- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- N-62-494-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimo P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2005 m. kovo 3 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimu P. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių tiesės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį buvo paskirta 5000 Lt bauda.
2009 m. sausio 19 d. antstolis A. B., nustatęs, kad skolininkas P. K. niekur nedirba, lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, surašė išieškojimo negalimumo aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. nutarimu atmetė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prašymą dėl P. K. skirtos baudos nesumokėtos dalies (4842,48 Lt) pakeitimo viešaisiais darbais arba administraciniu areštu. Teismas nurodė, kad ATPK 314 straipsnis numato, jog nustačius, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Paskirta bauda pažeidėjui gali būti pakeista administraciniu areštu, tik jeigu jis vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą. Teismas savo iniciatyva nustatė, kad P. K. baudos nėra sumokėjęs, tačiau jis yra išvykęs ir dirba užsienyje, Europos Sąjungoje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pažeidėjas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą. Be to, surinktų duomenų nepakanka, kad būtų pripažinta, jog P. K. vengia sumokėti baudą.
II.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir paskirti P. K. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą privalėjo išspręsti priimdamas vieną iš ATPK 287 straipsnyje numatytų nutarimų; minėtame straipsnyje nėra numatyta galimybė grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, motyvuojant negalimumu nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vietą ir išvykimu į užsienį. Teigia, kad antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas laikytinas pakankamu įrodymu apie negalimumą išieškoti baudą ir vengimu ją mokėti. Teiginys apie gyvenimą ir darbą užsienyje nepagrįstas, nes P. K. gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatytomis taisyklėmis. BK 96 straipsnyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (BK 96 straipsnio 1 dalis), senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę (BK 96 straipsnio 3 dalis) (žr. LVAT nutartys Nr. N3-904/2004, N16-396/2006, N575-7942/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo nutarimo, kuriuo P. K. už veikos, numatytos ATPK 129 straipsnyje, padarymą skirta 5000 Lt bauda, priėmimo praėjo penkeri metai. Antstolis A. B. 2009 m. sausio 19 d. informavo Instituciją, kad asmuo neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (b. l. 3). Institucija su teikimu dėl baudos pakeitimo administraciniu areštu arba nemokamais viešaisiais darbais į Šiaulių miesto apylinkės teismą kreipėsi 2009 m. vasario 11 d. (b. l. 1). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kokių veiksmų ėmėsi Institucija tam, kad būtų operatyviai įvykdyta P. K. paskirta administracinė nuobauda.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas baudos pakeitimo į administracinį areštą arba viešuosius darbus klausimą išnagrinėjo pažeidėjui nedalyvaujant ir jo tinkamai neinformavus apie nagrinėjamo klausimo esmę, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, kas laikytina proceso teisės normų pažeidimu (LVAT nutartys Nr. N-575-1439/2007, N-444-3056/2008), tačiau vertinant tai nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti ir į tai, jog tokia aplinkybe Institucija savo apeliacinio skundo negrindžia, todėl nustatytas pažeidimas negali būti laikomas absoliučiu pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, tačiau tokio procesinio sprendimo byloje ir nebuvo priimta.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog į bylą nesurinkta pakankamai įrodymų teigti, kad po nuobaudos paskyrimo nuolat buvo bandoma išieškoti iš asmens baudą, tačiau šis vengė (ar trukdė) įvykdyti nutarimą. Iš skundžiamo teismo nutarimo motyvacijos neaišku, kada senaties eiga sustojo, be to, išsamiai netirta, ar nuobaudos vykdymo laikotarpiu nebuvo dvejų metų laiko tarpo, kai jokie vykdymo veiksmai P. K. atžvilgiu nebuvo atliekami. Dėl nurodytų priežasčių Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimas naikintinas, o bylą grąžintina teismui naujam nagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.