Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo

G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu) ir paskirta 120 MGL (15000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 231 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir paskirta 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 228 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu) ir paskirta 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 231 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu) ir paskirta 70 MGL (9100 Lt ) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo (pagal BK 228 str. 1 d. ir 231 str. 1 d. – dvi nusikalstamos veikos) ir dalinio sudėjimo būdais, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda.

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu) ir paskirta 90 MGL (11250 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, susijusios su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu) ir paskirta 90 MGL (11700 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda.

D. K. pagal BK 24 str. 5 d., 231 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p. , 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2006 m. rugsėjo 17 d. iki 2006 m. rugsėjo 20 d., kas atitinka 780 Lt, ir šia suma sumažintas paskirtos baudos dydį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. ir D. K. nuteisti už tai, kad, D. K. sukursčius, piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, be to, jis trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o būtent :

G. M., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiuoju prokuroru, nuo 2005 m. vasario 25 d. iki 2005 m. balandžio 20 d., D. K. sukursčius – kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), bei kitose (duomenys neskelbtini) vietovėse vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu perdavus prašymus palengvinti jo brolio A. K. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini) m. Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje tiriamoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. vasario 25 d. iki 2005 m. gegužės 11 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais prokuroro tarnybos ir baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro autoritetu, tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 118 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja (...) prokuroras), procesiniais prokuroro įgaliojimais, numatytais BPK 164 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), BPK 170 str. 3 d. (prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus), išskirtine prokuroro teise, numatyta BPK 172 str. 2 d. 1 p. (ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus), taip pat piktnaudžiaudamas procesiniais aukštesniojo prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 15 str. 2 d. 2 d. (apygardos prokuratūros prokurorui vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas), be to, piktnaudžiaudamas apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo procesiniais bei organizaciniais įgaliojimais ir teisėmis, įtvirtintomis 2003 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-108 patvirtintų “Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų“ 44.2 p. (apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas gali pavesti apygardos prokuratūros prokurorui bet kokioje baudžiamojoje byloje atlikti ikiteisminį tyrimą ar organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti tos apygardos kontroliuojamoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje); taip pat piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinėmis ir organizacinėmis teisėmis ir įgaliojimais, įtvirtintais 2005 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V-11 „Dėl prokurorų veiklos sričių nustatymo“ 1.4.1 p. bei 1.4.4.p. (apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. M. vadovauja Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui ir įgyvendina šio skyriaus nuostatuose nustatytas funkcijas; organizuoja, vadovauja ir analizuoja (...)(duomenys neskelbtini) miesto organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos veiklą, atliekant ikiteisminį tyrimą;), be to, piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinėmis ir organizacinėmis teisėmis bei įgaliojimais, įtvirtintais 2003 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. 1-33 patvirtintų „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nuostatų“ 4.1.1.p. (organizuoja ir kontroliuoja apygardos prokuratūros ONKT skyriaus veiklą); 4.1.7.p. (vykdydamas procesines funkcijas ir įgaliojimus, nepažeisdamas kompetencijos pasiskirstymo principų ir nuostatų nusikalstamų veikų tyrimo procese, vykdo visus BPK nustatytus prokuroro įgaliojimus (...); 4.1.8.p. (organizuoja (duomenys neskelbtini) m. VPK ONTT (...) ikiteisminio tyrimo kontrolę); 4.1.9.p. (siekdamas užtikrinti kuo išsamiausią ir objektyviausią bylos ištyrimą, bet kurią bylą perima iš ONKT skyriaus prokuroro ir perduoda kitam šio skyriaus prokurorui); 4.1.10. p. (turi teisę reikalauti iš ikiteisminio tyrimo organų susipažinti bei patikrinti baudžiamąsias bylas, (...) reikalingas įgyvendinant ONKTS uždavinius;) 4.1.17 p. (vykdo kitas BPK, Prokuratūros įstatymo, Generalinio prokuroro patvirtintų prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), ONKT departamento vyriausiojo prokuroro, apygardos vyriausiojo prokuroro leidžiamų norminių aktų, kitų įstatymų ir norminių aktų, šių nuostatų suteiktas pareigas ir funkcijas); 5.1.p., 5.2.p., 5.3.p. (ONKT skyriaus prokurorai gali atlikti ikiteisminį tyrimą bet kokios kategorijos baudžiamosiose bylose; ikiteisminį tyrimą atlieka apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro sprendimu; pagrindas paimti baudžiamąsias bylas į ONKT skyrių ikiteisminio tyrimo atlikimui – duomenų buvimas, kad nusikaltimus rengiamasi daryti ar jie yra padaryti nusikalstamų susivienijimų, organizuotų grupių, jų narių (...);), taip pat piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinėmis ir organizacinėmis teisėmis bei įgaliojimais, įtvirtintais 2003 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. I-16 „Dėl ikiteisminio tyrimo, atliekamo (duomenys neskelbtini) zonos ONTT(..) paskirstymo bei kontrolės tvarkos“ 2 p., 2.1 p. (apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras gavęs pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ( ....) priima sprendimą kas atliks ikiteisminį tyrimą; jeigu apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras nusprendžia, kad visą ikiteisminį tyrimą atliks ONKT skyriaus prokuroras, praneša apie tai ikiteisminio tyrimo įstaigai ir nurodo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą;), atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

2005 m. vasario 25 d., antroje dienos pusėje, veikdamas D.K. interesais, kreipėsi į (duomenys neskelbtini)advokatų kontoros „V. Norkus ir partneriai“ advokatę I.R., kad ši baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) įstotų ginti BPK 140 str. tvarka sulaikytą įtariamąjį A.K.;

2005 m. vasario 26 d., apie 8–9 val., (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas D. K. interesais - kad iš laikinojo sulaikymo kuo greičiau būtų paleistas įtariamasis A. K. - žodžiu davė privalomus aukštesniojo prokuroro nurodymus (duomenys neskelbtini) VPK ONTT vyr. tyrėjo S. G. atliekamam ikiteisminiam tyrimui byloje (duomenys neskelbtini) vadovavusiam ir jį organizavusiam (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui R. V. kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės – namų arešto, paskyrimo šioje byloje sulaikytiesiems įtariamiesiems A. K. ir jo bendrininkui A. Ka., o šis nurodytus veiksmus atliko ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui patenkinus prokuroro R. V. pareiškimą dėl namų arešto skyrimo bei 2005 m. vasario 26 d. priėmus nutartį skirti A. K. ir A. Ka. kardomąją priemonę – namų areštą, įtariamasis A. K. iš laikinojo sulaikymo nedelsiant buvo paleistas;

Nuo 2005 m. vasario 28 d. iki 2005 m. kovo 1 d. G. M. žodiniu privalomu aukštesniojo prokuroro nurodymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) m. VPK ONTT viršininką D. P., kad baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), kurioje pranešimai apie įtarimus pagal BK 260 str. 1 d. buvo įteikti A. Ka. ir A. K., būtų perduota ikiteisminio tyrimo atlikimui į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių bei 2005 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) m. VPK ONTT viršininkui raštu (duomenys neskelbtini), kaip apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras pareikalavo šią bylą perduoti ikiteisminio tyrimo atlikimui į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių;

2005 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) m. VPK ONTT raštu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavus šią bylą ikiteisminio tyrimo atlikimui į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių, jis 2005 m. kovo 1 d. užrašyta aukštesniojo prokuroro rezoliucija ikiteisminį tyrimą šioje byloje pavedė atlikti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojui D. J. bei susipažinęs su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, joje ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis perdavė asmeniui, kurio interesais veikė - D. K.: nurodė, jog sulaikymo metu pas A. K. rasta narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, rastos svarstyklės narkotinėms medžiagoms sverti, narkotinės medžiagos padalintos dozėmis maišeliuose, byloje yra duomenų, kad A. K. pardavinėjo narkotines medžiagas, o taip pat paaiškino ir teisinę šių aplinkybių reikšmę kvalifikuojant A. K. veikas ir skiriant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę;

Nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2005 m. balandžio 20 d. jis, vykdydamas neteisėtus D. K. prašymus, veikdamas jo interesais, atlikdamas aukštesniojo prokuroro procesines funkcijas, kontroliavo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) eigą ir vadovavo ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusiam (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojui D. J., žodžiu duodamas privalomus aukštesniojo prokuroro nurodymus, jog reikšmingų įtariamojo A. K. ir jo bendrininko A. Ka. veiksmų kvalifikavimui aplinkybių, patvirtinančių jų tikslą platinti narkotines medžiagas, šioje byloje įrodinėti nereikia, įtariamųjų A. K. ir A. Ka. veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. kaip narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas ir gabenimas, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminį tyrimą šioje byloje pabaigti prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei pasiūlyti teismui skirti A. K. ne didesnę negu 35 MGL (4375 Lt) baudą;

