- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- 1-312-548/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25786-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- B. B.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. liepos 29 d. apie 14 val. 50 min., buto (duomenys neskelbtini), koridoriuje bei daugiabučio laiptinėje, ginčo metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu ir suduodamas ne mažiau penkis smūgius ranka nukentėjusiajai A. B. padarė kraujosruvą smakro dešinėje, nubrozdinimą, kraujosruvą pakaušio kairėje, kraujosruvą dešinio peties srityje, kraujosruvas kairio peties srityje, kraujosruvas kairiame žaste, padarydamas nukentėjusiajai A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą B. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. liepos 29 d. jam paskambino brolis A. B. ir atvyko pasimatyti su iš Anglijos grįžusiu jo sūnumi. Jis su broliu gėrė degtinę ir begeriant į butą įėjusi brolio žmona A. B. pradėjo triukšmauti. Nukentėjusioji nuvertė A. B. nuo kėdės. Griūdamas brolis į spintelę susitrenkė galvą, o po to batu nukentėjusioji prispaudė ant grindų gulinčio brolio ranką. Gulintis ant grindų brolis buvo be gyvybės ženklų, todėl jis bandė jam padėt, jį gaivinti. Tuo metu A. B. jį puolė ir jis ranka paėmęs jai už kaklo ją išstūmė iš buto į laiptinę. Daugiau jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Iš kur pas A. B. atsirado sužalojimai ant kūno, jis nežino. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad 2021 m. liepos 29 d. sugrįžusi iš darbo sužinojo, kad jos vyras A. B. yra išvažiavęs pas brolį B. B. į (duomenys neskelbtini) ir ten vartoja alkoholinius gėrimus. Ji paprašė D. Ž. nuvežti ją į (duomenys neskelbtini), nes norėjo parvaryti automobilį, su kuriuo jos vyras buvo nuvykęs pas brolį. Nuvykusi į (duomenys neskelbtini) nuėjo pas B. B. į butą. Buto duris atidarė kaltinamasis ir pasiūlė jai užeiti į virtuvę. Virtuvėje sėdėjo neblaivus jos vyras, ant stalo stovėjo butelis su alkoholiniais gėrimais. Ji A. B. paprašė paduoti raktelius nuo automobilio. Jos vyras buvo visiškai girtas ir negalėjo atsikelti nuo kėdės. Ji automobilių raktelių ieškojo vyro drabužiuose, virtuvėje, tačiau nerado. Po to ji paprašė B. B. pasakyti, kur yra automobilio rakteliai, tačiau šis juokėsi ir sakė nežinantis. Būdama koridoriuje kaltinamajam pasakė, kad negalvojo, jog jis yra toks kvailas ir išėjo iš buto. Ją pasivijo B. B. ir pasakęs, kad „nu dabar tai jau tau bus“ sudavė jai ranka smūgį į smakrą ir keletą smūgių į kaklą, kairę ir dešinę rankas. Išbėgusi į lauką, ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo, kas įvyko, o šie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją nuvežė į Kauno klinikas, kur ją apžiūrėjęs gydytojas nustatė gerklų sumušimą, jai buvo sunku kalbėti. Po to, apie 20.30 val., ji sugrįžo į Kaišiadorių m. ir policijoje parašė pareiškimą, dėl jos sumušimo. Ji palaiko 3500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jį priteisti iš kaltinamojo. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro jos patirtas didelis fizinis skausmas, dėl sumušimo ji pasijuto pažeminta, po įvykio bijojo bet kokio triukšmo ar stipresnio garso, negalėjo normaliai miegoti, dėl kraujosruvų negalėjo dėvėti vasariškų drabužių ir tuo buvo apsunkintas jos bendravimas su aplinkiniais žmonėmis. Taip pat nurodė, jog kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iki teisiamojo posėdžio jos neatsiprašė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad 2021 m. liepos 29 d. jis, žmonai priklausančiu automobiliu, atvyko pas brolį B. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini) ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Kas vyko toliau nepamena, nes anksčiau turėjęs daug operacijų. Pamena, kad atsibudo kitos dienos rytą brolio namuose apie 7.00 val. Brolis pasakojo, kad jiems begeriant alkoholinius gėrimus jį nuo kėdės nugriovė atvykusi žmona, bet jis tuo netiki, nes žmona jo niekada nemuša. Taip pat jautė skausmą galvoje bei skaudėjo ranką. Mano, kad galvą ir ranką galėjo susižaloti griuvinėdamas dėl girtumo. Po to taksi automobiliu grįžo į namus ir matė, kad pas žmoną po kaklu ir ant sprando buvo kraujosruvos. Iš vakaro jis šių sužalojimų ant žmonos kūno nebuvo matęs. A. B. jam pasakė, kad ją sumušė B. B., kai ji buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) paimti automobilio raktelių. Nurodo, kad tiki žmonos parodymais, kad ją sužalojo brolis B..
