- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-52-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51063-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Donatas Jatužis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- V. S., T. Š., A. P., ir T
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės,
nuteistiesiems T. Š., A. P.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, V. S. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-09-16 iki 2015-11-26.
Solidariai iš T. Š., A. P. ir V. S. priteista nukentėjusiajam L. V. 460 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir T. Š. bei A. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų dėl skundžiamo nuosprendžio negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nuosprendžiu V. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su T. Š. ir A. P., 2015 m. rugsėjo 10 d. apie 23 val., I. k., K. sen., Panevėžio r., T. Š. kaip padėjėjui stebint aplinką ir saugant bendrininkus, V. S. ir A. P., pastarajam išlaužus langą, įsibrovė į patalpą – L. V. sodybos namą, ir pagrobė svetimą L. V. priklausantį turtą bendros 987 eurų vertės, t.y. elektrinį virdulį SEVERIN 30 eurų vertės, benzininį dalgį (duomenys neskelbtini) eurų vertės, karutį 30 eurų vertės, televizoriaus priedėlį su pulteliu TV STAR bendros 20 eurų vertės, trejas krašto apsaugos tarnautojo striukes bendros 60 eurų vertės, trejas kelnes bendros 90 eurų vertės, trejas kepures bendros 30 eurų vertės, tris poras batų bendros 75 eurų vertės, gertuvę 5 eurų vertės, du sintetinius krepšius bendros 10 eurų vertės, tris vaizdo magnetofonus JVC, SHOW VIEW, SAMSUNG bendros 50 eurų vertės, dvi teleskopines meškeres bendros 70 eurų vertės, devynias poledyninės žūklės meškeres bendros 108 eurų vertės, tris rites su valu bendros 12 eurų vertės, sulankstomą kėdę 25 eurų vertės, sumuštinių keptuve RIWA 25 eurų vertės, elektrinę antklodę 40 eurų vertės, kojinę pompą 10 eurų vertės, elektrinį blokelį ETON 10 eurų vertės, kelnes NIKE 30 eurų vertės, vonios užuolaidas 12 eurų vertės, šakų genėjimo žirkles 40 eurų vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės. Nurodo, kad kaltu prisipažino, gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, gražino dalį iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų, todėl mano, kad byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ko pasėkoje, jam būtų paskirta švelnesnė bausmė. Mano, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai jį neigiamai charakterizavo, nes būdamas laisvėje būtų atlyginęs nukentėjusiajam padarytą žalą ir sutvarkęs jo sodybą, tuo pačiu būtų įrodęs, kad pasitaisė, pasimokė iš savo klaidų, o realus bausmės atlikimas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarys. Prašo suteikti dar vieną galimybę įrodyti, kad jis įvertino savo neigiamą elgesį ir klaidų nebekartos. Nurodo, kad teismas jo atžvilgiu galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Taip pat prašo jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į to paties straipsnio 1 dalį, nes jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė tik su T. Š., todėl nesant bendrininkų grupuotės, apelianto manymu, keičiasi veikos kvalifikavimas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistojo skundo argumentai dėl jo veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį nepagrįsti.
Skundžiamu nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu dėl L. V. turto vagystės, padarytos esant vagystę kvalifikuojančiam požymiui - įsibrovimui į patalpas. Ši aplinkybė yra visiškai įrodyta, jos neginčija nei apeliantas ir ji suponuoja, kad apelianto padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto būtent BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti ir su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. S., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą, anksčiau jo padarytą veiką, jo asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. 2013 m. gegužės 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymą teismas, BK 75 straipsnio pagrindu, atidėjo vieneriems metams, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas 2014 m. vasario 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas ir V. S. pasiųstas atlikti paskirtą bausmę, kurią atlikęs, 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo paleistas iš pataisos namų. Taigi nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai atliko visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t.y. turėdamas neišnykusį teistumą, todėl, sutinkamai su BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata V. S. yra recidyvistas. Be to, jis laisvės atėmimo vietoje charakterizuojamas neigiamai, buvo nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu iniciatorius ir aktyvus vykdytojas.
Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad V. S. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo taikyti ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo taikant BK 75 straipsnį, nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrindo manyti, kad bausmės tikslai V. S. atžvilgiu galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.
Be to, apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė savo trukme žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Tokia bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, nelaikytina aiškiai per griežta.
Taigi, skundžiamu nuosprendžiu V. S. paskirta bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta.
Apeliantas skunde nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiam grąžinta dalis pagrobtų daiktų. Tačiau tokie jo skundo argumentai nepagrįsti.
BPK 273 straipsnyje nurodytos konkrečios būtinos sąlygos, kada galima nagrinėti baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir viena iš sąlygų yra tai, kad su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu turi sutikti prokuroras ir gynėjas. Teismas turi neginčijamą teisę nuspręsti atlikti pilną įrodymų tyrimą, jei mano, kad visos bylos aplinkybės nėra visiškai aiškios. Iš bylos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad galimybė nagrinėti šią bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo svarstoma, tačiau su tuo nesutiko T. Š. gynėjas, nurodęs, kad apklausus kaltinamuosius kilo ginčas dėl nusikaltimu padarytos žalos dydžio ir pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas šioje byloje negalimas. Kadangi nuspręsti, ar veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (išimtinė teisė), tokio sprendimo pagrįstumas negali būti aukštesnės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. Tuo pačiu, kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, nėra pagrindo apeliantui paskirtos bausmės mažinti taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. S. paskyrė teisingą tiek rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-
nutaria:
Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.