Apie šiuos ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui duotus privalomus aukštesniojo prokuroro nurodymus, iki procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2005 m. balandžio 20 d. jis pranešė D. K., kuriam nurodė, jog A. K. ir jo bendrininko veiksmai bus kvalifikuoti kaip neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas neturinti tikslo jų parduoti ir kitaip platinti, o ikiteisminis tyrimas bus baigtas prokuroro pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo prokuroras siūlys teismui įtariamajam A. K. skirti 35MGL (4375 Lt) baudą.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. J., vykdydamas šiuos nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2005 m. balandžio 20 d. G. M. duotus privalomus aukštesniojo prokuroro nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo, įtariamųjų A. K. ir A. Ka. veiksmus kvalifikavo pagal BK 25 str. 2 d., 259 str. 1 d., 2005 m. balandžio 19 d. surašė protokolą, kuriame įtariamajam A. K. nurodė, jog už BK 25 str. 2 d., 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą siūlys teismui skirti 35 MGL (4375 Lt) baudą ir 2005 m. balandžio 20 d. ikiteisminį tyrimą šioje byloje baigė, surašydamas pareiškimą dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlydamas teismui už šį nusikaltimą A. K. skirti 35 MGL (4375 Lt) baudą.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. M., veikdamas kaip aukštesnysis prokuroras - (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, 2005 m. gegužės 11 d. rezoliucija “Sutinku“ patvirtino prokuroro išvadą dėl baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. balandžio 28 d. priimto teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo pagal BK 25 str. 2 d., 259 str. 1 d. A. K. ir A. Ka. buvo nuteisti baudomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras G. M. pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Konstitucijos 118 str. 2 d. - jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus bei Konstitucijos 118 str. 3 d. įtvirtintą principą, jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo; sulaužė Prokuratūros įstatymo 30 str. 1 d. numatytą Lietuvos Respublikos prokuroro priesaiką, kurią Lietuvos valstybei davė 1995-11-10; pažeidė Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. numatytą prokuroro pareigą užtikrinti teisėtumą; pažeidė Prokuratūros įstatymo 3 str. 1 d. ir 2 d. numatytas prokuroro pareigas sprendimus priimti savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaujantis įstatymais ir principu, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs; Prokuratūros įstatymo 11 str. 2 d., 3 d., 4 d. įtvirtintą jam pavaldžių prokurorų nepriklausomumo, atliekant savo funkcijas, principą ir draudimą duoti prokurorui įstatymuose nenustatytų pavedimų ir kitaip kištis į prokurorų veiklą, be to, draudimą mėginti paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą; Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 3 p., 5 p., 6 p., 7 p. numatytas prokuroro pareigas nešališkai atlikti savo funkcijas; pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ir pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso; nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymo 3 str. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., numatytas asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.1.3.p. įtvirtintą teisingumo principą (prokuroras privalo be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis tik teisės aktų normomis priimti sprendimus, susijusius su įtariamųjų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų teisėmis ir teisėtais interesais), 5.2.1 p. įtvirtintą padorumo principą (prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai), 5.3.1.p. ir 5.3.3.p. įtvirtintą nešališkumo principą (prokuroras privalo su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai; nusišalinti nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra arba tenka vertinti artimų asmenų interesus); 5.4.1 p. ir 5.4.2. p. įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; prokuroras privalo nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą), 5.6.1 p. įtvirtintą konfidencialumo principą (prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios), taip pat Lietuvos prokurorų etikos kodekso 9 p. (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai).

Dėl šių G. M. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta prokuroro tarnybos esmė bei turinys, apsunkintas nusikaltimus padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, buvo trukdoma normali teisėsaugos institucijų ir prokuratūros veikla, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos - Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.

Be to, jis šiais veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas tarnyba - (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro tarnybine padėtimi ir turimais aukštesniojo prokuroro procesiniais įgaliojimais ir teisėmis, G. M. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui (duomenys neskelbtini) m. VPK ONTT vyr. tyrėjui S. G., kuris nuo 2005 m. vasario 25 d. iki 2005 m. kovo 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko ikiteisminį tyrimą, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui R. V., kuris nuo 2005 m. vasario 25 d. iki 2005 m. kovo 1 d. vadovavo ir organizavo ikiteisminį tyrimą šioje byloje bei atliko prokuroro kompetencijai priskirtus proceso veiksmus bei (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojui D. J., kuris nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2005 m. balandžio 20 d. atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas.

Taip pat, G. M. nuteistas už tai, kad D. K. sukursčius, piktnaudžiavo tarnyba ir viršijo įgaliojimus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, be to, jis trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiuoju prokuroru, nuo 2006 m. sausio 22 d. iki 2007 m. liepos 31 d., D. K. sukursčius - kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), D. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), G. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei kitose (duomenys neskelbtini) vietovėse, o taip pat (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu pastarajam perdavus prašymus palengvinti jo (D. K.) ir jo įmonės UAB „U.“ teisinę padėtį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 str. 1 d., bei prijungimui prie šios bylos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos perduotoje mokestinio patikrinimo medžiagoje dėl piniginių lėšų judėjimo AB banke „Snoras“ esančiose D. K. sąskaitose bei dėl jo sudarytų sandorių, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais prokuroro tarnybos ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo interesais, pasinaudodamas gerais asmeniniais santykiais su FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus viršininkui A. U. bei ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikusia FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus tyrėja I. B., piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro autoritetu, tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Konstitucijos 118 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja (...) prokuroras), procesiniais prokuroro įgaliojimais, numatytais BPK 164 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), BPK 170 str. 3 d. (prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus), išskirtine prokuroro teise, numatyta BPK 172 str. 2 d. 1 p. (ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus), taip pat piktnaudžiaudamas procesiniais aukštesniojo prokuroro įgaliojimais, numatytais Prokuratūros įstatymo 15 str. 2 d. 2 d. (apygardos prokuratūros prokurorui vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas), be to, viršydamas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinius ir organizacinius įgaliojimus, numatytus 2005 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V-11 „Dėl prokurorų veiklos sričių nustatymo“ 1.4.1 p. bei 2006 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V-11 „Dėl prokurorų veiklos sričių nustatymo“ 1.3 p., pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. M. vadovauja Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui ir įgyvendina tik šio skyriaus nuostatuose nustatytas funkcijas ir neturi teisės kuruoti pagal minimų įsakymų 1.2.5 p., kito (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo veiklos sričiai priskirtų (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2 -ojo (sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokurorų, pagal (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro 2005 m. sausio 6 d. nurodymo Nr. II - 3 „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam“, 1.2.2.p. organizuojančių ir vadovaujančių FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus pareigūnų atliekamiems ikiteisminiams tyrimams, taip pat viršydamas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinius ir organizacinius įgaliojimus, įtvirtintus 2003 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. 1-33 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nuostatuose“ 3.1.p – 3.1.17 p., 4.1.1. p., 4.1.7.p., t. y. neturėdamas teisės rinkti informacijos apie FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus atliekamus ikiteisminius tyrimus, o taip pat ir organizuoti bei vadovauti FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamiems ikiteisminiams tyrimams, pažeisdamas kompetencijos pasiskirstymo principus ir nuostatas nusikalstamų veikų tyrimo procese, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

nuo 2006 m. sausio 23 d. iki 2007 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroro tarnybine padėtimi ir viršydamas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinius ir organizacinius įgaliojimus, veikdamas D. K. interesais, iš FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus viršininko A. U. bei tyrėjos I. B. gavo duomenis apie baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „U.“ darbuotojų padaryto nusikaltimo, numatyto BK 220 str. 1 d., atliekamus ir planuojamus atlikti ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmus ir nustatytas aplinkybes: jog 2006 m. pradžioje iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauta medžiaga apie UAB „U.“ nesumokėtus mokesčius; 2006 m. sausio – kovo mėnesiais duoti pavedimai (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei atlikti UAB „U.“ mokestinius patikrinimus ir jų metu nustatytas aplinkybes, jog bendrovė sumažino importuotų prekių deklaruotą sandorio vertę ir taip išvengė privalomų sumokėti mokesčių; 2006 m. birželį išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į Jungtinę Karalystę, kuriuose prašoma suteikti duomenis apie prekių, kurias UAB „U.“ įgijo šioje šalyje, kainas ir 2007 m. gauti atsakymai, kad UAB “U.“ jas pirko didesnėmis kainomis, negu nurodė muitinei pateiktuose krovinio dokumentuose; jog skirta užduotis specialistui atlikti UAB „U.“ ūkinės – finansinės veiklos patikrinimui UAB „U.“ valstybei nesumokėtiems mokesčiams paskaičiuoti ir, kad pagal šią specialisto išvadą, UAB „U.“ 2003 - 2004 m. nesumokėjo į valstybės biudžetą virš 800000 Lt mokesčių ir šiuos duomenis perdavė asmeniui, kurio interesais veikė - D. K., paaiškino ir teisinę šių aplinkybių reikšmę kvalifikuojant D. K. veikas, o taip pat FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus viršininkui A. U. perdavė nurodymą šio ikiteisminio tyrimo metu priimti UAB „U.“ direktoriui D. K. palankius procesinius sprendimus, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas BK 38 str. numatytais pagrindais.

Be to, jis, nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2006 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroro tarnybine padėtimi ir viršydamas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro procesinius ir organizacinius įgaliojimus, veikdamas D. K. interesais, kreipėsi į FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus viršininką A. U. nurodydamas, kad 2006 m. liepos 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesinio sprendimo priėmimui atsiųstoje medžiagoje dėl pinigų judėjimo 2000 – 2002 m. laikotarpiu AB bankas „Snoras“ esančiose D. K. sąskaitose procesinį sprendimą turinti teisę priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnė I. B. priimtų neteisėtą proceso sprendimą - nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir šios reikšmingos D. K. veiksmų kvalifikavimui medžiagos neprijungti prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, veikdamas kaip aukštesnysis prokuroras, D. K. interesais, nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2006 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnei FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus tyrėjai I. B. neatsižvelgiant į šioje medžiagoje nustatytas aplinkybes kiek galima greičiau priimti šioje medžiagoje neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą - nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei pateikti jam šio nutarimo nuorašą. Tuo pačiu metu, jis davė nurodymą (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2 - ojo (sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokurorui K.G., kad šis patvirtintų šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus vyr. tyrėjai I. B. šioje medžiagoje 2007 m. liepos 21 d. priėmus ir FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus viršininkui A. U. patvirtinus jo nurodytą procesinį sprendimą – 2007 m. liepos 20 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą šioje medžiagoje BPK 3 str. 1 d. 1 p. (nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), 2 p. (suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams) ir BPK 168 str. numatytais pagrindais, o (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2-ojo (sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokurorui K. G. 2006 m. liepos 31 d. patvirtinus šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, jis apie šiuos jo nurodytus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų D. K. naudai priimtus sprendimus 2006 m. liepos mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini) vykusio sutikimo metu informavo D. K., jam pateikdamas 2006 m. liepos 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šioje medžiagoje nuorašą.

Šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras G. M. pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Konstitucijos 118 str. 2 d. - jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus bei Konstitucijos 118 str. 3 d. įtvirtintą principą, jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo; sulaužė Prokuratūros įstatymo 30 str. 1 d. numatytą Lietuvos Respublikos prokuroro priesaiką, kurią Lietuvos valstybei davė 1995-11-10; pažeidė Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. numatytą prokuroro pareigą užtikrinti teisėtumą; pažeidė Prokuratūros įstatymo 11 str. 2 d., 3 d., 4 d. įtvirtintą prokurorų nepriklausomumo, atliekant savo funkcijas, principą ir draudimą duoti prokurorui įstatymuose nenustatytų pavedimų ir įpareigojimų ar kitaip kištis į prokurorų veiklą, be to, draudimą mėginti paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą; Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 3 p., 5 p., 6 p., 7 p. numatytas prokuroro pareigas nešališkai atlikti savo funkcijas; pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ir pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso; nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymo 3 str. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., numatytas asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.1.3.p. įtvirtintą teisingumo principą (prokuroras privalo be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis tik teisės aktų normomis priimti sprendimus, susijusius su įtariamųjų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų teisėmis ir teisėtais interesais), 5.2.1 p. įtvirtintą padorumo principą (prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai), 5.3.1.p. ir 5.3.3.p. įtvirtintą nešališkumo principą (prokuroras privalo su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai; nusišalinti nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra arba tenka vertinti artimų asmenų interesus); 5.4.1 p. ir 5.4.2. p. įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; prokuroras privalo nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą), 5.6.1 p. įtvirtintą konfidencialumo principą (prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios), taip pat Lietuvos prokurorų etikos kodekso 9 p. (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai).

Dėl šių G. M. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta prokuroro tarnybos esmė bei turinys, apsunkintas nusikaltimus padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, buvo trukdoma normali teisėsaugos institucijų ir prokuratūros veikla, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos - Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.

Be to, šiais veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas tarnyba - (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro tarnybine padėtimi, aukštesniojo prokuroro procesiniais įgaliojimais ir teisėmis bei viršijęs (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro įgaliojimus, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus tyrėjai I. B., kuri nuo 2006 m. sausio 10 d. iki 2007 m. rugsėjo 17 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko ikiteisminį tyrimą bei turėjusiai teisę 2006 m. liepos 11 d. iki 2006 m. liepos 21 d. priimti procesinius sprendimus 2006-07-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesinio sprendimo priėmimui atsiųstoje medžiagoje dėl pinigų judėjimo 2000 – 2002 m. laikotarpiu AB bankas „Snoras“ esančiose D. K. sąskaitose bei (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2-ojo (sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokurorui K. G., kuris nuo 2006 m. liepos 11 d. iki 2006 m. liepos 31 d. vadovavo ir organizavo ikiteisminį tyrimą šioje byloje bei atliko prokuroro kompetencijai priskirtus proceso veiksmus.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. K. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 5 d., 231 str. 1 d. – sukursčius G. M. trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas, buvo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, t. y. vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 200 MGL (26000 Lt) dydžio baudą.

Teismas neteisingai vadovavosi 1961 m. BPK nuostatomis. Be to, nenurodė dėl kokių apelianto veiksmų nebuvo atliktas koks nors procesinis veiksmas byloje, kurią tyrė D. J..

Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog apeliantas davė R. V. kokį nors nurodymą ar išreiškė savo nuomonę dėl A. K. skirtinos kardomosios priemonės ar jog tarp apelianto ir R. V. buvo tokio pobūdžio pokalbis. Apeliantas tvirtina, kad nesiūlė R. V. nesikreipti į teismą dėl suėmimo skyrimo A. K. ir nebandė įtakoti R. V. sprendimo šiuo klausimu.

Prokuroro apeliacinio skundo teiginiai apie G. M. turėtą materialinę naudą – dėl nuolaidos drabužių parduotuvėje, dėl nemokamo poilsiavimo D. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl nemokamos žvejybos ant Kuršių marių ledo, dėl nemokamo dviejų automobilių naudojimosi, dėl 50000 Lt ir 24000 Lt – kaip atlygio už D. K. naudai atliktus veiksmus baudžiamosiose bylose, gavimo, yra nepagrįsti bylos duomenimis. Teismas teisingai nustatė, kad nuteistojo D. K. parodymai yra prieštaringi, ir pagrįstai jais nesivadovavo. Apygardos teismas BPK 20 str. 5 d. nuostatų nepažeidė ir tinkamai išnagrinėjo bei įvertino bylos duomenis – abiejų nuteistųjų, liudytojų I. A. ir D. Č. parodymus bei telefoninių pokalbių turinį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis G. M. ir jo gynėjas bei nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo G. M. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuratūros – atmesti. Prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo G. M. - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai G. M. nuteisė pagal BK 228 str. 1 d. (už dvi nusikalstamas veikas, susijusias su baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) tyrimų bei pagal BK 231 str. 1 d. (už dvi veikas, susijusias su jau paminėtų baudžiamųjų bylų tyrimu).

Kolegija taip pat daro išvadą, kad apygardos teismo sprendimai perkvalifikuoti G. M. ir D. K. nusikalstamas veikas atitinkamai iš BK 228 str. 2 d. ir BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d. į BK 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., o D. K. išteisinti pagal BK 24 str. 5 d., 231 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų), o taip pat sumažinti G. M. ir D. K. pareikštų kaltinimų apimtį yra teisėti ir pagrįsti.

G. M. savo apeliaciniame skunde nuosprendį ginčija teisės taikymo, įrodymų vertinimo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aspektu. Iš G. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad dauguma šio skundo argumentų yra deklaratyvūs, dažnai iškreipiantys neabejotinai nustatytas faktines bylos aplinkybes arba liudytojų parodymus. Kolegija taip pat daro išvadą, kad nuteistasis neteisingai supranta arba sąmoningai klaidingai interpretuoja nusikaltimų, numatytų BK 228 str. ir 231 str., sudėties požymius. Kad nuteistasis skundžiamą nuosprendį faktiškai laiko teisėtu ir pagrįstu, o jį tik formaliai skundžia, prieštaraudamas savo vidiniam įsitikinimui ir kaltės suvokimu, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina G. M. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą esantys teiginiai, kad ,,pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d. tinkamai išanalizavo ir įvertino visus bylos buvusius įrodymus, todėl G. M. tariamai atlikti veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal LR BK 228 str. 1 d., o ne pagal LR BK 228 str. 2 d. yra teisėta ir pagrįsta“.

Tokia išvada seka ir iš paminėtame atsikirtime išdėstytų teiginių apie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio ir rūšies teisingumą. Nežiūrint į tai, kolegija privalo atsakyti į esminius nuteistojo skundo argumentus.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo seka, kad visi byloje apklausti liudytojai (R. V., S. G., D. J., J. B., K. G., G. Mr., A. U.) vykdė jiems pagal pareigybes privalomas funkcijas ir jų veiksmai nėra susiję su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis – piktnaudžiavimu tarnyba bei trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui atlikti savo pareigas. Be to, skunde nurodoma, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, jog apeliantas tiesiogiai ar užuominomis davęs nurodymą atlikti kokį nors neteisėtą, nesąžiningą ar neetišką veiksmą. Su tokiu paminėtų liudytojų parodymų vertinimu sutikti negalima.

Skundžiamame nuosprendyje, nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, itin išsamiai aptarti visų apelianto paminėtų liudytojų parodymai, atskleista jų įrodomoji vertė ir ryšys su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad D. K. paprašė padėti ,,ištraukti brolį“, sulaikytą su narkotikais. Tokio prašymo buvimo iš esmės neneigia ir G. M.. Iš nuteistojo D. K. parodymų taip pat seka, kad G. M. pažadėjo bylą pakreipti taip, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įrodymu už narkotikų įgijimą be tikslo platinti.

Kolegija neturi pagrindo šioje dalyje abejoti D. K. parodymais, kuriuos beje patvirtina tolesnių įvykių seka ir pati baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis G. M. nenurodo jokių įtikinimų priežasčių, dėl kurių D. K. turėtų jį apkalbėti. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino D. K. paminėtus parodymus ir pagrįstai jais rėmėsi priimdamas G. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. nuteisdamas jį pagal BK 228 str. 1 d. ir 231 str. 1 d. Aplinkybę, kad apygardos teismas D. K. parodymus vertino objektyviai ir nešališkai, patvirtina ir tai, jog dalį jų (dėl piniginio atlygio) pripažino nenuosekliais, nepatikimais. Byloje nustatyta, kad D. K. prašymas – padėti jo broliui paminėtoje baudžiamojoje byloje buvo įvykdytas – A. K. paskirta švelnesnė nei areštas kardomoji priemonė, veika iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 259 str., o byla perduota teismui, su prokuroro pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo.