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. paaiškino, kad visko gerai nepamena, kas įvyko 2021 m. liepos 29 d. Prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo D. B. parodymais nustatyta, kad 2021 metų liepos 29 dieną dirbo Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigose su Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) E. S.. Apie 15.01 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir nurodė adresą, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusioji A. B.. Jos paklausė, kas nutiko, pastaroji paaiškino, kad ją sumušė jos vyro brolis, B. B., kad ją mušė buto koridoriuje suduodamas smūgius kumščiais ir, kad reikalinga medikų pagalba, nes blogai jaučiasi. Jos paklausė, kur jai buvo suduoti smūgiai kumščiais, ji jiems parodė galvoje esantį guzą, taip pat nukentėjusioji sakė, kad jai buvo suduoti smūgiai kumščiu į kaklą, ir matėsi, kad tuo metu sunku jai yra kalbėti, sunkiai ryja seiles. Daugiau A. B. neminėjo, kur jai buvo suduoti smūgiai. Moteris buvo šoke, išsigandusi. A. B. minėjo, kad konfliktas įvyko dėl to, kad ji nuėjusi į vyro brolio namus, paprašė vyro mašinos raktų, kuris jai pačiai liepė pasiimti raktus ar iš striukės kišenės, ar kažkur kitur, dabar tiksliai nepamina. Kadangi ji raktų nerado, ji papriekaištavo vyrams, kad geria alkoholį, ir dėl to įvyko konfliktas, kurios metu ji ir buvo sumušta. Vyro brolį jie rado sėdintį namo kieme, kuris buvo neblaivus. Jo paklausė, kas įvyko, pastarasis paaiškino, kad ji ragana, pati puola, kad pati kalta, kad kitaip su ja neišeina, ir kad pati gavo ko nusipelnė. Daugiau jis jokių įvykio aplinkybių neaiškino. Tada jie visi, išskyrus nukentėjusiąją, nuėjo į namus, kur įvyko konfliktas, įtariamojo brolis buvo miegamajame, kuris visiškai nuogas gulėjo lovoje, kuris visiškai nesiorientavo aplinkoje dėl girtumo, prašė jo atsistoti ir apsirengti, tačiau jis atsistoti nesugebėjo. Jis bandė stotis, tačiau nuvirto atsitrenkdamas kūnu į spintą. Kadangi jis buvo nuogas, ant jo kūno nesimatė jokių sužalojimo žymių, jokių mėlynių, jokių apibrozdinimų, taip pat jis nieko neminėjo, kad jį būtų mušusi žmona, kad jį būtų nuvertusi nuo kėdės ant grindų ir kojomis laipiojusi ant jo kūno. Įvykio vietoje buvo atlikti reikiami procesiniai veiksmai, nukentėjusiajai buvo iškviesti medikai, kurie nukentėjusiąją išvežė į Kauno klinikas apžiūrai, o įtariamajam buvo surašytas šaukimas atvykti procesinių veiksmų atlikimui į Kaišiadorių policijos komisariatą. Namuose dar buvo įtariamojo žmona, kuri sakė, kad nesenai sugrįžo iš darbo, kad gulėjo lovoje, ir kad ji konflikto metu dar nebuvo sugrįžusi iš darbo į namus. Kitų asmenų namuose nebuvo (t. 1, b. l. 92).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Ž. paaiškino, kad 2021m. liepos 29 d. jis nuvežė A. B. pasiimti automobilio pas jos vyro brolį. Kur tiksliai nuvežė pasakyti negali, nes yra nevietinis gyventojas. Paleidęs nukentėjusiąją grįžo į namus, o nukentėjusioji į namus grįžo vakare. A. B. sakė, kad ją sumušė vyro brolis. Po to jis su G. B. nuvyko pas B. B. į namus paimti automobilio raktelių ir parvaryti automobilio. Atvykę namuose rado A. B. ir jo brolį vartojančius alkoholinius gėrimus. Paėmę automobilio raktelius, parvarė automobilį į namus. Namuose matė, kad A. B. kale buvo kraujosruva.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B. paaiškino, kad 2021 m. liepos 29 d. apie 14.00 val. jai paskambino tėvas A. ir pasakė, kad reikės parvaryti automobilį, kuriuo jis buvo nuvažiavęs pas brolį. Iš tėvo balso suprato, kad šis yra išgėręs. Apie 14.30 val. į namus grįžo mama A. ir su D. Ž. išvažiavo parvaryti automobilio. Po kiek laiko grįžo vienas D. Ž.. Kadangi mama ilgai negrįžo, ji jai skambino. Paskambinus mama sakė, kad yra policijoje ir kad ją sumušė B. B.. Vakare į namus grįžo mama ir pasakojo, kad dėl sumušimo buvo ligoninėje. Kitą dieną A. B. išryškėjo kraujosruvos ant rankų, sprando, nugaros.