- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-554-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos rytas“
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Advokatai
- Liudvika Meškauskaitė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio mėn. 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-990-155/2007 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“, trečiajam asmeniui R. M. dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-04-27 ieškovė E. K. pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą paneigti informaciją tokia forma ir būdu, kuris nurodytas atsakovui išsiųstame reikalavime paneigti informaciją ir priteisti iš atsakovo 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. kovo 25-31 d. „Lietuvos ryto“ savaitiniame žurnale „TV antena“ (Nr. 12/2006) 8 p. rubrikoje „Slapta kamera“ publikacijoje „Plagiato mada“ apie ieškovę buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys ir jos garbę bei orumą žeminantys teiginiai:
1) „Svetimas mokslininkų mintis ir mokslinius darbus ramiai „pasiskolinę“ šiaulietė profesorė ir Seimo narys dar neseniai turėjo idėjinę draugę ir LTV naujienų tarnyboje. Bet plagiatu apkaltintos žurnalistės E. K. istorija baigėsi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo, - ji buvo atleista.“ Nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, nes ji nėra ir niekada nebuvo jokios šiaulietės profesorės ir jokio Seimo nario, kurie ramiai „skolinasi“ svetimas mokslininkų mintis ir mokslinius darbus, idėjinė draugė, taip pat nebuvo apkaltinta plagiatu ir nieko nėra plagijavusi bei nebuvo ir nėra atleista iš darbo.
2) „Jauna žurnalistė įkliuvo rengdama reportažą apie Kaziuko mugę. Užkadrinį tekstą ji nusprendė „pasiskolinti“ iš labiau patyrusios kolegės - S. P. .“ Šie teiginiai taip pat neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, nes ji niekada nėra dariusi reportažo apie Kaziuko mugę, jokio teksto „nesiskolino“. Ieškovė, rengdama reportažą, turi teisę ir net pareigą naudotis Lietuvos televizijos naujienų (LTN) archyvu bei kitais LTN informaciniais ištekliais bei jokiu S. P. rašytu užkadriniu tekstu apie Kaziuko mugę nesinaudojo, nes apskritai niekada nedarė reportažo apie Kaziuko mugę.
3) „Kalbos apie E. K. įprotį naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje sklido ir anksčiau. Esą dėl tos pačios problemos ji buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje.“ Šie teiginiai taip pat neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, kadangi ji niekada nebuvo atleista iš jokios darbovietės ir juo labiau dėl „įpročio naudotis kolegų darbais“, kadangi tokio įpročio neturi ir naujienų tarnyboje jokios kalbos apie jokius jos įpročius nesklido.
4) Iliustracija šalia publikacijos, kuri pateikta lyg ieškovės atvaizdas, yra klaidinanti skaitytojus, (neatitinkanti tikrovės) ir žeminanti ieškovės garbę ir orumą. 2006-03-29 registruotu laišku atsakovui ieškovė išsiuntė reikalavimą paneigti informaciją ir pridėjo paneigimo tekstą. Reikalavimai paneigti informaciją nebuvo įvykdyti. Paskleistos žinios žemina ieškovės garbę ir orumą, kadangi paskleista klaidinga ir ieškovę diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie ieškovės neva padarytą teisės normų pažeidimą (plagiatą, t. y. kūrinio pasisavinimą, autorystės pasisavinimą pagal LR BK 191 str.) ir grubų žurnalisto etikos pažeidimą (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 61 str. draudžia žurnalistui plagijuoti kito asmens sukurtą kūrinį). Ieškovė yra žurnalistė, todėl viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys kaltinimai plagiatu jai yra ypatingai didelis pažeminimas, sukeliantis ir atitinkamą neturtinę žalą. Dėl minėtos publikacijos ji patyrė dideles dvasines kančias, negalėjo sėkmingai susirasti naujo darbo, jos artimieji ir draugai nuolat klausdavo, ar paskleista informacija yra tikra, taip pat domėdavosi, ar iliustracijoje ne jos atvaizdas, kadangi iš šukuosenos, plaukų spalvos ir veido formos jiems