Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės (kreditorės) mažosios bendrijos „Stafeksas“ (buveinės adresas Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste) prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą skolininkės Nyderlandų Karalystės įmonės Detagreen B.V. atžvilgiu, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kreditorė pateikė teismui prašymą (A formą) išduoti Europos mokėjimą įsakymą (toliau – ir prašymas) dėl 420,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Nyderlandų Karalystės įmonės Detagreen B.V.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnis numato, kad tiek, kiek nustato 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau – Reglamentas), prašymai dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso XXIII skyriuje nustatytas taisykles, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis. Reglamento 26 straipsnyje numatyta, kad visus procesinius klausimus, kurie šiame reglamente konkrečiai nenagrinėjami, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai. Reglamento 9 straipsnis numato, kad jei 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti, išskyrus atvejus, kai reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba prašymas yra nepriimtinas, teismas suteikia ieškovui galimybę papildyti prašymą arba pašalinti jo trūkumus.

Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 435 straipsniu. Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikiamas užpildant I priede pateiktą A standartinę formą, šioje formoje turi būti nurodyti jurisdikcijos pagrindai. Kaip matyti, pateikto prašymo 3 dalyje kreditorė yra nurodžiusi tris jurisdikcijos pagrindus: prievolės įvykdymo vieta, filialo buvimo vieta ir vieta kurioje darbuotojas dirba. Pažymėtina, kad pastarieji du pagrindai niekaip nesusiję su pateiktu prašymu ir jo priedais, teismas, kreditorei nenurodžius, nežino priežasčių, kodėl šiuos jurisdikcijos pagrindus yra nurodžiusi kreditorė. Dėl pirmojo pagrindo, t. y. prievolės įvykdymo vietos pasisakytina, kad šiuo pagrindu negalima nustatyti specialiosios jurisdikcijos Lietuvos Respublikos teismuose. Tokia išvada daroma, kadangi iš kreditorės pateiktos 2019-06-28 sąskaitos ir apie kreditorės įmonės veiklos viešai prieinamos informacijos daroma išvada, kad kreditorė nuomavo darbuotojus Nyderlandų Karalystės įmonei Detagreen B.V., o tai reiškia, kad šioje byloje, pagal Reglamento (EB) 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a, b punktus, prašymas kitoje valstybėje narėje (Lietuvos Respublikoje) negali būti pareikštas, kadangi šiuo atveju atitinkamos prievolės įvykdymo vieta buvo arba turėjo būti Nyderlandų Karalystėje.

Pagal Reglamento 2 straipsnį Europos mokėjimo įsakymo procedūros taikomos tarptautinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Tarptautinio pobūdžio byla – tai byla, kai bent vienos iš šalių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei teismas, kuriam pateiktas prašymas (3 straipsnis). Iš kreditorės pateikto prašymo turinio matyti, kad skolininkės buveinė yra Nyderlandų Karalystėje, kreditorės pareikštas reikalavimas yra piniginio pobūdžio, taigi ši byla yra tarptautinio pobūdžio ir kreditorė turi teisę pasinaudoti Europos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra (3 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismas prieš išduodamas Europos mokėjimo įsakymą ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Sprendžiant, ar kreditorė pagrįstai kreipėsi į tos valstybės narės teismą, reikia atsižvelgti į teismo jurisdikcijos nustatymo pagrindus. Pagal Reglamentą dėl Europos mokėjimo įsakymo jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą (EB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo Nr. 44/2001 (toliau – Reglamentas) (6 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos numato bendrąją ir specialiąją jurisdikciją. Pagal bendrosios jurisdikcijos taisyklę valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose (2 straipsnio 1 dalis). Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (3 straipsnio 1 dalis). Reglamento 2 skirsnis numatyto specialiosios jurisdikcijos taisykles, pagal kurias valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Reglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros preambulėje pažymėta, kad teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, turi įverti kreditoriaus prašymo formoje pateiktą informaciją dėl jurisdikcijos pasirinkimo. Pažymėtina, kad Reglamentą Nr. 44/2001 keitęs Reglamentas (EB) 1215/2012 nustato tokius pačius bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos taisykles, susijusias su teismingumu pagal prievolės įvykdymo vietą.

Teismui nėra žinomos jokios kitos, kreditorės nenurodytos aplinkybės, kuriomis teismingumas galėtų būti nustatytas pagal ieškovės (kreditorės) pasirinkimą. Pažymėtina ir tai, kad net nustačius jurisdikciją Lietuvos Respublikos teismuose, prašymas negalėtų būti pareikštas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams tuo pagrindu, kad direktorius savo gyvenamosios vietos adresą nurodo Varėnos rajono savivaldybėje. Mažosios bendrijos „Stafeksas“ buveinės adresas yra Vilniaus mieste, Saltoniškių g. 29, todėl specialioji jurisdikcija, esant Reglamento (EB) 1215/2012 2–7 skirsniuose numatytoms sąlygoms ir aplinkybėms, galėtų būti nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teisme, t. y. pagal juridinio asmens buveinės, o ne direktoriaus gyvenamąją vietą.

Atsisakius priimti prašymą kreditorei turi būti grąžintas sumokėtas žyminis mokestis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 137 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditorės mažosios bendrijos „Stafeksas“ prašymą skolininkei Nyderlandų Karalystės įmonei Detagreen B.V. dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo.

Kreditorė su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymą (A forma) turi kreiptis į Nyderlandų Karalystės teismą, kompetentingą nagrinėti tokius prašymus, kurio adresas yra: p/a Rechtbank 's-Gravenhage, Sector civiel recht, Algemene Zaken, Postbus 20302, 2500 EH Den Haag. Prašymo nagrinėjimas vyksta rašytine tvarka, nevykstant į teismą. Prašymas pagal Europos Parkamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 21 straipsnio 2 dalies b punktą pildomas olandų kalba arba į ją išverčiamas. Formų pildymo ir kalbų vertimo priemonė yra adresu internete https://e-justice.europa.eu/content_european_payment_order_forms-156-lt.do?clang=lt#action.

2019-07-24 sprendimą atmesti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą (D formą) laikyti sudėtine šios nutarties dalimi.

Grąžinti kreditorei mažajai bendrijai „Stafeksas“, juridinio asmens kodas 305154717, 10 Eur žyminio mokesčio. Tam, kad žyminis mokestis būtų grąžintas, kreditorė turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Faktiškai negrąžintas žyminis mokestis gali būti įskaitytas už naują procesinį dokumentą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 6 dalis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.