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad A. B. nurodė, kad 2021m. liepos 29 d. apie 14.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), prieš ją dėl jai nežinomų priežasčių jos vyro A. B., gim. (duomenys neskelbtini), brolis B. B., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo, jai suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu į kaklo sritį ir nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo dėl B. B. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 6).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai A. B. nustatyta: kraujosruva smakro dešinėje, nubrozdinimas, kraujosruva pakaušio kairėje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruvos kairio peties srityje, kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (t. 1 b. l. 52-53).
Iš VšĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad A. B. 2021 m. liepos 29 d. 15.31 val. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, atvykusiems medikams ji nurodė, kad „gavo smūgį į kaklą, darosi sunku nuryti seiles. Pakaušio srityje hematoma“. Preliminari diagnozė nurodyta - nepatikslinti kaklo sužalojimai (t. 1, b. l. 54-56).
Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto skaitmeninio garso įrašo 2021m. liepos 29 d. 15-57-41_37061447557.mp3 stenogramos matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu skambino moteris, A. B., kuri nurodė, kad jos vyro brolis „pakėlė prieš ją ranką“. Moteris pageidauja policijos pareigūnų dėl patirto smurto, skundžiasi, kad galvoje jai guzas, ji operatorei nurodo, kad randasi (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 99-100).
Iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad A. B. atvykusiems pareigūnams nurodo, kad prieš ją fizinį smurtą panaudojo sutuoktinio brolis (t. 1, b. l. 105-115).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas B. B. dėl nežymaus nukentėjusiosios A. B. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Kaltinamasis B. B. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į fiziškai silpnesnės nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti.
Nors kaltinamasis B. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios A. B., liudytojų A. B., D. B., D. Ž., G. B. duotais parodymais duotais parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad 2021 m. liepos 29 d. jai atvykus pas B. B. į namus paimti automobilio raktelių, bute rado alkoholinius gėrimus vartojančius jos vyrą A. ir jo brolį B.. B. B. jai sudavė smūgius rankomis į pakaušį, gerklę, taip pat į abi rankas ir taip padarė kraujosruvas. Liudytoja D. B. paaiškino, kad 2021 m. liepos 29 d. atvykęs pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) rado nukentėjusiąją A. B., kuri sakė, kad ją sužalojo B. B., jai skaudėjo gerklę. Liudytojai A. B., D. Ž. ir G. B. paaiškino, kad matė, jog buvo sužalota A. B., bei matė ant jos kūno padarytus sužalojimus, kuriuos nukentėjusiosios A. B. pasakojimu, padarė B. B.. Nenustatyta, kad nukentėjusioji A. B., liudytojai A. B., D. B., D. Ž. ir G. B. siektų apkalbėti kaltinamąjį B. B. ar jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kad nukentėjusiąją A. B. galėjo sužaloti kas nors kitas ar kokiu nors kitu laiku.
VšĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje matyti, kad A. B. 2021 m. liepos 29 d. 15.31 val. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, atvykusiems medikams ji nurodė, kad „gavo smūgį į kaklą, darosi sunku nuryti seiles. Pakaušio srityje hematoma“. Preliminari diagnozė nurodyta - nepatikslinti kaklo sužalojimai.
Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai A. B. nustatyta: kraujosruva smakro dešinėje, nubrozdinimas, kraujosruva pakaušio kairėje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruvos kairio peties srityje, kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių nukentėjusiajai Todėl ši aplinkybė laikytina objektyvia ir neginčytina.
