Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-302-1060/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
e1-302-1060/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
I. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-302-1060-2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44512-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, teista:

1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 9 MGL (338,94 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, duomenų apie sumokėjimą nėra, teistumas neišnykęs;

2) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 (keturių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

I. B. 2019 m. spalio 17 d., apie 21.20 val. 2, name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kilus konfliktui su motina L. B., tyčia kumščiu smogė vieną smūgį L. B. į kairę veido pusę, taip šeimos nariui – motinai L. B. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji I. B. pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. vakare, būdama neblaivi, kilus konfliktui su mama L. B., ji jai kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Detaliau papasakoti negali, nes neprisimena dėl buvusio apsvaigimo nuo vaistų ir alkoholio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 121 – 123, 125).

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. B. yra jos dukra. I. dažnai vartoja alkoholį. 2019 m. spalio pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, I. parsikraustė pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 17 d. dienos metu viskas buvo gerai. I. gamino valgyti, tvarkėsi. L. B. dienos metu išgėrė vieną butelį šampano, į vakarą atsigulė ir prisnūdo. Po kiek laiko pajuto, kad ją žadina I. Atsikėlusi pamatė, kad I. stipriai apsvaigusi. Nežino, ar ji gėrė alkoholį, ar nuo vaistų apsvaigo. Nubudusi pamatė, kad atėjęs J. M.. Jis sėdėjo prie stalo virtuvėje. Ant stalo stovėjo atsuktas butelis alaus. I. pradėjo kalbėti, kad išsikvies taksi ir išvažiuos su vaiku į Kauną. Paskui pradėjo šnekėti, kad eis su vaiku į kaimą. Dar vienu momentu kalbėjo su kažkuo telefonu ir sakė, kad važiuos į Klaipėdą. Ji išsigando, kad dukra, būdama stipriai apsvaigusi, vešis mažametį vaiką kažkur, todėl negirdint I. paskambino E. K., pasakė apie situaciją ir paprašė atvažiuoti pasiimti I.. E. K. atvažiavo apie 21 val., o gal ir vėliau. Atvykęs pamatė, kad I. neblaivi, tai paskambino pagalbos telefonu ir paprašė, kad atvažiuotų policijos pareigūnai bei užfiksuotų I. girtumą. E. K. tvarkosi dokumentus, nori kreiptis į teismą, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. I. pradėjo šaukt ant jos, kad iškvietė E., susinervino ir staiga kumščiu smogė jai į veido kairę pusę. Pataikė į kairįjį skruostą. Ji pajuto didelį skausmą, užsiėmė ranka už akies. I. smūgį jai sudavė virtuvėje. E. K. ir J. M. turėjo matyti, kaip I. jai smogė. Atvykus policijos pareigūnams, ji jiems papasakojo, kad I. jai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Suduodama smūgį I. akivaizdaus sužalojimo nepadarė, tačiau skausmą jautė dar ir sekančią dieną. N. I. sudavė jai smūgį, sukėlė fizinį skausmą, ji jai atleidžia, pretenzijų neturi (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 32 – 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad 2019 m. spalio 17 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, jis nuėjo pas kaimynę L. B.. Nusinešė du butelius po 1 litrą alaus 7,5 laipsnių stiprumo. Namuose rado kaimynę ir jos dukrą I. B.. I. jau buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Su I. B. išgėrė atsineštą alų. Virtuvėje tarp L. B. ir I. B. kilo konfliktas dėl to, kad L. B. nedavė dukrai alkoholio. Jis matė kaip I. pribėgusi prie L. B. vieną kartą rankos plaštaka sudavė jai į veidą. Matė, kad L. B. iš skausmo užsiėmė už kairės veido pusės (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 43 – 44).

Akistatos tarp liudytojo J. M. ir įtariamosios I. B. protokole užfiksuota, jog per akistatą J. M. patvirtino, jog 2019 m. spalio 17 d., nuėjus pas L. B., jis su I. B. išgėrė alaus, po to tarp I. ir Linos įvyko konfliktas ir jis matė, kaip I. delnu sudavė L. B. į veidą, L. susiėmė rankomis už veido ir išėjo iš virtuvės. I. B. parodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar mamai L. B. 2019 m. spalio 17 d. sudavė smūgį. Ji gydosi psichiatrinėje ligoninėje, vartoja vaistus, o kai išgeria alkoholio ne viską prisimena. Jei mama L. B. ir J. M. teigia, kad ji trenkė mamai per veidą, tada galimai taip ir buvo, tik ji to neprisimena. Sutinka su tuo, kad 2019 m. spalio 17 d. kilus konfliktui delnu sudavė mamai L. B. per veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą, tačiau to neprisimena ir papasakoti apie tai negali (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 56 – 59).