atrodydavo panaši. Atsakovas minėtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią ieškovės garbę ir orumą informaciją, paskelbė tyčia. Tai įrodo faktas, kad atsakovas, rengdamas publikaciją, buvo akivaizdžiai šališkas, net nebandė tikrinti informacijos, neskambino ieškovei ir net neklausė jos nuomonės ar vertinimo. Tokiu būdu atsakovas tyčia nesilaikė elementarių žiniasklaidos etikos taisyklių, ypač Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 str., pagal kurį žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993) 4 p., pagal kurį informacija turi būti skleidžiama remiantis tiesos kriterijumi, imantis priemonių patikrinti informaciją ir pagrįsti ją įrodomąja medžiaga, siekiant nešališko jos pateikimo. Gandai negali būti painiojami su žiniomis. Skelbdamas minėtą informaciją ir suprasdamas, kad jos nepatikrinus, ji gali būti neteisinga, atsakovas vengė atsakomybės ir nenurodė publikacijos autoriaus, t.y. informaciją paskleidė anonimiškai. Atsakovas, skleisdamas informaciją, suvokė, kad pasekmės bus itin skaudžios ieškovės profesinei karjerai. Suprasdamas, kad neturi patikrintų duomenų apie ieškovę, nei jos komentaro ar vertinimo, ir kad publikacija skaitytojams gali pasirodyti nepakankamai įtikinama, atsakovas ėmėsi papildomų žurnalistinių priemonių, kurios apgaulingai sustiprintų nepatikrintos ir šališkos informacijos patikimumą ir įtaigą. Šalia publikacijos pateikė ir skaitytojus klaidinančią iliustraciją, tarsi joje jie pamatytų ieškovę kaip demaskuotą plagiatorę ir tai dar labiau apsunkino atsakovo padarytą teisės pažeidimą. Pažeidimo pasekmės yra sunkios, nes savaitinis žurnalas „TV antena“ savo tiražu (170000egz.) yra didžiausias periodinis savaitinis leidinys Lietuvoje, kurį TNS Gallup tyrimų bendrovės duomenimis skaito beveik pusė milijono Lietuvos žmonių. Atsižvelgiant į tai, kad šio leidinio turinys orientuotas į naujienas apie televizijoje dirbančius žurnalistus ir TV laidų vedėjus, jas pirmiausia skaito ir jomis itin domisi patys žurnalistai bei kiti su darbu televizijoje susiję asmenys. Apie ieškovę perskaitė ypač daug žurnalistų ir TV laidų vedėjų, redaktorių, kurie yra potencialūs jos darbdaviai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė turi pagrįstą teisę reikalauti maksimalaus 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LR Visuomenės informavimo įstatymo 54 str., CK 2.24 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad publikacijoje „Plagijavimo mada“ buvo aprašytas neetiškas LTV Naujienų tarnyboje dirbusios ieškovės elgesys, kai ji buvo pagauta plagijuojanti savo kolegės S. P. užkadrinį tekstą apie Užgavėnes, dėl ko vėliau ieškovės buvo paprašyta išeiti iš darbo. Minėta publikacija buvo išspausdinta, siekiant informuoti visuomenę apie neetišką asmens elgesį savo kolegų atžvilgiu. Pažymėjo, kad ne tik žurnalistiniame, bet ir bet kokiame kitame darbe, plagijuoti savo kolegų darbus yra ne tik kad neetiška, bet ir baudžiama įstatymais. LTV Naujienų tarnyboje dirbusi ieškovė buvo pagauta savo kolegų, kai įgarsino savo rengiamam reportažui užkadrinį tekstą, kuris buvo nuplagijuotas nuo kolegės S. P. . Apie tai buvo pranešta tuometiniam ieškovės vadovui, LTV Naujienų direkcijos direktoriui A. L. , kuris duomenų bazėje, palyginęs ieškovės paruoštą „naują“ reportažo tekstą su S. P. archyviniu tekstu, nustatė, kad ieškovės tekstas buvo pažodžiui nukopijuotas nuo S. P. teksto. Po šio incidento ieškovei buvo pasiūlyta išeiti iš darbo. Nenorėdamas gadinti jaunai žurnalistei karjeros, A. L. pasiūlė jai nutraukti autorinę sutartį šalių susitarimu, vietoje to, kad ją atleistų iš darbo dėl plagijavimo. Tai ne pirmas kartas, kai ieškovei dirbant LTV Naujienų tarnyboje, ji buvo pagauta svetimą tekstą pateikianti kaip savo sukurtą. Panašus incidentas dėl plagijavimo buvo ir 2006 sausio mėn., kai ji pažodžiui nurašė tekstą iš internetinio portalo DELFI ir bandė pateikti jį kaip savo sukurtą. Tą kartą redaktoriai laiku pastebėjo plagiatą, reportažas nebuvo „paleistas į eterį“ ir ieškovė atsipirko žodiniu įspėjimu. Tokiu būdu dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė R. M. ir vadovavosi visuomeniniu interesu, t.y. visuomenė turi teisę žinoti ir apie nesąžiningus žurnalistus. Žurnalistė R. M. neturėjo jokio tikslo tyčia įskaudinti ieškovę. Publikaciją „Plagiato mada“ ji rašė, išklausiusi daugelio plagijavimo skandalo liudytojų nuomonės, pasiremdama jų pasakojimais, o išklausyti ieškovės nuomonės ji neturėjo galimybės. Pabrėžė, kad LTV Naujienų tarnyboje įvykusiame plagijavimo konflikte tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo daugybė darbuotojų, kurie visi pasakojo tą pačią konflikto versiją. Atsakovo nuomone, dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė R. M. , rašydama publikaciją „Plagijavimo mada“, elgėsi sąžiningai, rėmėsi keletu šaltinių ir informaciją pateikė nešališkai. Pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės argumentu, jog šalia publikacijos išspausdinta nuotrauka žemina jos garbę ir orumą, kadangi toje nuotraukoje pavaizduota mergina nėra ieškovė. Ši iliustracija yra labai korektiška, estetiška ir negali žeisti ieškovės garbės ir orumo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-01-24 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo dalykas yra garbės ir orumo pažeidimas, neturtinė žala dėl išspausdintos publikacijos, trys teiginiai ir iliustracija, paskleisti atsakovo „Lietuvos ryto“ savaitiniame žurnale „TV antena“ 2006 m. Nr. 12, 8 puslapyje, rubrikoje „Slapta kamera“, publikacijoje „Plagiato mada“. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, t.y. byloje yra ieškovės reikalavimas paneigti informaciją su paneigimo tekstu, o atsakovo paneigimo į šį reikalavimą nėra. Teismas, analizuodamas straipsnio aplinkybes, nustatė, kad ginčijami teiginiai:
- „Svetimas mokslininkų mintis ir mokslinius darbus ramiai „pasiskolinę“ šiaulietė profesorė ir Seimo narys dar neseniai turėjo idėjinę draugę ir LTV naujienų tarnyboje. Bet plagiatu apkaltintos žurnalistės E. K. istorija baigėsi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo,- ji buvo atleista“;
- „Jauna žurnalistė įkliuvo rengdama reportažą apie Kaziuko mugę. Užkadrinį tekstą ji nusprendė „pasiskolinti“ iš labiau patyrusios kolegės – S. P. “;
- „Kalbos apie E. K. įprotį naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje sklido ir anksčiau. Esą dėl tos pačios problemos ji buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje“ yra publikuoti savaitraštiniame priede, kuriame publikuojama televizijos programa, duodama informacija apie televizijos laidas, apie filmuojamą medžiagą, t.y. ginčijami teiginiai publikuoti televizijai skirtame priede ir jie yra apie ieškovę - buvusią LTV naujienų tarnybos žurnalistę. Teismas nustatė, jog atsakovo savaitraščio priedo rubrikos pavadinimas „Slapta kamera“ šalia pavadinimo pridėtas humoristinio piešinuko formos logotipas, rubrikos ruošėjo jumoristinis pavadinimas „užfiksavo operatorius Kipsas“ rodo, kad ši rubrika nėra oficialios informacijos skiltis. Teismas pažymėjo, kad kitų rubrikoje esančių straipsnelių turinys rodo, kad ši rubrika yra apie televizijoje dirbančių žurnalistų nutikimus, žinomus iš gandų. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami teiginiai yra aprašyti neoficialioje, humoristinės formos televizijos žurnalistų gandų rubrikoje, t.y. rubrikoje, kurioje reiškiama ne informacija, bet nuomonė.
Tai, jog straipsnyje „Plagiato mada“ yra reiškiama nuomonė, parodo tiek trečiojo asmens – žurnalistės R. M. , parašiusios straipsnį, parodymai, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai, tiek kiti bylos įrodymai. Teismas nustatė, jog minėtas straipsnis parašytas į gandų skyrelį apie kalbas, sklindančias tarp televizijos žurnalistų dėl LTV Naujienų tarnyboje įvykusio konflikto su ieškove. Šį straipsnį parašiusi žurnalistė jame įvardijo požiūrį į realiai vykusiame konflikte dalyvavusią ieškovę ir išdėstė LNT Naujienų tarnybos darbuotojų nuomonę apie ieškovę.
