (neįvyko) 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. patvarkymu antstolis paskelbė vykusias pirmąsias turto varžytynes neįvykusiomis. Teismas padarė išvadą, jog antstoliui 2015 m. balandžio 23 d. gavus minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, jis negalėjo sustabdyti pirmųjų turto varžytynių, nes jos 2015 m. balandžio 16 d. pasibaigė ir 2015 m. balandžio 17 d. antstolio buvo paskelbtos neįvykusiomis, tačiau gavus teismo nutartį antstolis 2015 m. balandžio 23 d. turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje sustabdė, taigi jo atlikti veiksmai teisėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bei Vilniaus apygardos teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, antstolis, neįvykus pirmosioms turto varžytynėms ir gavęs kreditoriaus raštą dėl atsisakymo perimti turtą, atnaujinęs vykdymo veiksmus, pagrįstai priėmė 2016 m. sausio 4 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytynių, todėl šio patvarkymo naikinti ir turtą realizuoti pakartotinėse pirmosiose varžytynėse nėra pagrindo. Teismui 2015 m. balandžio 14 d. priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskelbtos varžytinės faktiškai įvyko ir juose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, o pareiškėjo skundas dėl kurio užtikrinimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde taip pat prašoma įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl naujo turto įvertinimo paskyrimo, tačiau šis reikalavimas grindžiamas tik prielaidomis, jog nekilnojamojo turto vertė didėja. Visgi pareiškėjas prie skundo nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, jog turto vertė, nustatyta 2015 m. sausio 26 d. ekspertizės aktu, galimai pasikeitė, todėl būtina atlikti naują turto įvertinimą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, panaikinant antstolio 2016 m. sausio 4 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Nurodo, jog teismo nutartyje nebuvo iš esmės atsakyta į klausimą, ar antstolio apie priimtą dokumentą informavimas elektroniniu paštu yra tinkamas veiksmas ir ar antstolis tokiu atveju neturėjo atlikti kitų privalomų veiksmų, siekdamas įsitikinti, ar yra priimtas atitinkamas dokumentas. Teismas apsiribojo motyvu ir argumentu, jog 2015 m. balandžio 14 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolio kontoroje buvo gauta tik 2015 m. balandžio 23 d., o pirmosios turto varžytynės buvo pasibaigusios 2015 m. balandžio 16 d. Antstolis turėjo sustabdyti pirmąsias turto varžytynes ir vėliau skelbti pakartotines pirmąsias varžytynes. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015 m. balandžio 14 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui buvo pateikta 2015 m. balandžio 15 d., 14:00 val., tai yra vieną dieną prieš pasibaigiant varžytynėms. Antstolis turėjo imtis atitinkamų veiksmų ir įsitikinti, ar iš tiesų tokia nutartis, kuri jam buvo pateikta elektroniniu paštu, yra priimta. Tačiau antstolis jokių veiksmų neatliko. Anstolis turėjo sustabdyti varžytynes, joms dar nepasibaigus. Negalima sutikti su anstoliu, kad elektroniniu būdu pateiktas dokumentas yra netinkamas. Net ir teismai savo praktikoje nurodo, kad elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoti dokumentai yra tinkami ir priimami. Todėl anstolis negalėjo 2016 m. sausio 4 d. priimti patvarkymo dėl antrųjų varžytynių skelbimo, o galėjo priimti tik patvarkymą skelbti pirmąsias varžytynes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo AB SEB bankas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog turtas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytynių, nes jose nedalyvavo nei vienas asmuo. Pagal teismų praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Antstolis tinkamai atliko savo pareigas, teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, nepažeidė. Bankas neturi informacijos, kad pareiškėjas antstoliui būtų pateikęs teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki varžytynių pabaigos. Elektroniniu paštu atsiųsti dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei turto pardavimo iš varžytynių vykdymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje nustatyta, jog antstolis 2015 m. kovo 17 d. patvarkymu dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių antstolispaskelbė pirmąsias varžytynes butui, nurodydamas, jog varžytynės vyks elektroniniu būdu interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių pradžia 2015 m. kovo 17 d. 10:31:57 val., pabaiga 2015 m. balandžio 16 d., 10:31:59 val. (v.b.l. 140-141). Antstolio kontoroje 2015 m. balandžio 13 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2015 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03357 ir įpareigoti antstolį paskirti kitą turto vertinimą.