Daiktų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, kuriame 2019 m. spalio 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulis K. D. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu „CAT“ užfiksuotas ir į Policijos registruojamų įvykių registrą prie įvykio, kurio ROIK (duomenys neskelbtini), įkeltas L. B. paaiškinimas dėl prieš ją panaudoto smurto. Vaizdo įraše L. B. nurodė, kad dukra I. B. kirto vieną kartą jai per veidą, ji jaučia skausmą, bei parodė vietą, į kur buvo suduotas smūgis – parodė kairę veido pusę ((IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 27 – 29).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. D. 2019 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad įvykio vietoje iš L. B. gautas paaiškinimas, jog jai dukra I. B. sudavė vieną kartą į veidą. L. B. yra susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi; jos kairės akies srityje matomas patinimas. Smurtu įtariamas asmuo – I. B. teigė, kad niekam netrenkė, ji buvo susijaudinusi, agresyvi, akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 2,10 promilių girtumas (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 11 – 13).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji, būdama neblaivi, nukentėjusiajai L. B. žodinio konflikto tyčia suduodama rankos kumštimi vieną smūgį į kairę veido pusę, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji visiškai pripažino padariusi jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad ji sudavė smūgį savo motinai L. B.. Kaltinamosios parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kilusio žodinio konflikto metu dukra I. B. tyčia rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę, sukeldama jai fizinį skausmą. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas J. M., kuris nurodė, jog I. B. tarpusavio konflikto metu sudavė L. B. į veidą, L. B. iš skausmo susiėmė už veido. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir pačios kaltinamosios parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad įvykio vietoje iš L. B. gautas paaiškinimas, jog jai dukra I. B. sudavė vieną kartą į veidą. L. B. kairės akies srityje matomas patinimas. Kaltinamosios pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jos pačios paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. B. dėl fizinio skausmo sukėlimo L. B. pasitvirtino.

Kaltinamoji I. B. tarpusavio konflikto metu tyčia savo motinai L. B. būdama neblaivi, ranka sudavė vieną smūgį į kairią veido pusę, taip mušdama nukentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamoji I. B. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė mažiausiai vieną smūgį šeimos nariui – motinai L. B.. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamosios prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį kumštimi), daro išvadą, kad kaltinamoji smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, kadangi dėl jos atliktų veiksmų buvo matomas patinimas nukentėjusiosios veide. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pati nukentėjusioji bei liudytojas, kuris parodė, jog iš skausmo L. B. susiėmė už veido. Konstatuojama, kad L. B. patirtas fizinis skausmas yra I. B. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamosios veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. I. B. yra nukentėjusiosios dukra, t. y. ji yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamoji atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad I. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 133 – 136, 137).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius I. B. – teista, teistumas neišnykęs, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 90 – 93, 94 – 96), ne kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (IBS dokumento priedų t. 1, b. l.80 – 88), bedarbė (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 77 – 78), registruojasi Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 79). 2019 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-1518/2019 nurodyta, kad I. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Padaryta išvada, kad I. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija dėl kurios ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 112). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamosios asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą – per bausmės laiką nevartoti alkoholinių gėrimų.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog I. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas I. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 17 d. 22.00 val. iki 2019 m. spalio 18 d. 07.07 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 126 – 129, 130).

Teismas paskiria kaltinamajai I. B. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajai I. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 131 – 132) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke popierinėje bylos versijoje (b. l. 30), paliekamas saugoti kartu su popierine bylos versija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir I. B. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąją I. B. per bausmės atlikimo terminą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę I. B. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 17 d. 22.00 val. iki 2019 m. spalio 18 d. 07.07 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti popierinėje bylos versijoje.

Informuoti kaltinamąją I. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai I. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajai I. B., kad:

nesutikdama su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė