- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2-133-665/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01058-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo V. J. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto turto nėra.
Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu ji susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant su atsakovu santuokoje jiems gimė du sūnūs, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Santuokoje įgytų skolų nėra, tačiau yra įgyta ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių m., ir 0,7160 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., Švenčionių sen., Švenčionių r.sav. Šis turtas yra įgytas gyvenant santuokoje iš sutuoktinių lėšų. 1/2dalis buto registruota atsakovo vardu, o žemės sklypas registruotas ieškovės vardu. Prašo buto dalį palikti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o žemės sklypą palikti ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas prieš aštuonis metus apsigyveno atskirai, išėjo iš šeimos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., Švenčionių rajone ir apsigyveno pas kitą moterį ir buvo ieškovei neištikimas. Sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, taikytis nesutinka, atsakovas pripažintinas kaltu, nes jis apsigyveno atskirai, nebuvo lojalus šeimai. Skolų sutuoktiniai neturi.
Atsakovas V. J. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl santuokos nutraukimo, tačiau prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės nesugyvenamo ir konfliktiško būdo, todėl jis nuo 2012 metų apsigyveno atskirai, kai jį ieškovė iš namų išvarė, išmetė jo daiktus, tačiau šitų faktinių aplinkybių įrodinėti jis nepageidauja, nes taip pat turi tikslą greičiau nutraukti santuoką, taikytis nesutinka, prašo jam priteisti buto dalį, o ieškovei žemės sklypą Lygumų k., ant kurio yra jai padovanoti namai. Skolų sutuoktiniai neturi. Jis gyvena iš neįgalumo pensijos, jo materialinė padėtis taip pat yra labai kukli, nes nuomojasi svetimame bute kambarį, o sutuoktiniams priklausančioje buto dalyje gyvena vienas iš sutuoktinių pilnamečių vaikų su savo šeima. Čia gyventi kartu su sūnaus šeima atsakovas negali, nes butas yra dviejų kambarių, o sūnus turi vaikų. Kitas pilnametis ir nevedęs sūnus gyvena su ieškove jai priklausančiame dovanotame name, esančiame Lygumų I kaime. Skolų sutuoktiniai neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo paaiškinimų yra nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ). Šiuo metu šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. ( b.l. 15). Neginčijamai nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2002 metų, t.y. nuo to momento, kaip atsakovas apsigyveno nuo atsakovės atskirai. Šalys tarpusavyje visiškai nebendrauja, ieškovė yra priešiškai nusiteikusi, taikytis kategoriškai nesutinka, taip pat kategoriškai taikytis nesutinka ir atsakovas. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad pastarasis paliko šeimą likimo valiai, jis jai yra neištikimas, turi kitą moterį. LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė nurodė, kad atsakovas daugiau kaip 8 metus kartu negyvena, atsakovas pripažino, kad nuo 2002 metų kartu negyvena . Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ginčo dėl santuokinių pavardžių nėra. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad abu sutuoktiniai turi neįgalumą, gauna pensijas dėl neįgalumo, vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja, todėl išlaikymas kitam sutuoktiniui nepriteisiamas. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad santuokoje yra įgyto nekilnojamojo turto iš bendrų sutuoktinių lėšų, skolų nėra. Byloje gauti registro duomenys patvirtina, kad , ginčo šalims esant santuokoje, jos įgijo nekilnojamąjį turtą –½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių m., ir 0,7160 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., Švenčionių sen., Švenčionių r.sav. Šis turtas yra įgytas gyvenant santuokoje iš sutuoktinių lėšų. 1/2dalis buto registruota atsakovo vardu, o žemės sklypas registruotas ieškovės vardu ( b.l.26,30,13-14). Todėl šis ginčo šalims priklausantis santuokinis turtas, nutraukiant santuoką, yra padalinamas. Ginčo šalys prašo ½ dalį buto palikti atsakovo asmeninėn nuosavybėn , o žemės sklypą palikti ieškovės asmeninėn nuosavybėn, tai yra padalinti turtą natūra. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas yra namų valdos paskirties, o statiniai ant jo yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes yra įgyti dovanojimo sandorio pagrindu. Todėl teismas sprendžia, kad toks turto padalinimas nepažeis nė vieno iš sutuoktinių interesų ir padalina turtą pagal ginčo šalių pasiūlytą variantą.
Paduodant ieškinį ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl jos sunkios materialinės padėties. Teismas ieškinį patenkino, todėl iš atsakovo į valstybės pajamas turėtų būti priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis mokėtinas byloje ( 37500 Lt :2 x0,03 lygu 562,50 Lt už reikalavimą padalinti santuokinį turtą ir 137 Lt už santuokos nutraukimą ) 699,50 Lt .Tačiau teismas įvertina byloje esančius duomenis apie tai , jog ne tik ieškovė turi neįgalumą, bet ir atsakovas yra neįgalus, dėl ko ginčo šalių materialinė padėtis yra sunki, todėl teismas, remdamasis LR CPK 96 str. 5 d.,7 d. nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir priteisia iš atsakovo sumažintą 100 Lt žyminio mokesčio sumą . Taip pat nagrinėjant bylą teismas turėjo 9,00 Lt pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 384, 385 str., LR CK 3.59, 3.60, 3.69, 3.116, 3.117 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos CMS ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) tarp V. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) , ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl atsakovo V. J. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes: V. J. – J., S. J. – J..
Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir V. J. priteisti asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių m., Švenčionių r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o S. J. priteisti asmeninėn nuosavybėn 0,7160 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., Švenčionių sen., Švenčionių r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Zadvarninkų k.v.
Priteisti iš V. J. 100 Lt ( vieną šimtą Lt ) žyminio mokesčio ir 9,00 Lt (devynis Lt) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.