(v.b.l. 170-171). Antstolis 2015 m. balandžio 16 d., 10.35 val., gavo Valstybės įmonės „Registrų centras“ elektroninį laišką, kuriuo informuota, jog varžytynės baigtos (paskelbtos neįvykusiomis). Paskelbimo neįvykusiomis pagrindas: varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (v.b.l. 173). Antstolis 2015 m. balandžio 16 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. pranešimą, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašoma informuoti, ar antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų (v.b.l. 185). Antstolis 2015 m. balandžio 17 d. paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis.(v.b.l. 176-178). Antstolis 2015 m. balandžio 17 d. surašė patvarkymą, kuriuo siūlė išieškotojams perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą (v.b.l. 174-175). Antstolis 2015 m. balandžio 20 d. atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų ir perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (v.b.l. 179-184). Antstolis 2015 m. balandžio 23 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria teismas nutarė tenkinti prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir sustabdyti antstolio 2015 m. kovo 17 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. 0240/14/03357 vykdymą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų bei įsiteisės šiuo klausimu priimtas teismo procesinis sprendimas (v.b.l. 187-189). Antstolis 2015 m. balandžio 23 d. patvarkymu sustabdė turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03382 iki išnyks aplinkybės, buvusios privalomuoju pagrindu vykdymo veiksmų sustabdymui. (v.b.l. 190). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliko šią nutartį nepakeistą. Išieškotojas atsisakė perimti turtą, todėl antstolis 2016 m. sausio 4 d. patvarkymu paskelbė antrąsias buto varžytynes (v.b.l. 233).

Pagal CPK 717 straipsnio 1 punktą antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Pagal CPK 721 straipsnio 1 dalį, jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Tuo tarpu pagal CPK 717 straipsnio 2 punktą antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu dėl specialaus interneto tinklapio, kuriame pagal CPK 713 straipsnio nuostatas elektroniniu būdu vyksta varžytynės, esminio veiklos sutrikimo varžytynės pagal šio tinklalapio administratorius pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis.Tik tokiu atveju pagal CPK 719 straipsnio 5 dalį antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir paskelbtos neįvykusiomis varžytynės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog antstoliui 2015 m. balandžio 15 d., 14:00 val., tai yra likus vienai dienai iki paskelbtų varžytynių pabaigos, elektroniniu paštu buvo išsiųsta teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopija, neatitinka CPK 717 straipsnio 2 punkte apibrėžto esminio elektroninio tinklalapio, kuriame vyksta varžytynės, sutrikimo sąvokos. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Taigi, pati teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtakoja ginčo šalių teises ir pareigas tiek, kiek jos yra susiję su būsimo galimai prašančiai šaliai palankaus teismo sprendimo tinkamu įvykdymu. Pripažintina, kad tik pačioje iš anksto paskelbtų varžytynių pabaigoje gavus teismo nutartį dėl jų sustabdymo, antstoliui galėjo būti sudėtinga iš karto nutraukti elektroniniame tinklalapyje vykstantį procesą. Tuo tarpu gavus VĮ „Registrų centras“ pranešimą, jog varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, akivaizdu, kad pareiškėjo teisės bei teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslai nėra pažeisti. Todėl antstolis pagrįstai 2015 m. balandžio 17 d. paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis bei tinkamai užtikrino teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, 2015 m. balandžio 23 d. patvarkymu sustabdydamas turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03382 iki išnyks aplinkybės, buvusios privalomuoju pagrindu vykdymo veiksmų sustabdymui. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės bei Vilniaus apygardos teismui 2015 m. gruodžio 14 d. palikus šią nutartį nepakeistą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neteko teisinio pagrindo. Todėl antstolis toliau teisėtai tęsė vykdymo veiksmus ir priėmė 2016 m. sausio 4 d. patvarkymą, kuriuo paskelbė antrąsias buto varžytynes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė