Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-290-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
1A-284-290-2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00017-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
N. Š., N.
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Vidutė Tiškuvienė, Vaidas Jurčikonis
Kategorijos

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-290-2013

Teisėja Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00017-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nuteistajam N. Š., jo gynėjai advokatei Vidutei Tiškuvienei, nukentėjusiajam V. M., jo atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant jį tęsti darbą.

Iš N. Š. priteista 1942,26 Lt (tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt du litai 26 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 4037,36 Lt (keturi tūkstančiai trisdešimt septyni litai 36 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

V. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, o dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš N. Š. jam priteista 3500 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš nuteistojo N. Š. V. M. priteistas 101,52 Lt (šimtas vienas litas 52 ct) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

N. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 27 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)” mašinų gamykloje, tualeto patalpose, tyčia sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam V. M. į veido sritį, tuo jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl abipusio apatinio žandikaulio lūžimo kūno dešinėje ir kampo srityje kairėje.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis V. M. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti: sugriežtinti nuteistajam N. Š. paskirtą bausmę, jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti pilnai ir iš nuteistojo priteisti visas turėtas išlaidas už advokato suteiktas paslaugas.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje konstatavo, jog nuteistojo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys: nuteistojo išvadindamas „gaidžiu“ ir sudavimas nuteistajam, ką teismas laikė nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas pažymi, kad tokią versiją nuteistasis sukūrė tik vėliau, nors nuo pat pradžių savo gynybai naudojo tik vieną versiją, kad nukentėjusiajam smūgį sudavė tik todėl, kad jis jį pavadino „gaidžiu“, šias aplinkybes patvirtina paties nuteistojo paaiškinimas darbovietėje (t. 1, b.l. 14), liudytojai P. B. ir J. M., kuriems apie tai sakė pats kaltinamasis, o jie įvykio vietoje nebuvo (t. 1, b.l. 97-99). Tai, kad nukentėjusysis sudavė nuteistajam, nepatvirtino nei vienas liudytojas, visiškai jokie sužalojimai nuteistajam nebuvo padaryti ir nustatyti, apie tai jis nei vienu žodžiu neužsiminė, nei rašydamas pirminį paaiškinimą, nei kalbėdamas su byloje apklaustais liudytojais, kurie su juo bendravo iš karto po įvykio. Apeliantas taip pat mano, kad liudytojų V. M. ir A. V. parodymai yra prieštaraujantys vienas kitam, todėl kelia labai dideles abejones ir turėtų būti vertinami itin kritiškai. Nukentėjusiajam skunde kyla abejonės, ar šie liudytojai iš viso įvykio metu buvo tualete ir girdėjo įvykio aplinkybes. Tualete yra rūkoma, nors tai draudžia vidaus tvarkos taisyklės, tačiau dažniausiai yra rūkoma stovint, ir ne kabinose, o šiek tiek pasislėpus, už užtvaros, kur įrengti pisuarai. Įeinant į tualetą, matosi, kad kažkas jame yra, bet nematoma, ką daro. Jis pats teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad po įvykio tualete užtruko 3-4 minutes, nes plovėsi kraują, o per tą laiką iš kabinų neišėjo nei vienas žmogus, nes juos būtų pastebėjęs veidrodžiuose. Tuo tarpu liudytojas A. V. teisminio nagrinėjimo metu, parodė: „minutė-pusantros praėjo, kai triukšmas nutilo, parūkiau ir išėjau“ (t. 2, b.l. 57), o liudytojas V. M. parodė: „Kai triukšmas nutilo, už minutės išėjau iš tualeto“ (t. 2, b.l. 57). Skundo autorius nurodo, kad teismas taip pat neteisingai jo parodymus dėl įvykio aplinkybių ir suduotų smūgių skaičiaus vertino kaip prieštaringus, nenuoseklius, prieštaraujančius kitiems byloje senaties duomenims, nors jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, ir parodymų nekeitė, jam tik buvo gana sunku suformuluoti atsakymą dėl antro ir trečio smūgių, kuriuos patyrė po to, kai gavo labai stiprų pirmą smūgį į žandikaulį ir nuo juo buvo iš dalies apsvaigęs. Apie tai, kad buvo „nutirpęs smakras" yra konstatuota ir specialisto išvadoje (t. 1, b.l. 81).

Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nes byloje neįrodyta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apie tai, kad N. Š. buvo neblaivus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu paliudijo liudytojai J. M., A. J., be to byloje yra 2011-12-27 pažyma Nr. 19 apie tai, kad nuteistasis atsisakė vykti pasitikrinti blaivumą, tokiu atveju pagal civilinės teisės normas yra pripažįstama, kad asmuo yra neblaivus. Tai, kad kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą, paliudijo ir liudytojai P. B. ir O. T.. Apeliantas pažymi ir tai, kad nuteistasis darbe dėl savo charakterio charakterizuojamas neigiamai: „buvo sunkaus charakterio, nemokėjo tvardytis ir neišvengdavo dalykinių konfliktų, išgėręs tapdavo agresyvus ir nenuspėjamas, nevaldydavo emocijų“, tačiau dėl savo darbinių pareigų atlikimo buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 132). Tai, kad kaltinamasis darbe būdavo neblaivus ir buvo sunkiai valdomas teisme paliudijo pamainos meistras liudytojas J. M.. Tuo tarpu nukentėjusysis darbe buvo teigiamai charakterizuojamas ir dėl darbinių ir dėl dalykinių savybių: „sugeba išvengti dalykinių konfliktų, gerai sutaria su bendradarbiais, yra gerbiamas už nuoširdų, draugišką charakterį, cecho administracijos - už sąžiningai ir kokybiškai atliekamą darbą. Jokių drausminių nuobaudų neturėjo“ (t. l, b.l. 71). Liudytojas J. M. taip pat paliudijo: „Vidas niekada neskųsdavo, jis aplamai labai ramus žmogus“ (t. 1, b.l. 99).

Skundo autorius taip pat nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, jog byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos. Nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajam buvo padarytas abipusis apatinio žandikaulio lūžimas, dėl padaryto sužalojimo jam buvo atlikta operacija ir pašalintas 45 dantis, po operacijos jo žandikaulis 39 dienas (iki 2012-02-03) buvo sutvirtintas įtvaru, dėl ko nukentėjusysis negalėjo normaliai valgyti ir kalbėti. Nuėmus įtvarą, jo sukandimas buvo blogas, be to, žandikaulis gerai nesugijo, todėl žandikaulis vėl buvo sutvirtintas įtvaru (nuo 2012-02-09 iki 2012-02-24). Gydymas iš viso tęsėsi nuo 2011-12-27 iki 2012-03-16, t.y. 81 dieną. Gydymo metu kilo komplikacijos dėl 27 danties, todėl 2012-03-12 dieną šis dantis buvo operuotas ir pašalintas. Teismui buvo pateiktas 2012-03-12 išrašas iš med. dokumentų (t. 1, b.l. 74). Tačiau tuo komplikacijos nesibaigė, po patirtos traumos jam išliko apatinės lūpos nutirpimas, nejautra, nejautrūs apatiniai dantys. Teismui buvo pateiktas 2012-07-13 išrašas iš med. dokumentų (t. 2, b.l. 17). Negana to, dar vėliau buvo nustatyta, kad yra lūžusi 37 danties šaknis ir šis dantis buvo pašalintas. Teismui buvo pateiktas 2012-07-13 išrašas iš med. dokumentų (t. 2, b.l. 31). Dėl šio epizodo į teismo posėdį buvo kviečiamas med. ekspertas S. J., kuris teismo posėdžio metu parodė: „toks skilimas gali atsirasti tik nuo mechaninio poveikio, iš pateiktos foto matyti, kad kanalas nėra taisytas, tai pasilieku prie nuomonės, kad nuo mechaninio poveikio“. Skundo autorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas panašaus pobūdžio byloje (Baudžiamoji byla Nr. 2K-117/2010) esminiu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi laikė sužalojimo pasekmes, buvo atsižvelgta į tai, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo nukentėjusioji buvo nedarbinga daugiau nei du mėnesius, visą tą laiką jautė fizinį skausmą. Toje byloje nukentėjusiajai buvo priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o šioje byloje nukentėjusysis reiškia tik 20 000 Lt neturtinės žalos ieškinį, todėl, esant beveik adekvačioms aplinkybėms, jis turi būti atlygintas pilnai.

Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad nukentėjusiojo patirtos 200 Lt dydžio išlaidos už advokato paslaugos (2 mokėjimo kvitas) laikytinos neįrodytomis, kadangi iš mokėjimo kvito neaišku, už kokias paslaugas buvo sumokėta. Akivaizdu, kad papildomos išlaidos dėl atstovavimo teisme yra susijusios su tuo, kad teismo procesas nesibaigė vienu ar dviem teismo posėdžiais, kaip buvo galima prognozuoti. Teismo posėdžiai vyko 2012-07-17, 2012-09-04, 2012-11-08 ir 2012-12-05, nors buvo tikimasi, kad byla bus išnagrinėta per 1-2 posėdžius. Todėl 2012-11-08 buvo sudaryta papildoma teisinių paslaugų sutartis ir tą pačią dieną advokato kontorai nukentėjusysis sumokėjo 200 Lt už atstovavimą. Teismas, priimdamas kvitą, nenurodė jo trūkumų, tačiau apie tuos trūkumus buvo pasisakyta baigiamųjų kalbų metu, kad tai yra atstovavimo išlaidos. Be to, teismas nepagrįstai civilinį ieškinį tenkino iš dalies, iš nuteistojo N. Š. priteisdamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kas sudaro 16,92 proc., skaičiuojant nuo 600 Lt., t.y. 101,52 Lt, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos BPK 106 str. nuostatomis, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, todėl teismo išvados yra nepagrįstos. Apelianto nuomone, dėl visų skunde išdėstytų aplinkybių nuteistajam turėtų būti taikoma griežtesnė baudžiamoji atsakomybė, o kartu turėtų būti pilnai tenkinamas jo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tenkinant civilinį ieškinį, iš nuteistojo priteistinos visos nukentėjusiojo patirtos teisinės pagalbos išlaidos tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad nukentėjusiojo V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Apeliantas iš esmės neginčija įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės įrodytumo, nesutinka tik su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam N. Š. paskirta bausme, priteistu neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų dydžiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, nepažeidė, taip pat vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai (BPK 113 str., 115 str. 1 d.), tačiau nepagrįstai priteisė tik dalį nukentėjusiojo patirtų advokato atstovavimo išlaidų, todėl apeliacinis skundas tenkintinas šioje dalyje.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl nuteistajam neteisingai individualizuotos bausmės. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas N. Š. bausmę už BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad N. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurį padarė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų kilus konfliktui su bendradarbiu, tinkamai įvertino jo asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai pagal savo pobūdį nėra susiję su jo padaryta nusikalstama veika, jis į psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitą neįrašytas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, norėjo visiškai atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, tačiau neatlygino dėl paties nukentėjusiojo kategoriško atsisakymo priimti pinigus, todėl nukentėjusiojo reikalaujamas turtinės žalos dydis buvo pervestas pašto perlaida. Kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką N. Š. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir savo dydžiu yra teisinga, ji nėra aiškiai per švelni ir yra tinkama realizuoti bausmės tikslus, o paminėtų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir N. Š. asmenybę, visetas nesudaro pakankamo pagrindo skirti jam griežtesnę bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Nukentėjusysis V. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nuteistąjį išvadinus „gaidžiu“ ir jam sudavus. Apeliantas neigia sudavęs nuteistajam, tačiau iš skundo argumentų matyti, jog nuteistojo pavadinimo „gaidžiu“ jis neginčija. Apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Skundžiamame nuosprendyje yra patikimai nustatyta, kad įvykio metu pirmasis konfliktą pradėjo būtent nukentėjusysis V. M., pavadindamas nuteistąjį „gaidžiu“, ką ir be smūgio sudavimo, kurio buvimo faktą neigia apeliantas, apygardos teismas laiko įžeidžiančiu ir provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu, dėl kurio nuteistasis negalėjo adekvačiai įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks provokuojantis nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis nuteistąjį ir neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėtų būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra nepagrįsti ir atmetami.

Visiškai nepagrįstas apelianto prašymas pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal BK 60 str. 1 d. 9 p. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Tai yra faktinė aplinkybė, kurią nustato teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog aplinkybės, jog nusikalstamas veikas N. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Apygardos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, jog N. Š. girtumo faktą patvirtina liudytojų A. J., J. M. parodymai, taip pat faktas, kad nuteistasis atsisakė pasitikrinti girtumą, nepagrįsti, kadangi šių duomenų nepakanka konstatuoti faktą, jog nuteistojo girtumas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Nukentėjusysis V. M. apeliaciniame skunde taip pat kelia skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą. Neturtinės žalos dalyje civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jo naudai iš nuteistojo N. Š. priteisiant 3 500 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pripažino, kad dėl N. Š. kaltės, kuris tyčia sudavė vieną smūgį su ranka nukentėjusiajam V. M. į veido sritį, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus dėl operacijų ir gydymo, todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, teismas išsamiai apeliantui nuteistojo nusikalstama veika sukeltų padarinių nuosprendyje neaptarė, tačiau tai nedaro teismo padarytos išvados dėl priteistino neturtinės žalos dydžio neteisinga. Apygardos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir kilusias pasekmes: nukentėjusiajam buvo atlikta operacija ir pašalintas 45 dantis, po ko gydymas tęsėsi 81 dieną, gydymo metu kilo komplikacijos dėl 27 danties, kuris buvo operuotas ir pašalintas, taip pat buvo nustatyta, kad yra lūžusi 37 danties šaknis ir šis dantis buvo pašalintas, po patirtos traumos išliko apatinės lūpos nutirpimas, nejautra, nejautrūs apatiniai dantys, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį ir pagrįstai priteisė mažesnę sumą nei prašė nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį, todėl apelianto prašymas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117/2010, priteisiant visą nukentėjusiojo prašomą neturtinės žalos dydį, t.y. 20 000 Lt, atmestinas. Priimtas sprendimas priteisti 3500 Lt neturtinės žalos atitinka įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-15/2013, 2K-586/2012, 2K–580/2012, 2K-399/2012), todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. M. teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai priteisė tik dalį (101,52 Lt ) jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų, nors jos prašomą 800 Lt sumą pagrindžia teismui pateikti įrodymai. Tokie apelianto skundo argumentai pagrįsti. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudarė atstovimas baudžiamojoje byloje, dokumento rengimas, patyrė 800 Lt išlaidų (t. 2, b.l. 16, 65). Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiojo patirtas 200 Lt dydžio išlaidas (t. 2, b.l. 65) neįrodytomis ir šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisė, nuosprendyje nurodydamas, kad mokėjimo kvite nebuvo pabrauktos paslaugų suteikimo pozicijos, todėl neaišku, už kokias paslaugas buvo sumokėta. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad dėl ilgai užsitęsusio teisminio bylos nagrinėjimo 2012-11-08 buvo sudaryta papildoma teisinių paslaugų sutartis ir tą pačią dieną advokato kontorai nukentėjusysis sumokėjo 200 Lt už atstovavimą, ką patvirtina byloje esantis mokėjimo kvitas (t. 2, b.l. 65), todėl, apygardos teismo nuomone, šios nukentėjusiojo turėtos išlaidos turi būti priteistinos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad nukentėjusiajam priteistinos atstovavimo išlaidos pagrįstos byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkino tik iš dalies, priteistinų atstovavimo išlaidų dydį paskaičiuodamas praporcingai civilinio ieškinio tenkintiems reikalavimas, todėl nukentėjusiojo V. M. turėtų išlaidų advokato paslaugoms pirmos instancijos teisme apmokėti dydis priteistinas iš nuteistojo N. Š. visa apimtimi (800 Lt), o skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis nukentėjusiojo V. M. patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo apeliaciniame procese. Iš šio kvito matyti, kad nukentėjusysis V. M. advokatei V. Tiškuvienei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 400 Lt (t. 2, b.l. 91). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris šiuo sprendimu tenkintinas iš dalies, bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms apeliaciniame procese nėra aiškiai per didelė, todėl, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, turi būti priteista iš nuteistojo N. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. teisėjų kolegija

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl iš nuteistojo N. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. priteistų 101,52 Lt (vieno šimto vieno lito 52 ct) jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pakeisti:

iš nuteistojo N. Š. priteisti 1 200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Evaldas GražysArūnas Paštuolis