- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- 2-1256-241/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- K. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Montech“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. pareiškimą dėl reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Green energy solutions and technology“ bankroto byloje, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Montech“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „Green energy solutions and technology“ iškelta bankroto, bankroto administratoriumi paskirtas A. B..
Šalies argumentai
K. G., kuris yra atsakovės akcininkas, turintis 50 procentų jos akcijų, pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė patvirtinti 185 036,89 Eur reikalavimą. Atsakovė BUAB „Green energy solutions and technology“ prašė patvirtinti 84 490,23 Eur pareiškėjo reikalavimą. Trečiasis asmuo UAB „Montech“ prašymui neprieštaravo, nurodė, kad reikalavimo dalis dėl 100 120,67 Eur galėtų būti tvirtinama ketvirtoje eilėje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo pareiškimą ir patvirtino K. G. 84 490,13 Eur reikalavimą BUAB „Green energy solutions and technology“ trečios eilės kreditorių sąraše; kitą reikalavimo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. sausio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2015 m. gegužės 1 d. bendrovės negrąžintos pareiškėjui K. G. paskolos likutis yra 903 635 Lt (261 710,80 Eur). Teismas iš šios sumos atėmė 345 696, 65 Lt (100 120,67 Eur), pažymėjęs, kad byloje nėra ginčo, jog pagal 2014 m. gruodžio 11 d. kasos išlaidų ir pajamų orderius 345 696, 65 Lt nebuvo įmokėti į bendrovės kasą ir nebuvo iš šios kasos išmokėti. Teismas iš pareikšto reikalavimo taip pat atėmė 77 100 Eur, nurodęs, kad dėl šios sumos taip pat nėra ginčo. Vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies10 punktu,teismas sprendė, kad kreditoriaus K. G. 84 490,13 Eur reikalavimas atitinka įmonės apskaitos dokumentus, kuriuos patikrino Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl šią reikalavimo dalį patvirtino trečios eilės kreditorių sąraše.
Teismas netenkino reikalavimo dalies dėl 100 546,76 Eur patvirtinimo. Teismas nustatė, kad šią reikalavimo dalį pareiškėjas grindžia 2015 m. vasario 5 d. sudaryto UAB „Green energy solutions and technology“ bandomojo balanso už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. 24352 eilute dėl 347 167,50 Lt skolos. Teismas sprendė, kad bandomasis balansas nėra bendrovės apskaitos dokumentas, nurodė, kad jis nėra minimas ir 2016 m. sausio 16 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje. Nesant buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų bendrovės įsiskolinimą pareiškėjui, šią reikalavimo dalį teismas pripažino neįrodyta, todėl atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad iš pareiškėjo bendrovei suteiktos 261 710,80 Eur paskolos turi būti atimti 77 100 Eur, nes dėl to byloje taip pat nėra ginčo. Bendrovė liko skolinga pareiškėjui ir kaip paskolų davėjui, ir kaip atskaitingam asmeniui, todėl teismas negalėjo bendrovės skolos pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui sutapatinti su bendrovės skola jam kaip paskolų davėjui. Iš negrąžintos paskolos sumos teismas negalėjo atimti pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui atsakovės negrąžintų 77 100 Eur. Nurodyta suma mažintina atsakovės skola pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui, o ne kaip paskolos davėjui.
2. Reikalavimas dėl atsakovės skolos atskaitingam asmeniui grindžiamas 2015 m. vasario 5 d. atsakovės bandomuoju balansu, kuris patvirtintas ir pateiktas bendrovės direktoriaus Helme El Rawas. Būtent iš bandomajame balanse nurodytos 347 167,50 Lt sumos turėtų būti atimti pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui negrąžinti ir negrąžintini 77 100 Eur, kurie nebuvo panaudoti sandoriams su Jordanijos įmone.
3.Teismas nesivadovavo bandomuoju balansu, tačiau galėjo vadovautis operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytu bendrovės skolos atskaitingam asmeniui dydžiu, t. y. 275 577,95 Lt. Būtent iš šios sumos ir atimtini pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui negrąžinti ir negrąžintini 77 100 Eur. Tokiu atveju atsakovė atskaitingam asmeniui liko skolinga 9 347,08 Lt (2 707,10 Eur) (275 577,95 Lt - 266 210,887 Lt).
4. Teismas neįsigilino į kreditoriaus bei jo atstovo išdėstytus reikalavimo susidarymo sudėtingus ir painius pagrindus (aplinkybes), kurios buvo pagrįstos turimais dokumentais, todėl nepagrįstai sutapatino bendrovės skolos dalis pareiškėjui kaip paskolų davėjui ir kaip atskaitingam asmeniui ir dėl to nepagrįstai atėmė 77 100 Eur, kurie bendrovės buhalterijoje buvo fiksuoti kaip bendrovės skola atskaitingam asmeniui K. G.. Bendrovė skolinga pareiškėjui kaip paskolų davėjui 161 590,11 Eur.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
Pareiškėjo 84 490,23 Eur reikalavimas patvirtintas pagrįstai. K. G. į bendrovės sąskaitą įnešė: 2013 metais – 111 313,42 Eur, 2014 metais – 170 902,45 Eur. Pinigai buvo panaudoti bendrovės ūkinei veiklai. Atsakovė 2014 metais grąžino pareiškėjui 20 505,10 Eur. Liko negrąžinti 261 710,90 Eur. K. G. teisme pripažino, kad 2014 m. gruodžio 11 d. sutarties dėl 100 120,67 Eur paskolos suteikimo pagrindu tą pačią dieną išrašyti kasos dokumentai yra fiktyvūs, kaip ir išlaidos dėl verslo plėtros Jordanijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditoriaus reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad apeliantas yra atsakovės UAB „Green energy solutions and technology“ akcininkas, turintis 50 procentų bendrovės akcijų. Apeliantas nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. suteikė bendrovei 994 435,38 Lt paskolą, kuri buvo panaudota bendrovės veikloje. Bendrovė 2013 m. spalio 23 d. grąžino pareiškėjui 20 000 Lt, o 2014 m. birželio 30 d. – 70 800 Lt, iš viso 90 800 Lt (1 t., 18 b. l.). Pareiškėjas pripažino, kad pagal 2014 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartį 345 696,65 Lt paskola nebuvo suteikta, o tą pačią dieną išrašyti šios sumos kasos pajamų ir išlaidų orderiai yra fiktyvūs (1 t., 29 b. l., 2 t., 9 b. l.). Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad negaliojančiais laikytini atsakovės su Jordanijos įmone sudaryti sandoriai, pagal kuriuos jis neva buvo sumokėjęs 266 210,87 Lt (77 100 Eur).
