- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- 2-358-901/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07371-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, R. D., A. S.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, R. D. ir A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė visą motinos J. S., mirusios 1995-04-05, palikimą (įskaitant butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad pareiškėjo tėvas A. S. mirė 1991-06-03. Pareiškėjo motina J. S. po pareiškėjo tėvo mirties pagal 1992-07-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. l-345l nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute pareiškėjas gyveno kartu su motina iki pat jos mirties (1995-04-05) ir po jos mirties iki 2000-06-15, mokėjo už butą visus mokesčius. Suinteresuoti asmenys R. D. ir A. S. (pareiškėjo sesuo ir brolis) po pareiškėjo motinos mirties tame bute faktiškai beveik negyveno, į motinos palikimą nepretenduoja, kitų paveldėtojų nėra, motina testamento nebuvo palikus. Pareiškėjas laiku nesikreipė dėl jam priklausiusio turto priėmimo paveldėjimo teise, nes pradžiai buto dokumentus norėjo tvarkytis sesuo, vėliau brolis, galiausiai paliko viską tvarkytis pareiškėjui. Taigi palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepime į pareiškimą pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė teismui suinteresuotų asmenų R. D. ir A. S. atsiliepimų prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, jie sutinka su pareiškėjo pareiškimu
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėjas P. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoti asmenys R. D. (ikisantuokinė pavardė S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. S., mirusio 1991-06-03, ir J. S., mirusios 1995-04-05, vaikai (2,3-4, 10-13, 16 b.l.). J. S. po mirties testamento nepaliko, dėl jos turto paveldėjimo į notarą nesikreipta, paveldėjimo byla neužvesta (7, 9 b.l.). Pareiškėjo motina J. S. po pareiškėjo tėvo mirties pagal 1992-07-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. l-3451 nusipirko butą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (5-6 b.l.). Šiame bute pareiškėjas gyveno kartu su motina iki pat jos mirties (1995-04-05) ir po jos mirties iki 2000-06-15, mokėjo už butą reikiamus mokesčius. Tą patvirtina Šiaulių rajono Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos pažymos (7-8 b.l.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. S. testamento nepaliko, jos sūnus (pareiškėjas) iš karto po palikėjos mirties priėmė jos palikimą, nes liko gyventi jos vardu registruotame bute, turtu naudojosi, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. J. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas P. S. mirusios motinos J. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjus faktiškai jai priklausančią turto dalį valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė visą motinos J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1995-04-05, palikimą (įskaitant butą, esantį (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.