Kaltinamojo B. B. aiškinimas, kad jis 2021 m. liepos 29 d. apie 14.50 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bute nesudavė smūgių nukentėjusiajai A. B., o tik bandė nuo jos ginti brolį A. B. ir buvo paėmęs nukentėjusiajai ranka už kaklo neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad B. B. kaltė dėl nežymaus A. B. sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis B. B. panaudodamas prieš nukentėjusiąją A. B. fizinį smurtą – ne mažiau penkis kartus suduodamas ranka nukentėjusiajai A. B. į įvairias kūno vietas padarė kraujosruvą smakro dešinėje, nubrozdinimą, kraujosruvą pakaušio kairėje, kraujosruvą dešinio peties srityje, kraujosruvas kairio peties srityje, kraujosruvas kairiame žaste ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nukentėjusiajai A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė žodinio konflikto metu, smurtinis veiksmas pasireiškė ranka suduodant smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš nukentėjusiąją A. B. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydamas, jog jis tik gynė brolį A. B. nuo nukentėjusiosios ir taip buvo paėmęs ranka jai už kaklo, smūgių ranka nukentėjusiajai A. B. nesudavė, tačiau ištirti įrodymai: nukentėjusiosios A. B., liudytojų A. B., D. B., D. Ž., G. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, protokolas-pareiškimas, VšĮ Kaišiadorių greitosios medicininės pagalbos stoties kvietimo kortelės kopija, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašo stenograma, policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis B. B. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. B.. Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiosios A. B., liudytojų A. B., D. B., D. Ž., G. B. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami B. B. kaltei dėl nežymaus A. B. sveikatos sutrikdymo pagrįsti.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis B. B. smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. B. sveikatą, kuomet 2021 m. liepos 29 d. apie 14 val. 50 min., buto (duomenys neskelbtini), koridoriuje bei daugiabučio laiptinėje, ginčo metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu ir suduodamas ne mažiau penkis smūgius ranka nukentėjusiajai A. B. padarė kraujosruvą smakro dešinėje, nubrozdinimą, kraujosruvą pakaušio kairėje, kraujosruvą dešinio peties srityje, kraujosruvas kairio peties srityje, kraujosruvas kairiame žaste, padarydamas nukentėjusiajai A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo B. B. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai A. B. visiškai įrodyta ir kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Skiriant bausmę kaltinamajam B. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmę kaltinamajam B. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo B. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamojo sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarykmui nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis B. B. anksčiau teismo neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 3), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 2, b. l. 9), dirba, UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 7).Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laivės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, B. B. uždrausti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja A. B..
Kaltinamajam B. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B. pareiškė 3500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo B. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, buvo apsunkintas bendrvavimas su kitais asmenimis. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiosios A. B. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo konstatuota kraujosruva smakro dešinėje, nubrozdinimas, kraujosruva pakaušio kairėje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruvos kairio peties srityje, kraujosruvos kairiame žaste. Nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl to buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus.
Įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 700,00 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes A. B. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Daiktai turintys reikšmės bylai tirti: du CD diskai su garso ir vaizdo įrašais, esantys baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas E. J. G. pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą, kad nukentėjusioji A. B. advokatui sumokėjo 350,00 eurų už procesinio dokumento rengimą, jos atstovavimą teisiamuosiuose posėdžiuose (t. 2, b. l. 54, 55).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
Teismas, įvertinęs bylos pobūdį, vykusių teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, į dokumentus reikalingus ruošiant ieškinį bei suteiktų paslaugų apimtį daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) suma nėra aiškiai per didelė, ji proporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusiąją teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl priteistina iš kaltinamojo B. B..
Byloje 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, apribojant B. B. dalinį teisių apribojimą į automobilį Hyundai Santas FE, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas laiko, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas B. B. aukščiau nurodytam turtui paliekamas iki turtinių reikalavimų įvykdymo (t. 1, b. l. 179-180).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
B. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiąja A. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Išaiškinti B. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti B. B. nukentėjusiosios A. B. naudai 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiosios ieškinį atmesti.
Priteisti iš nuteistojo B. B. nukentėjusiajai A. B. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų proceso išlaidų.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, apribojant B. B. nuosavybės teises – teisę disponuoti žemiau išvardintu turtu, paliekant teisę turtą tik valdyti: keleiviniam automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), markė: Hyundai, modelis: Santa FE, spalva: juoda, technikinio paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: dyzelinas iki turtinių reikalavimų įvykdymo, palikti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti: du CD diskus su garso ir vaizdo įrašais, esančius baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).