Pareiškėjo reikalavimą teismas tenkino iš dalies, patvirtino 84 490,13 Eur trečios eilės reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Iš pareiškėjui negrąžintos 261 710,90 Eur (903 635,38 Lt) paskolos sumos teismas atėmė nesuteiktos paskolos dalį – 100 120,67 Eur (345 696,65 Lt) ir Jordanijos įmonei pareiškėjo nesumokėtą 77 100 Eur (266 210,87 Lt) sumą. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai 77 100 Eur sumažino jo reikalavimą, neįsigilino į bylos esmę ir neatskyrė jam kaip paskolos davėjui ir kaip atskaitingam asmeniui atsakovės mokėtinų sumų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame pareiškime pareiškėjas savo reikalavimo dydį grindė bendrovei suteiktų ir jam grąžintų paskolų balansu. Byloje esančios paskolos sutartys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. suteikė bendrovei paskolų, kurių bendra suma buvo 994 435,38 Lt (1 t., 19-45 b. l.). Pareiškėjo teigimu bei sąskaitos aktyvumo ataskaitos duomenimis (1 t., 97, 98 b. l.), dalis paskolos – 90 800 Lt – jam buvo grąžinta (20 000 + 70 800 Lt). Negrąžinta paskolos dalis sudarė 903 635,38 Lt. Šią aplinkybę patvirtina ir VMI 2016 m. sausio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje konstatuota, kad pareiškėjui K. G. negrąžintos paskolos likutis yra 903 635 Lt (261 710,90 Eur). Būtent tokio dydžio pradinį reikalavimą pareiškėjas pareiškė atsakovės bankroto byloje (1 t., 93-94 b. l.). Vėliau pareiškėjas savo reikalavimą sumažino iki 185 036,89 Eur (1 t., 199-200 b. l.), rašytiniuose paaiškinimuose nurodydamas, kad bendrovė jam liko skolinga 557 938,73 Lt pagal paskolų sutartis ir 80 956,63 Lt kaip atskaitingam asmeniui (1 t., 217-218 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė atsakovės skolos pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka.
CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). CPK 185 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Byloje iš tiesų nėra įrodymų, išskyrus bandomąjį balansą, kad be bylos duomenimis nustatytos 994 435,38 Lt paskolos, kurios suteikimą patvirtina ne tik buhalteriniai dokumentai, tačiau ir paskolų sutartys, pareiškėjas būtų papildomai suteikęs atsakovei dar 347 167,50 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pradiniu pareiškimu dėl reikalavimo patvirtinimo, nurodydamas savo reikalavimo dydį, pareiškėjas jį kildino iš bendrovei suteiktų paskolų ir neteigė, kad bendrovė yra skolinga jam kaip atskaitingam asmeniui. Šią aplinkybę pareiškėjas nurodė vėliau, tačiau įrodymų, kad bendrovė jam skolinga, nes už nurodytą sumą jis yra apmokėjęs bendrovės sąskaitas ir pirkęs prekes, nepateikė (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai bandomojo balanso nepripažino apskaitos dokumentu ir nesivadovavo jo duomenimis, todėl turėjo pagrindą 347 167,50 Lt nepripažinti atsakovės skola pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad bandomasis balansas nėra laikytinas buhalteriniu dokumentu, kad byloje nėra pradinių dokumentų, t. y. įrodymų, patvirtinančių atsakovės skolą pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui, teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė skolos jam kaip atskaitingam asmeniui fakto, yra pagrįsta ir padaryta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad atsakovė buvo skolinga pareiškėjui 345 696,65 Lt už ankstesniu laikotarpiu jo apmokėtas bendrovės pirktas prekes ir suteiktas paslaugas.
VMI operatyvaus patikrinimo pažyma nepatvirtina apelianto argumentų dėl atsakovės 347 167,50 Lt skolos jam kaip atskaitingam asmeniui. Priešingai, šioje pažymoje konstatuotas apelianto įsiskolinimas bendrovei.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant objektyvių duomenų apie bendrovės skolą pareiškėjui kaip atskaitingam asmeniui, teisingam kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymui neturi reikšmės aplinkybė, kad teismas iš bendrovės skolos pareiškėjui atėmė 77 100 Eur, t. y. šia suma sumažino atsakovės įsiskolinimą pareiškėjui. Faktas, kad atsakovė nėra skolinga pareiškėjui 77 100 Eur ir šia suma gali būti mažinamas įsiskolinimas, nėra paneigtas.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė pareiškėjo reikalavimo dydį atsakovės bankroto byloje, todėl atskirojo skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo pripažintini nepagrįstais ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.