Kolegijos nuomone, tokią baudžiamosios bylos baigtį nulėmė ne tinkamai organizuotas ir išsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas ar atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o priešingi tarnybos interesams tyčiniai G. M. veiksmai, kurie, esant visiems piktnaudžiavimo tarnybai objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams ir priežastiniam ryšiui tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių – didelės žalos valstybei, pagrįstai įvertinti pagal BK 228 str. 1 d.

Kolegija atmeta neįtikinamas ir prieštaraujančius objektyviems bylos duomenims nuteistojo G. M. aiškinimus, kad aptariamą baudžiamąją bylą iš (duomenys neskelbtini) VPK ONTT išreikalavo siekdamas pagerinti jo vadovaujamo skyriaus statistinius rodiklius. Tai, kad nuteistojo ketinimai buvo visiškai kitokie patvirtina protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti D.K. ir G. M. bei D. K. bei A. K. pokalbiai (t. 13, b. l. 95), iš kurių aiškiai matyti, kad G. M. savo tarnybinius įgaliojimus panaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kitaip suprasti ir aiškinti jo pastangas surasti įtariamajam gynėją, informavimą apie bylos baigtį paprasčiausiai neįmanoma. Tokių veiksmų ir pažadų fone G. M. teiginiai apie jo nešališkumą (pats neatliko tyrimo, bet pavedė jį atlikti pavaldžiam prokurorui) yra neįtikinami. Akivaizdu, kad bylos, kurioje buvo įtariamas apelianto artimo bičiulio brolis ir kurioje nėra jokių duomenų apie tai, kad veiką padarė nusikalstamas susivienijimas, organizuota grupė ar jos nariai, perėmimas į jo (G.M.) vadovaujamą (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros ONKT skyrių, aiškiai prieštarauja Viešų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymo 3 str. 1, 3, 4, 5 p., Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.1.3, 5.2.1, 5.3.1, 5.3.3, 5.4.1, 5.4.2, 5.6.1, 9 punktų nuostatoms.

Neatitinka tikrovės ir apelianto teiginiai, kad visi teisme apklausti pareigūnai patvirtino, jog visus sprendimus jie atliko savarankiškai, t. y. tiesiogiai ar užuominomis neįtakoti G. M..

Tai beje matyti ir iš pačio nuteistojo apeliacinio skundo, kuriame apeliantas cituoja ar analizuoja nuosprendyje išdėstytus jo kaltę pagrindžiančius liudytojo D. J. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, šis liudytojas apygardos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų matyti, kad byloje buvo duomenų tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 260 str. Ta aplinkybė, kad G. M. užsiminė, jog A. K. yra jo pažįstamo D. K. brolis, jo priimtiems sprendimams turėjo įtakos ta prasme, kad tyrimas nebuvo plečiamas, nebuvo aiškinamasi iš kur buvo gautos svarstyklės, kokiu tikslu pirktos ir pan. Tyrimas buvo siaurinamas, kad būtų galima bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Šie liudytojo parodymai, o taip pat liudytojo G. G. parodymai, paneigia apeliacinio skundo teiginius, esą byloje nėra nustatyta kokių G. M. veiksmų pasėkoje S. G., o vėliau D. J. tiriamoje byloje nebuvo atliktas koks nors procesinis veiksmas. Kokius neatidėliotinus ir neabejotinai būtinus procesinius veiksmus reikėjo atlikti byloje yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Tai neabejotinai žino ne tik pats G. M. bet ir kiekvienas bent minimalų supratimą apie įrodinėjimo procesą turintis asmuo. Be to, iš D. J. parodymų matyti, kad G. M. rekomendavo A. Ka. ir A. K. siūlyti skirti atitinkamai 30 MGL ir 35 MGL dydžio baudas. Byloje nustatyta, kad teisme būtent tokio dydžio baudas buvo pasiūlyta skirti A. Ka. ir A. K..

Apeliaciniame skunde G. M. ginčija visus jam inkriminuotus nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir BK 231 str. 1 d., objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementus.

Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo ar nuteistojo parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. M. nuosekli veiksmų seka (bylos išreikalavimas, jo, kaip aukštesnio prokuroro, išsakyta pozicija (dėl kardomosios priemonės skyrimo, tyrimo krypties, siūlytinų bausmių), kuri, įvertinus kito nuteistojo, liudytojų D. J. ir S. G. parodymus ir jau paminėtus telefoninius pokalbius, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad G. M. piktnaudžiavo tarnyba bei trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas.

Kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo S. G. parodymais, kad prokuroro R. V. pozicijos dėl kardomosios priemonės paskyrimo pasikeitimas buvo susijęs su G. M., kaip aukštesnio prokuroro, įtaka pavaldžiam prokurorui R. V..

Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina nuteistojo D. K. parodymai, kad G. M. pažadėjo ,,pažiūrėti, ką įmanoma“ padaryti. Tai, kad šis pažadas buvo ištesėtas, rodo A. K. paleidimas iš areštinės nepraėjus net 48 valandoms po jo sulaikymo, nors iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad šioje byloje buvo BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatyti kardomosios priemonės skyrimo pagrindai.

Byloje taip pat nustatyta, kad iki 2005 m. kovo 2 d. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) ONTT tyrėjo S. G. žinioje. Nei šis tyrėjas, nei (duomenys neskelbtini) VPK ONTT viršininkas D. P. nepatvirtino, kad G. M. iki nurodytos dienos būtų domėjęsis byla. Taigi, iš to galima daryti išvadą, kad apie tyrimo eigą ir kardomosios priemonės skyrimą G. M. galėjo sužinoti tik iš vieno asmens – prokuroro G. V., kuris iki nurodytos dienos kontroliavo ikiteisminį tyrimą paminėtoje baudžiamojoje byloje.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad galimas specialiųjų tarnybų informavimas apie korupcijos apraiškas ir pareigūnų piktnaudžiavimą tarnyba yra kiekvieno piliečio, o juo labiau pareigūno nepakantumą šiems reiškiniams iliustruojantis pavyzdys, o ne smerktinas elgesys, įgalinantis netikėti tokio pareigūno parodymais. Todėl apelianto skunde išdėstytas liudytojo S. G. parodymų vertinimas jokiais teisiniais argumentais nėra pagrįstas, juo labiau, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog apelianto nurodyto skundo autoriaus teiginiai bent iš dalies atitinka tikrovę. Pažymėtina ir tai, kad S. G. atleidimo iš darbo policijos sistemoje ir perėjimo dirbti į Specialiųjų tyrimų tarnybą aplinkybės nėra šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai tokio pobūdžio klausimų G. M. neleido užduoti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad konstatuoti BPK 11 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatų pažeidimų pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde akcentuojamos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 str. 3 d. ir 20 str. 1 d. 5 p. nuostatos (draudimas aukštesniajam prokurorui nurodyti kokį sprendimą turi priimti žemesnysis prokuroras, jo teisė reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl proceso sprendimų, kurie neįforminti nutarimais, duotų raštu, pareiga pranešti aukštesniam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktus) ir daroma išvada, kad nuosprendyje nėra atskleistas šių aktų turinys ir ryšis su apeliantui inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis.

BPK 44 str. yra susistemintos visos asmens teisės baudžiamojo proceso metu. Šių teisių analizė, kuri yra detalizuojama kitose BPK normose, leidžia teigti, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai. Tačiau vertinant G. M. apeliacinio skundo teiginius negalima teigti, kad būtent taip jis savo teisėmis naudojasi. G. M. pareikštame kaltinime ir nuosprendyje nėra nurodyta, kad jis pažeidė Prokuratūros įstatymo 15 str. 3 d. nuostatas. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių aiškiai matyti, kad G. M. inkriminuotas Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 5 p. reikalavimų pažeidimas yra susijęs su jo kaip (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiojo prokuroro neįvykdyta pareiga pranešti šios prokuratūros vyresniajam prokurorui J. P. apie D. K. prašymą padėti broliui, o ne D. J. ar R. V. analogiška pareiga pranešti aukštesniam prokurorui apie G. M. neteisėtus nurodymus. Paminėtų liudytojų (D. J. ir R. V.) galimas Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 5 p. reikalavimų pažeidimas nėra šio apeliacinio proceso dalykas.

Nuteistasis G. M. yra teisus, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio nuosprendžio ar baudžiamojo įstatymo. Tačiau vertinti ikiteisminio tyrimo kokybę, t. y. jo išsamumą ir objektyvumą BPK 2 str. numatytos prokuroro ar tyrimo įstaigos pareigos atskleisti nusikalstamą veiką aspektu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje privalėjo. Priešingu atveju byloje būtų neatskleistas G. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės elementų, kilusių padarinių ir priežastinio ryšio tarp jų buvimas ar nebuvimas.

Tai, kad tokia žala laikytina didele yra akcentuojama 2007 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ,,Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose“ apibendrinimo 29 p. ir konkrečiose kasacinėse byloje (Nr. 2K-662/2004, 2K-512/2004, 2K-153/2005, 2K-190/2008).

Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išsamios ir motyvuotos išvados kodėl pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu didelės žalos požymį. Nustačius tokių padarinių (didelės žalos) atsiradimą ir atskleidus jų turinį, nebėra prasmės aptarinėti kokia žala nėra laikoma didele.

Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai nėra tik formaliai išvardinti. Visais atvejais po nuorodos į konkretų teisės aktą, seka nurodyto teisės akto ar jo dalies esmę apibūdinantis trumpas turinys ir daroma pagrįsta išvada, jog pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes G. M. pažeidė šių įstatymų, taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad G. M. nenurodo nei vieno konkretaus teisės akto, kurio pažeidimą teismas konstatavo nepagrįstai. Todėl atsakyti į tokius deklaratyvius apeliacinio skundo argumentus nėra galimybės.

Tai, kad pasitvirtinus kaltinimui dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir trukdymo tyrėjui ir prokurorui atlikti savo pareigas, apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė tuos pačius teisės aktus, kaip ir kaltinamajame akte, nereiškia, jog jis (pirmosios instancijos teismas) buvo šališkas. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad dalį šių aktų teismas iš nuosprendžio pašalino.

Kolegija neturi teisės vertinti nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo dėl D. K. nuteisimo už kurstymą piktnaudžiauti tarnyba (išskyrus veikos kvalifikavimą pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ar pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d.), kadangi šioje dalyje nuosprendis nėra apskųstas (BPK 320 str. 3 d.). Byloje nėra pagrindo D. K. taikyti ir BPK 320 str. 5 d. reikalavimą,kadangi nuosprendis dėl piktnaudžiavimo tarnyba G. M. nėra švelninamas. Todėl aptarti G. M. skundo argumentus apie D. K. tyčios turinį nėra prasmės.

G. M. apeliaciniame skunde nurodyta, kad juo ginčijamos abi nusikalstamos veikos, susijusios tiek su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), tiek su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu.

Tokia pirmosios instancijos teismo išvada apie nurodymų davimą yra teisinga. Iš tiesų, vien tik duomenų, apie tyrėjos priimtus sprendimus ir jų nevienkartinį panaikinimą (t. 10, b. l. 132-133, 139-140, 143-144, 145), nepakanka išvadai, kad G. M. piktnaudžiavo tarnyba ir trukdė tyrėjams ir prokurorui atlikti savo tarnybines pareigas. Tačiau apeliantas nevertina telefoninių pokalbių išklotinių ir kitų nuosprendyje aptartų ir tinkamai įvertintų įrodymų.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje G. M. nebuvo suteikti jokie įgaliojimai kontroliuoti ikiteisminį tyrimą, atlikti kokius nors procesinius veiksmus, tarp jų ir „improvizuoti tyrimą“.

Atsižvelgiant į G. M. atliktų veiksmų ir siektų padarinių pobūdį, veiksmų intensyvumą, darytina išvada, kad ir, šiuo atveju, apeliantas veikė tiesiogine tyčia – suvokdamas pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jos gali atsirasti neigiami padariniai ir jų norėdamas. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str., požymių buvimo G. M. veiksmuose.

Teismų praktikoje laikomais nuostatos, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 str. 1 d., sudėtis, šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytų pareigūnų priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo neapima (kasacinė byla Nr. 2K-7-638/2005).

Todėl apelianto kaltei ir veikų juridiniam įvertinimui nėra reikšminga tai, kad galutinėje išvadoje tiek A. K., tiek D. K. buvo nuteisti. Tačiau neleistina įtaka sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo A. K. klausimą, renkant duomenis apie disponavimo narkotinėmis medžiagomis tikslus ir perduodant bylą teismui, sprendžiant medžiagos dėl piniginių lėšų judėjimo D. K. asmeninėje sąskaitoje prijungimo prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) klausimą, trukdė normaliai proceso eigai, kitų procesinių sprendimų priėmimui.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visus D. K. parodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, t. y. rėmėsi ta dalimi parodymų, kurie atitinka kitus patikimus įrodymus ar neabejotinai nustatytas byloje aplinkybes ir atmetė tuos jo parodymus, kurie yra nenuoseklūs ar nesavarankiški.

G. M. skunde minimas pirmosios instancijos teismo šališkumas siejamas iš esmės tik su byloje surinktų įrodymų vertinimu.

Šiuo aspektu pažymėtina tik tai, kad ne toks, kokio pageidauja nuteistasis, įrodymų vertinimas, dar nėra pagrindas išvadai, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Kolegijos nuomone, apygardos teismo išvadų dėl prokuroro skunde nurodytų aplinkybių šiame skunde nurodyti argumentai nepaneigia.

Skundžiamo nuosprendžio išvados pagrįstos tinkamu įrodymų vertinimu, jų patikimumo, savarankiškumo ir siejimosi aspektais.

Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kvalifikavimo pagal BK 228 str. 2 d. pagal turtinės naudos požymį

Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad G. M. paminėtoje parduotuvėje niekada neapsipirkinėjo. Tokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nedavė ir D. K..

Prokuroro apeliaciniame skunde, keičiant kaltinimo ribas, jau teigiama, kad parduotuvėje su nuolaida apsipirkinėjo tik G. M. šeima (reikia spėti, kad žmona ir dukra). Tačiau ir šiuo atveju, prokuroras nenurodo kokiais įrodymais paneigiami D. K. ir G. M. parodymai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei A. M. parodymai apeliacinės instancijos teisme, kad nei G. M., nei A. M. apie taikomas nuolaidas parduotuvėje nieko nežinojo.

Tokių įrodymų nurodyti prokuroras negalėjo dėl paprasčiausios priežasties – jų byloje nėra.

Taip pat G. M. buvo kaltinamas, kad 2005 m. sausio – kovo mėn., du kartus dalyvavo žvejyboje ant Kuršių marių ledo, D. K. padengiant šių žvejybų išlaidas.

Byloje nėra nustatytas tikslus žvejybos ant Kuršių marių laikas. Jokiais įrodymais, tarp jų ir D. K. parodymais, nepaneigta, kad ši žvejyba vyko sausio – vasario mėn., t. y. iki 2005 m. vasario 25 d. (tą dieną buvo sulaikytas A. K.). Taigi, G. M. siekti turtinės naudos iš piktnaudžiavimo tarnyba, kurio dar nebuvo pradėjęs, jokiu būdu negalėjo.

Be to, jokiais bylos duomenimis nepaneigti nuteistųjų teisme duoti parodymai, jog žvejybos išlaidas abu nuteistieji dalydavosi bendrai. Kolegija nemato prasmės skaičiuoti (to apeliaciniame skunde ir kaltinamajame akte nebandė daryti ir prokuroras) ar daugiau išlaidų, sumokėdamas už žvejybą I. A., turėjo D. K., ar G. M., pirkdamas sliekus bei kitas žvejybai reikalingas priemones, maistą.

G. M. pareikštame kaltinime nurodyta ir kita piktnaudžiavimą tarnyba kvalifikuojanti aplinkybė – turtinės naudos siekimas G. M. ir jo šeimai nemokamai gyvenant ir poilsiaujant D. K. bute (duomenys neskelbtini).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad G. M., poilsiaudamas (duomenys neskelbtini) turtinės naudos negavo ir jos nesiekė, prokuroras siūlo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais D.K. ir D. Č. parodymais bei protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuotais duomenimis.

Kolegija pažymi, kad pagal BPK 301 str. prasmę ir jau susiformavusią teismų praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-554/2006) ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys, tarp jų ir įtariamųjų ar liudytojų parodymai, neturi reikšmės priimant nuosprendį. Tokie duomenys negali būti pagrindas paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Šie duomenys gali būti reikšmingi tik kitų teismo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų vertinimui, teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi.

Taigi, šia prasme, pirmosios instancijos teismas įrodymus galėjo pripažinti tik D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 25-27).

Tačiau šie aprodymai mažai informatyvūs. Iš jų seka tik tai, kad G. M., kaip draugas, nemokamai atostogavo pas jį (duomenys neskelbtini). Šios apklausos metu D. K. neteigė, kad nemokamas paslaugas poilsio metu G. M. jis suteikė už paslaugas jo (D. K.) baudžiamosiose bylose.

Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamame nuosprendyje aptarti telefoniniai pokalbiai ir trumposios žinutės pirmosios instancijos teismo neliko neįvertinti. Nuosprendyje aiškiai pasisakyta, kad jie patvirtina tik G. M. poilsiavimą (duomenys neskelbtini) faktą ir D. Č. nepasitenkinimą, kad atvažiavus G. M. ir jo šeimai, ji neturi galimybės pailsėti.

Tokiu būdu, nei atskiri įrodymai, nei įrodymų visuma nepatvirtina apeliacinio skundo teiginio, kad G. M., poilsiaudamas D. K. bute (duomenys neskelbtini), siekė turėti ir turėjo iš to kokios nors materialinės naudos, t. y. nepagrįstai sutaupė.

Iš tiesų, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kad teismas atmeta įtariamojo D. K. parodymus. Tačiau iš teismo sprendimo pašalinti iš kaltinimo piktnaudžiavimą tarnyba kvalifikuojantį požymį – siekimą turtinės naudos, matyti, kad teismas būtent tokį sprendimą (atmesti paminėtus D. K. parodymus) ir priėmė.