Teismas, įvertinęs liudytojų R. M. ir S. P. parodymus, nustatė, jog buvo tokie faktai:
1) ieškovės ruošiamą reportažą kita LTV Naujienų tarybos darbuotoja S. P. pripažino savo reportažo atkartojimu;
2) apie tai buvo informuota LTV NT vadovybė;
3) dėl ieškovės ruošiamo reportažo kilo konfliktas;
4) kad po šio konflikto ieškovė nedirbo, ji LTV neberuošė jokio reportažo;
5) kad ieškovė svetimą tekstą panaudojo antrą kartą. Teismas pažymėjo, jog šiuos faktus patvirtino ir pačios ieškovės parodymai, kad: 1) bendradarbė S. P. apkaltino ją savo reportažo pasisavinimu; 2) kad dėl to kilo konfliktas; 3) kad po kilusio konflikto jos darbas LTV pasibaigė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog 2004-11-18 autorinė kūrinio užsakymo sutartis, kuria ieškovė sulygo dėl reportažų sukūrimo iki 2004-12-18, o pasibaigus šiam terminui – 2005-12-19 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 dėl sutarties galiojimo iki 2006-06-30. Nepasibaigus šiam sutarties terminui, 2006-02-28 papildomu susitarimu Nr. 2 ieškovės autorinė sutartis su LRT buvo nutraukta šalių susitarimu nuo 2006-03-01. Teismas padarė išvadą, kad autorinių teisinių santykių nutraukimo prieš sueinant šalių susitarimu nustatytam terminui, nutraukimo data – prieš pat Kaziuko šventės dieną irgi rodo minėtų faktų buvimą.
Teismas pažymėjo, kad straipsniu ir jo ginčijamais teiginiais nesiekiama paniekinti, pažeminti ar įžeisti ieškovę. Tiek straipsnio pavadinimu, tiek visu jo turiniu siekiama nepakantumo plagijavimui kaip reiškiniui. Teismas konstatavo, kad ginčijami teiginiai nėra neetiški, jais nėra paskleista informacija, kad ieškovė padarė nusikaltimą, kad ji yra plagiatorė.
Buitinės prasmės sąvokomis, kurias naudojo pirminis nuomonės pateikėjas, yra išsakoma pirminio tiesioginio šaltinio – LTV Naujienų tarnybos darbuotojų nuomonė apie ieškovės darbo LTV epizodą, ruošiant reportažą. Teismas pažymėjo, kad ankstyvo pavasario švenčių pavadinimų įvardijimų netikslumai nėra išsakytos nuomonės dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad kitų liudytojų parodymai yra apie ieškovės darbą kitose visuomenės informavimo priemonėse, bet ne apie jos darbą LTV Naujienų tarnyboje, todėl jie nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių. Šių aplinkybių nepaneigia ir 2006-05-13 Žurnalistų etikos inspektoriaus raštas ieškovei, kuris surašytas turint vienintelį šaltinį – ginčo straipsnį.
Teismas konstatavo, jog atribojant duomenis/žinią nuo nuomonės, turi būti analizuojamas ne tik straipsnio kontekstas, bet ir jo parašymo aplinkybės. Išvada, ar paskelbta nuomonė ar informacija apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečias bylos aplinkybes. Teismas nesirėmė Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kurio nepagrindė kiti bylos įrodymai.
Teismas konstatavo, kad ginčo straipsnyje pateikta nuotrauka nėra sietina su ieškovės atvaizdu, nes ji yra retušuota, joje nėra jokių ieškovės atvaizdą konkretizuojančių asmeninių požymių, nuotrauka padaryta montažo būdu. Teismas padarė išvadą, kad ginčo straipsnio nuotraukoje nėra pavaizduota ieškovė ir nuotraukos duomenys yra ne apie ją. Teismas, atmesdamas pagrindinį reikalavimą apginti garbę ir orumą, netenkino ir išvestinių reikalavimų ir nepriteisė ieškovės naudai neturtinės žalos atlyginimo ir jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR Konstitucijos 25 str., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., CK 2.24 str., Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 18 d. (redakcija, galiojusi nuo 2004-08-03)).
Šalies argumentai
Ieškovė E. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-01-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimų bei bylos nagrinėjimo metu netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normą ir procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas nepagrįstai suskirstė informaciją į „oficialiąją“ ir „neoficialiąją“, kurią priskyrė nuomonei. Tokio skirstymo nenumato nei galiojantys teisės aktai, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika asmens garbės ir orumo gynimo bylose.
