Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Gabartienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Rietave, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas - 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį - 45 paromis arešto, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 30 parų arešto; 2017 m. vasario 2 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. balandžio 10 d., apie 20 valandą, kaltinamasis V. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su sugyventine L. K. dėl neištikimybės, tyčia virtuvės stalą nuvertė ant sugyventinės, dėl šių veiksmų stalo kampas trenkėsi L. K. į galvą, tokiais veiksmais savo šeimos nariui – nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).

2019 m. balandžio 10 d. tarnybinis pranešimas "Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo" ROIK 0119000174223 iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo - G. K., smurtą patyręs asmuo - L. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), smurtu įtariamas asmuo - V. M. Gauti paaiškinimai: smurtą patyrusi L. K. nurodė, kad jai būnant namų virtuvėje, įėjo neblaivus sugyventinis V. M., kuris staiga griebė stalą ir užvertė ant jos. Virsdamas stalo kampas trenkėsi L. K. į galvos sritį, taip pat V. M., metė lėkštę ir taip pataikė jai į galvą. Tokiais veiksmais V. M. jai sukėlė fizinį skausmą. L. K. nustatytas 2,95 promilių girtumas, V. M. nustatytas 2,43 promilių girtumas (b. l. 5-8).

Klaipėdos AVPK Rietavo PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, jog 2019 m. balandžio 10 d. 20.18 valandą V. M. nustatytas 2,43 promilių girtumas, 20.20 valandą L. K. nustatytas 2,95 promilių girtumas (b. l. 36-38).

Kaltinamasis V. M. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas, įtarimo esmė jam aiški, viską suvokia, savo kaltę pripažįsta. Nurodė, jog nėra gydęsis nuo alkoholizmo ar psichikos ligų, registruotas psichikos ar priklausomybių centruose nėra. Parodė, kad L. K. yra jo sugyventinė, su kuria veda bendrą ūkį, gyvena apie 18 metų (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 10 d. vakare jų namuose, jis su L. sūnumi V. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Pas juos į kambarį ateidavo ir L., kuri kartu su jais išgerdavo alaus. Po išgertuvių V. K. užmigo. Jis nuėjo į virtuvę, kur ten esančioje lovoje gulėdama L. skaitė laikraštį. Tarp jų kilo konfliktas dėl neištikimybės, tada jis paėmė virtuvės stalą ir nuvertė ant sugyventinės L. K., stalo kampas trenkėsi jai į galvą. Ji susiėmė už galvos ir pradėjo verkti. Išgirdęs triukšmą iš kito kambario atėjo kitas L. sūnus G. K. Tuomet jį pastūmė į šoną ir pasakė iškviesiąs policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams jis buvo sulaikytas. Dėl įvykio labai gailisi, L. K. atsiprašė, ji jam atleido, nori su ja kartu gyventi. Prašė tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 51-53, 58-59, 60, 61).

Liudytojas G. K. parodė, kad V. M. yra jo mamos L. K. sugyventinis. Jis su jais kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kai V. M. negeria, su mama sutaria gerai, bet kai būna neblaivus, jis konfliktuoja ir kabinėjasi prie mamos. 2019 m. balandžio 10 d., apie 17.30 valandą, jis parėjo į namus, kuriuose buvo jo patėvis, mama ir brolis V. K., kuris jau miegojo. Supratęs, kad namuose vyksta išgertuvės, nuėjo į savo kambarį žiūrėti filmo. Po kiek laiko išgirdęs iš virtuvės sklindantį triukšmą, nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Įėjęs į virtuvę pamatė, kad mama guli lovoje susiėmusi už galvos, o V. M. stovi šalia. Stalas buvo nuverstas ant grindų, mėtėsi gėlių vazonas, iš kurio buvo išbirusios žemės. Jis atitraukė V. M. į šoną ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, iškviesdamas policijos pareigūnus. Jiems atvykus V. M. buvo sulaikytas ir išvežtas iš namų (b. l. 27, 28, 29).

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad V. M. yra jos sugyventinis su kuriuo nėra oficialiai susituokę, tačiau veda bendrą ūkį apie 18 metų, gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog V. M. esant blaiviam, jie sutaria, tačiau jam būnant neblaiviam – kaltina ją neištikimybe. 2019 m. balandžio 10 d. vakare sugyventinis su jos sūnumi V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, ji kartais ateidavo pas juos į kambarį ir su jais išgerdavo alaus. Po vykusių išgertuvių sūnus nuėjo miegoti, o ji nuėjo į virtuvę ir atsigulė į ten esančią lovą. Netrukus į virtuvę atėjo ir V. M., tarp jų kilo konfliktas, jis pradėjo ją kaltinti neištikimybe. Jiems konfliktuojant, V. M. ant jos užvertė virtuvėje stovėjusį stalą, kurio kampas pataikė jai į galvą. Po smūgio pajuto fizinį skausmą. Ant stalo stovėjęs plastikinis gėlių vazonas nukrito ant žemės, bet jos nekliudė. Daugiau sugyventinis jai smūgių nesudavė, į ją nieko nemetė. Išgirdęs triukšmą į virtuvę atėjo kitas jos sūnus G. K., jis pastūmė V. M. į šoną ir pasakė, kad iškvies policiją. G. K. iškvietė policijos pareigūnus, kurie V. M. sulaikė ir išvežė iš namų. Nurodė, kad V. M. nebijo, planuoja su juo toliau kartu gyventi. Mano, kad ateityje jis taip nesielgs, pretenzijų jam neturi, nepageidauja, kad jis būtų iškeldintas (b. l. 13-14, 15, 16).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančioms aplinkybėms (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. V. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirba, teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 31-32), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 56-57).

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina ?. Skirtini įpareigojimai visą bausmės laiką nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis) bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, todėl kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnis) (b. l. 69-70, 71-72).

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-75), panaikintina.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį V. M. 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinojo sulaikymo laiką 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. (tris dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.