Prokuroro apeliaciniame skunde nėra išdėstyta jokių argumentų, kad naudodamasis D. K. įmonės automobiliais, G. M. siekė turėti turtinės naudos ir jos turėjo. Tuo tarpu, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra pakankamai argumentuotas. Todėl kolegija pastarojo apelianto argumento plačiau neaptarinėja.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pašalino G. M. iš kaltinimo ir kitas su turtinės naudos siekimu susijusias aplinkybes – prašymą perduoti 50000 ir 24000 Lt ir šių pinigų gavimą, kaip atlygį už pagalbą šioje nutartyje jau paminėtose baudžiamosios bylose.

Ginčydamas šį teismo sprendimą, prokuroras, ir šiuo atveju, apeliuoja į D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kolegija jau pasisakė apie tokių parodymų įrodomąją vertę.

Skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti visi D. K. parodymai, jų raida ir nenuoseklumai (nuosprendžio 77 lapas), kurie yra akivaizdūs. Ryškiausias to pavyzdys yra D. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 14), iš kurių seka, kad 50000 Lt G. M. perdavė savo automobilyje nuošalioje (duomenys neskelbtini) miesto vietovėje, kurios tiksliai nepamena ir kurios nurodyti negali.

Tačiau parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 25-27) patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 32-36) jis jau tiksliai nurodė pinigų perdavimo vietą. Tokio prieštaravimo priežasties D. K. teismuose įtikinamai paaiškinti negalėjo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose D. K. patvirtino, kad skolino G. M. pinigus, tačiau tai darydamas negalvojo, kad tokiu būdu jam atsilygina už pagalbą baudžiamosiose bylose. Parodymų keitimo priežastis D. K. teismuose aiškino netiksliu jo parodymų užrašymu, jo pamastymų netinkamu interpretavimu.

Tokie prieštaravimai D. K. parodymuose negali būti laikomi „nedideliais skirtumais“. Priešingai, tai pakankamai ženklūs prieštaravimai apie reikšmingas bylai aplinkybes – pinigų perdavimo tikslą.

Kolegijai kelia abejonių ir dalies ikiteisminio tyrimo metu duotų D. K. parodymų dėl pinigų perdavimo tikslo savarankiškumas. Pats D. K. teismuose patvirtino, kad parodymus jis davė buitine kalba, o prokuroras juos užfiksavo teisine kalba. Be to, prokuroras jam nurodė ir automobilio pirkimo datą, su kuria jis susiejo pinigų perdavimą. Tai, kad tokie nuteistojo parodymai nėra išgalvoti, matyti iš įtariamojo papildomos apklausos protokolo (t. 2, b. l. 28-31), kurio forma ir užduodamų klausimų pobūdis neatitinka BPK 188 str. 3 d. reikalavimų ir sudaro prielaidas abejonėms dėl įtariamojo parodymų savarankiškumo. Tai faktiškai patvirtina ir ta aplinkybė, kad pinigų perdavimo laiko (nors ir apytikrio) jis negalėjo nurodyti ikiteisminio tyrimo pradžioje. Tokio laiko D. K. negalėjo nurodyti ir apeliacinės instancijos teisme, nors apie šią aplinkybę jis jau buvo davęs parodymus paminėtos apklausos įtariamuoju ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Nustačius, jog D. K. parodymai dėl pinigų perdavimo fakto yra nenuoseklūs ir esant pagrįstoms abejonėms dėl jų patikimumo, pirmosios instancijos teismo išvada, kad prieštaringų D. K. parodymų aiškiai nepakanka G. M. inkriminuoti 50000 ir 24000 Lt gavimą, kaip atlygį už pagalbą D. K. ir jo brolio baudžiamosiose bylose.

G. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pinigų perdavimo ir priėmimo faktą nuosekliai neigė.

Šiuos jo parodymus apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytoja A. M..

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad G. M. ir A. M. parodymai BPK 20 str. prasme, taip pat yra savarankiški įrodymų šaltiniai. Tam, kad atmesti šiuos parodymus, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia paminėtų asmenų parodymus.

Tokių įrodymų byloje nėra, o D. K. ir apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymų paminėto sprendimo priėmimui aiškiai nepakanka.

Priešingai nei teigia apeliantas, susieti pinigų perdavimo laiką, kuris kaltinime nustatytas iš esmės tik remiantis nesavarankiškais įtariamojo D. K. parodymais, su automobilio, žemės sklypo pirkimo ar namo statybos laiku, negalima. Be to, byloje yra nustatyta, kad gautų iš banko paskolų ir G. M. ir A. M. uždarbio šiems pirkiniams ir namo statybos išlaidoms pilnai pakako.

Prokuroro skunde apeliuojama ir į liudytojos D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie esą patvirtina pinigų automobilio pirkimui perdavimo G. M. faktą (t. 7, b. l. 185). Tačiau apeliantas nutyli, jog tuose pačiuose liudytojos parodymuose yra užfiksuota G. M. pareikštam kaltinimui ir D. K. parodymams prieštaraujanti aplinkybė, kad G. M. jam suteiktas paskolas grąžino.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad liudytojo A. S. parodymai ir automobilio pirkimo sutartis (t. 8, b. l. 70) kaltinimo šioje dalyje nepatvirtina.

Tai pasakytina ir apie D. J. parodymus, kurių įrodomoji vertė apeliaciniame skunde neaptarta. Skunde taip pat nekreipiamas dėmesys į liudytojo A. S. parodymus pirmosios instancijos teisme (t. 17, b. l. 17-18), iš kurių seka, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausoje užfiksuoti teiginiai apie G. M. negalėjimą oficialiai parodyti lėšų, už kurias pirktas automobilis, buvo tik jo pamąstymai, o ne G. M. žodžiai.

Pažymėtina ir tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde yra aiškių nenuoseklumo ir šališkumo požymių vertinant analogiškas aplinkybes.

Štai, paminėtame procesiniame dokumente A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuoti teiginiai, kurių, beje, jis nepatvirtino teisme, apie negalėjimą oficialiai pagrįsti („parodyti“) už automobilį mokamų lėšų, vertinami kaip G. M. kaltę patvirtinanti aplinkybė. Tačiau toks pat D. K. negalėjimas pagrįsti 50000 Lt, kuriuos, pasak jo, perdavė G. M., nelaikoma aplinkybe, nekeliančia abejonių dėl D. K. parodymų patikimumo, įrodomosios vertės, o tuo pačiu ir dėl G. M. kaltės.

Tokiu būdu, abejonių dėl kaltinime nurodytų pinigų perdavimo G. M. ir šių pinigų paėmimo yra daug.

Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptarti įrodymai tiek juos vertinant atskirai, tiek visumos kontekste, šių abejonių nepašalina. Jų pašalinimui yra išnaudotos visos galimybės. Todėl šios abejonės turi būti vertinamos G. M. naudai.

Būtent taip byloje surinktus įrodymus dėl aptariamos kaltinimo dalies ir įvertimo pirmosios instancijos teismas.

Dėl BK 228 str. 2 d. numatyto piktnaudžiavimo tarnyba kvalifikuojančio požymio – siekimo kitokios asmeninės naudos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007-01-04 teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 27, 228, 229 str.) apibendrinimo apžvalgos Nr. 2-2007 30 p. nurodyta, kad piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 str. 1 d. nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 str. 2 d., jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės ar partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.).

Šios apžvalgos ir BK 228 str. 2 d. dispozicijoje aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, kad kvalifikuoto piktnaudžiavimo tarnyba sudėtį sudarantis veikimas ar neveikimas (objektyviosios pusės elementai) turi būti padaromi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pats baudžiamasis įstatymas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija aiškiai apibrėžia tokių siekių atsiradimo momentą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad siekimas asmeninės naudos, kuri pagal G. M. pareikštą kaltinimą pasireiškė noru palaikyti gerus, draugiškus ir jam materialiai naudingus santykius su pasiturinčiu verslininku, BK 228 str. 2 d. dispozicijos prasme negali atsirasti iki tyčios piktnaudžiauti tarnyba susiformavimo momento ar po jo.

Piktnaudžiavimo tarnyba padarymo tikslas- siekimas asmeninės naudos (apie turtinės naudos nebuvimą kolegija jau pasisakė) yra aptariamo nusikaltimo BK 228 str. 2 d. būtinais subjektyvusis požymis, kurio buvimą ir atsiradimo momentą privalo įrodinėti tiek teismas, tiek kaltinimą palaikanti institucija. Byloje nėra jokių duomenų, kad gerų ir draugiškų santykių, kurių egzistavimą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, buvimas tarp G. M. ir D. K. iki piktnaudžiavimų tarnyba padarymo ir šių nusikalstamų veikų darymo metu ir netgi siekis juos palaikyti, G. M. suteikė ar galėjo suteikti kokios nors asmeninės naudos. Tai pasakytina ir apie apeliaciniame skunde suformuluotą naują, iš kaltinimo ribų išeinantį ir teisinio pagrindimo stokojantį abstraktaus turinio teiginį, kad išspręsdamas savo artimo draugo problemas G. M. gavo neturtinio pobūdžio asmeninės naudos.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad G. M. atsisakius tenkinti D. K. prašymus, jų tarpusavio draugiški ir geri santykiai būtų pasibaigę ar pablogėję.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas G. M. veiką perkvalifikuoti iš BK 228 str. 2 d. į BK 228 str. 1 d. ir šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pirmosios instancijos, o taip pat apeliacinės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų tos pačios kategorijos analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kuriose buvo sukurtos precedentas (kasacinė byla Nr. 2K-P-100/2008).

Kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys dėl jau paminėtų priežasčių negali būti laikomos precedentais sprendžiant asmeninės naudos buvimo ar nebuvimo klausimą šioje baudžiamojoje byloje. Kasacinėse nutartyse Nr. 2K-153/2005 ir 2K-265/2007 asmeninės naudos siekimas pasireiškė turtinės naudos siekimu jų artimiesiems arba šeimos nariams arba pačiam nuteistajam.

Turtinės naudos siekimo, kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-108/2009 nematerialaus pobūdžio nauda nebuvo susieta su kaltininko noru palaikyti gerus, draugiškus santykius su jam naudingu asmeniu.

Kolegijos nuomone, baudžiamųjų bylų, kuriose priimtos kasacinės nutartys Nr. 2K-7-638/2005 ir 2K-7-2/2007 faktinės aplinkybės nėra labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Šiose bylose kvalifikuoti piktnaudžiavimo požymis – asmeninės naudos siekimas, pasireiškęs noru palaikyti draugiškus santykius su analogiškas pareigas užimančių pareigūnu (apylinkės teismo pirmininku), konstatuotas visiškai kitame kontekste, t. y. nustačius, kad gerų santykių palaikymas su kito teismo pirmininku kasatoriams buvo naudingas.

Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje tokios išvados daryti negalima. Priešingai, galima pagrįstai manyti, kad gerų, draugiškų santykių palaikymas buvo naudingas ne G. M., o D. K..

Perkvalifikavus G. M. (vykdytojo) nusikalstamas veikas iš BK 228 str. 2 d. į BK 228 str. 1 d., kurstytojo (D. K.) veiksmai taip pat pagrįstai perkvalifikuoti iš BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d. į BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d.

Noro padėti draugui, kuris, apelianto nuomone, atitinka nematerialaus pobūdžio naudos sampratą, prokuroras nedetalizuoja.

Kolegijos nuomone, taip plečiamai aiškinti šio prašymo sampratą teisės taikymo aspektu negalima. Tokiu būdu aiškinant paminėtą požymį, galima kriminalizuoti bet kokius žmogiškus santykius.

Dėl 2006 m. rugsėjo 22 d. – 2006 m. spalio 1 d. laikotarpiu atliktų veiksmų pašalinimo iš G. M. pareikšto kaltinimo

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas epizode, susijusiame su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu, kaip neįrodytus, iš kaltinimo G. M. pašalino 2006-09-22 – 2006-10-01 laikotarpiu atliktus piktnaudžiavimo veiksmus, susijusius su UAB „S.“ ir UAB „M.“ baudžiamosios bylos tyrimu ir piniginio atlygio už šių veiksmų atlikimą prašymu“. Apelianto manymu, tokią išvadą teismas padarė nuosprendyje nevertindamas visumos šias aplinkybes patvirtinančių faktų – D. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu, liudytojų E. D., J. P., G. Mr. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ir nuosprendyje net neišdėstė jų turinio. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje apsiribojo tik formalia išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų šie asmenys pilnai ar iš dalies nepatvirtino ir kiekvieną iš šių įrodymų šaltinių vertino atsietai vienas nuo kito bei nepateikė BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodytų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė prieštaraujančius nuosprendyje padarytai teismo išvadai įrodymus.

Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamame nuosprendyje įvertinti D. K. bei liudytojų E. D., J. P. parodymai, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Šių parodymų turinys išdėstytas nuosprendžio 42-45, 52-53 ir 54-56 lapuose. Nuosprendyje išdėstyti liudytojo G. Mr. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismui nebuvo būtinumo, kadangi šie parodymai iš esmės nesiskiria nuo teisme duotų parodymų.

Atsakydama į šioje nutartyje aukščiau aptartus prokuroro skundo argumentus, kolegija jau pasisakė kaip turi būti vertinami įtariamojo ar liudytojo parodymai, duoti tyrėjui ar prokurorui. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 str.

D. K. ir liudytojas E. D. teisme neigė, jog G. M. reikalavo iš jų atlygio už minėtos baudžiamosios bylos „numarinimą“ (duomenys neskelbtini). D. K. teisme patvirtino, jog apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą buvo atsiųsta jo verslo partnerių UAB „S.“ ir UAB „M.“ atžvilgiu pradėta ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis sužinojo 2006 m. rudenį iš G. M., tačiau jsi negalėjo teismui nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, jog G. M. jam būtų žadėjęs imtis kokių nors veiksmų šios bylos vilkinimui ar nutraukimui inicijuoti, kaip ir nepatvirtino jokių pastarojo užuominų apie galimą atlygį. Tokių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir UAB „S.“ bei UAB „M.“ savininkas E. D.. Jis teisme tik iš dalies patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindamas, kad su D. K. buvo tik bendro pobūdžio pokalbis dėl jo įmonių atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo.

Jokie kiti byloje surinkti įrodymai G. M. kaltės dėl piktnaudžiavimo, susijusio su UAB „S.“ ir UAB „M.“ baudžiamosios bylos tyrimu (jos vilkinimu ir ikiteisminio tyrimo nutraukimu) ir atlygio už šių veiksmų atlikimą reikalavimu nepatvirtina. Tai pasakytina ir apie trumpąsias žinutes G. M. siųstas D. K. (t. 3, b. l. 12-20) bei apie kitus protokoluose apie operatyvinių veiksmų atlikimą, užfiksuotus duomenis.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str., sudėties buvimą lemia ne valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens duotas pažadas (šiuo atveju liudytojui G. Mr.) atlikti kokius nors priešingus tarnybos interesams veiksmus, bet šių veiksmų realus atlikimas.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad vilkinti baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą ar ją nutraukti galėjo tik (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūra ar (duomenys neskelbtini) apskrities FNTT, kuriai ir buvo perduota ši byla. To padaryti G. M. negalėjo ir nedarė, t. y. neatliko jokių veiksmų, galėjusių nulemti paminėtos bylos tyrimo trukmę ar jos baigtį. Tokią išvadą patvirtina ir ikiteisminį tyrimą G. M. ir D. K. baudžiamojoje byloje atlikusios institucijos pozicija nereikšti G. M. įtarimo ir kaltinimo dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo įtakojant (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros prokurorus ar (duomenys neskelbtini) apskrities FNTT tyrėjus vilkinti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, pagrindžiančius sprendimą susiaurinti G. M. pareikštą kaltinimą, iš jo pašalinant dalį kaltinimo dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. P. ir šios prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro G. Mr. įtikinimo perduoti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrai.

Sutikdama su šiais motyvais, kolegija papildomai pažymi, kad liudytojai J. P. ir G. Mr. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nedavė parodymų, kad tokį sprendimą lėmė G. M. įtikinėjimai. Priešingai, J. P. teisme patvirtino, kad iniciatyva dėl galimo bylos perdavimo į (duomenys neskelbtini) kilo iš G. Mr.. Be to, šis sprendimas buvo suderinta su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiuoju prokuroru, kurio pozicijos šiuo klausimu G. M. negalėjo įtakoti.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde esančia pastaba, kad pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje susiaurinęs G. M. nusikalstamų veiksmų apimtį, paminėtu aspektu nepasisakė dėl analogiškų D. K. veiksmų.

Tačiau šios klaidos, sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. reikalavimais, apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, kadangi toks prašymas (susiaurinti D. K. nusikalstamų veiksmų apimtį) nėra suformuluotas prokuroro apeliacinio skundo nei rezoliucinėje, nei motyvuojamojoje dalyse, o D. K. apeliacinio skundo nėra padavęs.

Dėl D. K. išteisinimo pagal BK 24 str. 5 d., 231 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas pašalino iš D. K. pareikšto kaltinimo jame nurodytas aplinkybes, jog jis, sužinojęs, kad 2005-02-25 (duomenys neskelbtini) m. Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas narkotinių priemonių platinimu įtariamas jo brolis A. K., 2005-02-25 - 2005-04-20 laikotarpiu, kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), bei kitose (duomenys neskelbtini) vietovėse vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu perdavė prašymus valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui G. M. pasinaudojant tarnybine prokuroro padėtimi ir procesiniais aukštesniojo prokuroro įgaliojimais įtakoti procesinius sprendimus (duomenys neskelbtini) m. Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimančius prokurorus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad 2005-02-25 BPK 140 str. tvarka šioje byloje laikinai sulaikytam narkotinių priemonių platinimu įtariamam A. K. nebūtų paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir jis iš laikinojo sulaikymo būtų paleistas bei, neatsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas veikos kvalifikacijai aplinkybes, A. K. veiksmai iš numatančio tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę BK 260 str. 1 d. būtų perkvalifikuoti į švelnesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį BK 259 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismui paskiriant A. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei pranešinėti jam - D. K., apie šio ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojui – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui (...) pažadėjus šiuos neteisėtus veiksmus atlikti, jis - D. K., palenkė (sukurstė) G. M. padaryti kvalifikuotą piktnaudžiavimą bei trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu susijusias pareigas.