2) Teismas nepagrįstai ieškovės kaltinamus plagijavimu priskyrė publikacijos autorės nuomonei, o ne žinioms. Apkaltinus plagijavimu, buvo paskleista vienareikšmiškai suprantama žinia, kad ieškovė pasisavino svetimą kūrinį, o tokia veika visuomenėje yra vertinama neigiamai ir jos faktinį buvimą arba nebuvimą galima patikrinti, taikant tiesos kriterijų. Publikacijoje tiksliai nurodoma, kad ieškovės rengtas reportažas apie Kaziuko mugę buvo nuplagijuotas, t.y. buvo sukurtas jos autorinis reportažas, bet neteisėtai panaudotas S. P. reportažas. Tokiu būdu publikacijoje „Plagiato mada“ yra pateikiama žinia, kad ieškovės kūrinys, t.y. reportažas apie Kaziuko mugę, kurį ji įvardino kaip savo, iš tikrųjų buvo pasisavintas.
3) Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė reportažo apie Kaziuko mugę neruošė, todėl teismas turėjo padaryti išvadą, kad publikacijoje pateiktas faktas apie ieškovės tariamą plagijavimą taip pat neatitinka tikrovės. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovei kaltinimai pagal LR BK 191 str. nėra ir niekada nebuvo pareikšti. Atsakovas, kaltindamas ieškovę nusikaltimo padarymu, privalo įrodyti tokių kaltinimų pagrįstumą arba paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovės garbę bei orumą žeminančią informaciją ir atlyginti tokių duomenų paskleidimu jai padarytą neturtinę žalą.
4) Žiniai, o ne nuomonei turėtų būti priskirti ir tie publikacijoje „Plagiato mada“ pateikti teiginiai, kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis faktas, kad ieškovė buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje. Šių faktų atitikimas tikrovei gali būti patikrintas pagal ieškovės darbo sutarties atžymas apie darbo sutarčių pasibaigimo pagrindus, todėl tokia paskleista informacija laikytina ne nuomone, bet žinia. Tai, kad publikacijoje paskleista informacija yra laikytina žiniomis, o ne nuomone, yra konstatuota ir 2006-05-31 Žurnalistų etikos inspektorius sprendime Nr. S-228, kurio atsakovas neapskundė teismine tvarka. Teismas privalėjo pripažinti publikacijoje paskleistus duomenis žinia, nes pateiktoje informacijoje pateikiami konkretūs faktai bei duomenys apie neva tai realiai įvykusius su ieškove susijusius įvykius, kurių pagrįstumu publikacijos autorė turėjo įsitikinti prieš publikacijos paskelbimą.
5) Teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Dalies ieškinio reikalavimų teismas sprendime iš viso nevertino ir dėl jų motyvuotai nepasisakė, t.y. nebuvo ištirtos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys. Teismas netyrė ir dėl to neišsiaiškino ieškovės atleidimo iš darbo fakto. Atsakovo paskleisti teiginiai, neva ieškovė buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje, sprendime iš viso neminimi. Ieškovė niekada nebuvo atleista iš radijo stoties, todėl priešingi atsakovo teiginiai akivaizdžiai žemina ieškovės garbę ir orumą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas teisme įrodė, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę, t.y. LRT Naujienų tarnyboje iš tiesų buvo kilęs konfliktas tarp ieškovės E. K. ir jos kolegų dėl to, jog ieškovė buvo pagauta plagijuojanti kolegės reportažo užkadrinį tekstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl ginčijamo teiginio „Kalbos apie E. K. įprotį naudotis kolegų darbais naujienų tarnyboje sklido ir anksčiau. Esą dėl tos pačios problemos ji buvo atleista iš darbo vienoje radijo stotyje“. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.), nes šių procesinių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).
Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išreikalauti ieškovės įvardintinų reportažų kopijas (b.l. 56), siekiant išsiaiškinti faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su reportažo užkadriniu tekstų (b.l. 103-107) gavimu ir sudarymu, siekiant atriboti žinią nuo nuomonės.
Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).
Kolegija nevertina kitų apeliantės argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su ginčijamais teiginiais, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Apeliantė sumokėjo pagal 2007-02-23 kvitą (b.l. 137) ir 2007-03-15 kvitą (b.l. 131) žyminį mokestį už apeliacinį skundą bendrai 1600 Lt sumai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantei grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio mėn. 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovei E. K. 1600 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.