Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1264-1124/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo T. G. (toliau ir atsakovas) 1 954,33 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra sudaręs paslaugų teikimo sutarčių su ieškove. Atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 31 d. buvo suteikta komunalinių paslaugų už 1 954,33 Eur sumą. Atsakovas per šį laikotarpį už suteiktas paslaugas sumokėjo 3 951,81 Eur, tačiau minėta suma įskaičiuota 4 865,74 Eur skolos, susidariusios iki 2020 m. rugsėjo 1 d., dengimui. Taigi, atsakovas ieškovei nurodytu laikotarpiu yra skolingas 1 954,33 Eur.

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo ieškovės naudai 1 954,33 Eur skolą nesutinka, nes šios skolos klausimas jau yra išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4744-239/2021. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pažymi, kad jis moka einamuosius mokesčius, taip pat dengia ir susidariusią skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ iš atsakovo T. G. 1 954,33 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 954,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovo T. G. 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 31 d. suteikė atsakovui komunalinių paslaugų už 1 954,33 Eur sumą. Iš ieškovės ir atsakovo pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas per šį laikotarpį už suteiktas paslaugas sumokėjo viso 3 951,81 Eur sumą, tačiau minėta suma įskaičiuota 4 865,74 Eur skolos, susidariusios iki 2020 m. rugsėjo 1 d., dengimui.

5. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad jis po 2022 m. rugsėjo 31 d. ieškovei sumokėjo atitinkamas pinigų sumas: 2022 m. lapkričio 20 d. – 100 Eur, 2022 m. lapkričio 30 d. – 0,93 Eur, 2022 m. gruodžio 20 d. – 200 Eur, 2022 m. gruodžio 27 d. – 50,19 Eur, 2023 sausio 16 d. – 150 Eur, 2023 m. sausio 24 d. – 7,56 Eur, 2023 m. sausio 30 d. – 27,51 Eur, 2023 m. vasario 17 d. – 160 Eur, tačiau remiantis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas jau turėjo 913,93 Eur įsiskolinimą ieškovei, susidariusį dar iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių visišką ar bent dalinį atsakovo atsiskaitymą su ieškove už jos laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 31 d. atsakovui suteiktas paslaugas, viso – 1 954,33 Eur sumai (atsakovui tokių įrodymų į bylą nepateikus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis)), nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl susidariusios 1 954,33 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas.

6. Atsakovas, atsiliepime į ieškinį dėstydamas nesutikimo su ieškinio reikalavimu motyvus, taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas – priteisti iš jo ieškovės naudai 1 954,33 Eur skolą, jau yra išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4744-239/2021. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, atsakovo minima 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-4744-239/2021, buvo nutarta nustatyti, kad T. G. įsiskolinimai (antstolės Ramunės Damulienės vykdomosiose bylose Nr. 0167/15/00354, Nr. 0167/15/00582, Nr. 0167/15/01007, Nr. 0167/16/00474, Nr. 0167/17/01084, Nr. 0167/19/00388, Nr. 0167/20/00124, antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/01508, antstolės Marijos Gaivenės vykdomosiose bylose Nr. 0007/15/00409, Nr. 0007/15/00475, Nr. 0007/16/00463, Nr. 0007/16/00496, Nr. 0007/18/00991 ir antstolio Dariaus Jonaičio vykdomosiose bylose Nr. 0117/12/01768/1, Nr. 0117/16/00293, Nr. 0117/21/00083) nebūtų išieškomi iš T. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto – buto (patalpos) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, aptartoje civilinėje byloje jokia apimtimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 31 d. ieškovės atsakovui suteiktų komunalinių paslaugų ir skolos už šias paslaugas priteisimo iš atsakovo.

7. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1, 2 dalimis, reglamentuojančiomis sandorių konkliudentiniais veiksmais sudarymą, CK 6.38 straipsnyje įtvirtintomis prievolių vykdymo sąlygomis bei CK 6.213 straipsnio 1 dalimi, taip pat bylos duomenimis ir priėjo išvados, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – nustatytais terminais neatsiskaitė su ieškove už jos suteiktas komunalines paslaugas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 1 954,33 Eur skolos priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

8. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, bei 6.210 straipsnio 1 dalimi pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Taip pat pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: ieškovei iš atsakovo priteisė 44 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas) (CPK 93 straipsnio 1 dalis 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), o šioje byloje patirtas 19,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), nusprendė priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas T. G. (toliau ir atsakovas, ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti.

11. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas neįsigilinus į bylos aplinkybes. Paaiškina, kad jis kiekvieną mėnesį moka einamuosius, kas yra priskaičiuota už suteiktas paslaugas, taip pat prie kiekvieno mokėjimo prideda papildomą sumą anksčiau susidariusiai skolai dengti. Pažymi, jog ieškovė taip pat gauna ir po kelis eurus iš antstolių dengti skolai priteistai 2021 m. gegužės mėn. civilinėje byloje Nr. e2VP-4744-239/2021. Apeliantas pažymi, jog ieškovė nėra nurodžiusi atskiro mokėjimo kodo ar atskiros sąskaitos, kur būtų atskiriami skolos ir einamieji mokėjimai. Be to, pažymi, jog 2021 m. byloje UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad skolos išieškojimo procese būtų priimti skolininkams palankesni sprendimai (skolos mokėjimas dalimis ir pan.). Todėl apeliantas ir moka einamuosius priskaičiuotus mokėjimus ir šiek tiek viršaus, kad padengti priteistą skolą.

12. Apeliacinės instancijos teismui teikia gautas sąskaitas, kuriose matomos priskaičiuotos sumos ir mokėtos sumos ir mokamos sumos. Prašo prijungti prie bylos.

13. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1264-1124/2023 palikti nepakeistą.

14. Ieškovė atsiliepime patvirtina, jog iškeldinimo byloje 2021 m. buvo pateiktas sutikimas, kad skolos (susidariusios iki civilinėje byloje Nr. e2 1264 1124/2023 nurodyto ginčo laikotarpio) išieškojimo procese būtų priimti skolininkams palankesni sprendimai (skolos mokėjimas dalimis ir pan.). Tačiau tai nereiškia, kad atsakovas vienašališkai gali nuspręsti kokiomis dalimis bus dengiamas įsiskolinimas. Atsakovui puikiai žinoma, kad dėl skolos mokėjimo dalimis reikia su ieškove sudaryti susitarimą, kuriame aiškiai būtų apibrėžiamos skolos dengimo įmokų dydžiai bei mokėjimai. Tokį susitarimą atsakovas su ieškove buvo sudaręs 2016 m. Dėl vėlesnių laikotarpį skolų mokėjimo dalimis atsakovas nesikreipė. Apeliantas nurodo, kad pirma moka einamuosius mokesčius ir tik likusi mokėjimo dalis dengia ankstesnių laikotarpių skolas, tačiau ieškovė nurodo, kad CK 6.55 straipsnio 1 dalis numato įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, t. y. skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Šiuo atveju apeliantas nesikreipė į ieškovę dėl sutikimo skirti mokamas periodines įmokas prievolėms, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjęs.

15. Ieškovė pasisako dėl apelianto su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų ir jos nuomone, pateikti mokėjimo pranešimai niekaip nepatvirtina įmokų paskirstymo einamiesiems ar pradelstiems mokėjimams, o tik patvirtina įmokų gavimo faktą (nedetalizuojant ar įmokas sumokėjo pats apeliantas, ar išskaičiavo bei pervedė priverstinį skolų išieškojimą vykdantys antstoliai), todėl dėl pateiktų mokėjimo pranešimų priėmimo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl naujų įrodymų

18. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – mokėjimo nurodymus (72 lapai). Apeliantas, prašydamas prijungti pateiktus nauju įrodymus, teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas nevertino šių įrodymų, pateiktų su jo prieštaravimais dėl teismo įsakymo.

19. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokiu įstatymų leidėjo nustatytu naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu yra užtikrinama proceso koncentracija ir jo ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinti principai, be kita ko, reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir teikdami teismui prašymus, kuriuose siekiama jiems palankaus procesinio rezultato, turi pagrįsti šiuos prašymus laiku surinktais įrodymais, o ne teikti juos tada, kai tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatas nepalankus naujus įrodymus pašančiam priimti asmeniui.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė šių įrodymų pakartotinio pateikimo teismui būtinumo, kadangi pats nurodo, kad teismui juos teikė kartu su prieštaravimais. Nenustačius prielaidų CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, apelianto prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinamas.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

21. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia tik aplinkybe, kad teismas neįvertino fakto, kad atsakovas, kartu su einamaisiais mokėjimas, siekia dengti susidariusį įsiskolinimą ir moka keliais eurais daugiau, o apelianto vertinimu, ieškovė nepagrįstai visą skolą skiria ankstesnio įsiskolinimo dengimui. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija suteiktų paslaugų fakto, įkainių, sąskaitų dydžio. Jis tik teigia, jog ieškovė jo sumokamas sumas įskaito netinkamu eiliškumu.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.55 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. CK 6.55 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

23. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, apmokėdamas einamuosius mokėjimus pagal pateiktas sąskaitas ar atlikdamas atskirą mokėjimą, aiškiai nurodytų, kurią įmokos dalį (ar visą sumą) skiria einamojo mokėjimo padengimui, o kurią dalį (ar visą) įmokos skiria anksčiau susidariusios skolos dengimui. Kaip nurodo pats apeliantas, jis sumoka tik keliais eurais daugiau, nei nurodyta sąskaitoje. Be to, kaip nurodė ieškovė, apeliantas nesikreipė į ieškovę dėl sutikimo skirti mokamas periodines įmokas prievolėms, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjęs, nors tokia praktika jam yra žinoma iš anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad ieškovė apelianto sumokėtų sumų įskaitymus vykdo nepažeisdama CK 6.55 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų taisyklių.

Dėl procesinės bylos baigties.

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė tike materialines teisės normas, reglamentuojančias skolos priteisimo klausimą, tiek ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimo bei vertinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsakovo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.