Taip pat iš D. K. pareikšto kaltinimo teismas pašalino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis perdavė G. M. prašymus, jog šis „pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir procesiniais aukštesniojo prokuroro įgaliojimais įtakotų procesinius sprendimus (duomenys neskelbtini) m. Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimančius prokurorus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad 2005-02-25 BPK 140 str. tvarka šioje byloje laikinai sulaikytam narkotinių priemonių platinimu įtariamam A. K. nebūtų paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir jis iš laikinojo sulaikymo būtų paleistas bei, neatsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas veikos kvalifikacijai aplinkybes, A. K. veiksmai iš numatančio tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę BK 260 str. 1 d. būtų perkvalifikuoti į švelnesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį BK 259 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismui paskiriant A. K. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei pranešinėti jam - D. K., apie šio ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes“.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, susiaurindamas šioje dalyje D. K. pareikšto kaltinimo dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnyba apimtį, nustatė, jog D. K. kurstė G. M., perduodamas prašymą palengvinti jo brolio A. K. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini) m. VPK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pašalino iš D. K. pareikšto kaltinimo jame nurodytas aplinkybes, jog jis, kurstydamas G. M. atlikti piktnaudžiavimą, prašė atlikti konkrečius veiksmus ir juos nurodė, t. y. „perdavė prašymus valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui G. M. pasinaudojant tarnybine prokuroro padėtimi ir procesiniais aukštesniojo prokuroro įgaliojimais įtakoti ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo procesinius sprendimus priimančius prokurorus ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jog šiame ikiteisminiame tyrime jis (D.K.) nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų nutrauktas; kad 2006-07-11 prijungimui prie šios bylos Valstybinės mokesčių inspekcijos perduotoje mokestinio patikrinimo dėl piniginių lėšų judėjimo AB bankas „Snoras“ esančiose jo (D.K.) sąskaitose bei jo sudarytų sandorių būtų priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o ši medžiaga nebūtų prijungta prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini); pranešinėti jam – D. K., apie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatytas aplinkybes, atliktus ir planuojamus atlikti proceso ir ikiteisminio tyrimo veiksmus“.

Tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu buvo susiaurinta D. K. pareikšto kaltinimo apimtis, nustatant, kad D. K., sukurstė G. M. piktnaudžiauti tarnyba, perduodamas prašymus palengvinti jo (D. K.) ir jo įmonės UAB „U.“ teisinę padėtį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 str. 1 d., bei prijungimui prie šios bylos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos perduotoje medžiagoje dėl piniginių lėšų judėjimo AB banke „Snoras“ esančiose D. K. sąskaitose bei dėl jo sudarytų sandorių.

Prokuroro apeliaciniame skunde šie teismo sprendimai (susiaurinti D. K. pareikštą kaltinimą dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnyba) nėra ginčijami. Todėl kolegija jų revizuoti negali (BPK 320 str. 4 d.).

Nustačius tik tokią D. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., apimtį, jo nuteisimas pagal idealiąją sutaptį už kurstymą kliudyti kaltinime nurodytiems tyrėjams ir prokurorams atlikti savo pareigas apeliacinės instancijos teisme negalimas, juo labiau, kad iš D. K. ir G. M. susitarimo turinio matyti, jog D. K., šiuo atveju, nežinojo ir negalėjo žinoti kokius veiksmus, susijusius su nusikaltimo, numatyto BK 231 str. 1 d., sudėties realizavimu atliks G. M.. Paminėto susitarimo turinys įgalino D. K. tik daryti prielaidą, kad G. M., vykdydamas jo prašymą padėti jam, jo bendrovei ar jo broliui palengvinti jų teisinę padėtį, trukdys prokurorams ar tyrėjams atlikti savo pareigas. Tačiau to nepakanka konstatuoti aptariamo nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės (tiesioginės tyčios) elementų buvimą jau paminėtuose D. K. prašymuose.

Kolegija pažymi, kad kiti bendro pobūdžio prokuroro apeliacinio skundo teiginiai apie BK 231 str. dispozicijoje numatytų veiksmų turinį, formą, subjektyviuosius požymius, t. y. tyčios kryptingumą, BK 26 str. 1 d. nuostatų taikymą, idealiosios nusikaltimų sudėties sampratą, nusikaltimų kvalifikavimo taisykles tiesioginės tyčios buvimo atveju, yra teisingi. Skunde taip pat išsamiai atskleistas liudytojų M. V., A. K., I. B. ir nuteistojo D. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turinys.

Tačiau šie teiginiai ir paminėtų asmenų parodymuose užfiksuoti duomenys, įvertinus skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, priimtą D. K. atžvilgiu ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 24 str. 5 d. ir 231 str. 1 d.

Dėl D. K. ir G. M. paskirtų bausmių

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, įvertino visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, tarp jų ir veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes bei kitas reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui turinčias aplinkybes.

Pažymėtina, kad dalis šių aplinkybių (kaltės forma, rūšis, motyvai, tikslai) yra išdėstytos ir įvertintos ne tik nuosprendžio aprašomojoje dalyje, liečiančioje bausmių skyrimo motyvus, bet ir kitose nuosprendžio aprašomosios dalies vietose, kuriose vertinami nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai.

Teismas taip pat atsižvelgė ir į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį.

Nuosprendyje įvertinta ir G. M. užimamų pareigų svarba ir šių pareigų ryšys su padarytomis nusikalstamomis veikomis.

Prokuroro apeliaciniame skunde G. M. paskirtų bausmių rūšys ir dydžiai ginčijami G. M. padarytų nusikalstamų veikų padidinto pavojingumo, jo užimtų pareigų svarbos, tyčios turinio, padarytų veikų tikslų, asmenybės vertinimo aspektais.

Kolegija daro išvadą, kad nusikalstamų veikų pavojingumą tiesiogiai apibrėžia šių nusikalstamų veikų (BK 228 str. 1 d. ir BK 231 str. 1 d.) sankcijos ir BK 11 str. 3 d. ir 4 d. nuostatos, įgalinančios šias veikas priskirti prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų.

Didelės žalos padarymas yra būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., sudėties požymis, kurį dar papildomai išskirti ir sureikšminti BK 54 str. 2 d. 1 p. prasme, nėra teisinio pagrindo.

Visos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą G. M. yra nuteistas, gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad G. M. nusikalstamas veikas padarė ne dėl savanaudiškų, o tuo pačiu žemų paskatų bei nesiekdamas asmeninės naudos.

G. M. asmenybė neabejotinai yra teigiama. Šiuo požiūriu prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai iš tiesų gali būti reikšmingi tik tame kontekste, kurį nurodo apeliantas (siekiant užimti prokuroro pareigas). Tačiau jie nėra priimtini sprendžiant BK 54 str. 2 d. 5 p. nuostatų taikymo klausimą.

Apibendrinant paminėtus apelianto teiginius ir kolegijos išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai interpretuojamos arba nepagrįstai sureikšminamos atskiros BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, reglamentuojančios bausmių skyrimą konkrečioje baudžiamojoje byloje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. M. bausmę, nesuteikė prioriteto nei vienai aplinkybei, numatytai BK 54 str. 2 d., t. y. pagrįstai konstatavo, kad visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai bei vertinant jų visumą. Būtent tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jokiais faktiniais bylos duomenimis neparemti apelianto teiginiai, kad G. M. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o buvo logiška gyvenimo būdo pasekmė.

Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti ir į BK 55 str. nuostatas, t. y. apsvarstyti galimybę skirti su laisvės atėmimo bausme nesusijusių bausmių, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę – nuosprendyje išdėstyti tokios bausmės skyrimo motyvus.

Jokių aplinkybių, nulemiančių laisvės atėmimo skyrimą G. M., byloje nėra.

Kiti prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl D. K. skirtinos bausmės dydžio ir rūšies yra susieti su jo dviejų veikų kvalifikavimu pagal BK 228 str. 2 d.

Kolegija jau pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio nuteistojo dvi nusikalstamas veikas perkvalifikavo į BK 228 str. 1 d. Todėl atsakinėti į tokio pobūdžio skundo argumentus nėra prasmės.

Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma griežtinti D. K. paskirtą bausmę taip pat tuo pagrindu, kad jo nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą – BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo). Be to, prašoma šį nuteistąjį pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 231 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo) ir tuo pagrindu (prasiplėtus nusikalstamų veikų apimčiai) skirti griežtesnę subendrintą bausmę.

Kolegija taip pat jau yra pasisakiusi dėl šių aplinkybių, t. y. konstatavusi, kad skundžiamame nuosprendyje esantis D. K. nusikalstamų veikų juridinis įvertinimas yra teisingas, o sprendimas jį išteisinti pagal BK 24 str. 5 d., 231 str. 1 d. – teisėtas ir pagrįstas. Todėl tenkinti prokuroro skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, nurodydamas, jog D. K. teistumas pagal Panevėžio apygardos teismo 2008 m. kovo 23 d. baudžiamąjį įsakymą yra išnykęs. Motyvai, pagrindžiantys teistumo išnykimo ar panaikinimo sąlygas ir tvarką taip pat yra teisingi, todėl kolegija jų nekartoja.

Tačiau prokuroras yra neteisus, teigdamas, kad šis teistumas yra viena iš aplinkybių, nulemiančių nuteistojo asmenybės vertinimų BK 54 str. 2 d. 5 p. prasme, nes tokiam vertinimui yra reikšmingos tik tos aplinkybės (tarp jų ir teistumas), kurios egzistavo nusikalstamų veikų padarymo, o ne nuosprendžio priėmimo metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą D. K. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos iki paminėto baudžiamojo įsakymo priėmimo. Nusikalstamas veikas, už kurias D. K. yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, šis nuteistasis padarė būdamas neteistas. Todėl skundžiamame nuosprendyje esantį teiginį, kad D. K. teistumas išnykęs, kolegija šalina iš nuosprendžio aprašomosios dalies, nekeičiant nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. M. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus atmesti.