Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotiems asmenims skolininkui T. R., J. R. (N.), antstoliui A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo T. R. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.89 straipsnio 1 dalis). CK 4.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0025/13/00202 nustatyta, kad antstolio A. B. kontorai pateiktas vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 1173,72 Eur (4052,63 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012 m. spalio 22 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,33 Eur (122,00 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko T. R. išieškotojos AB „Lietuvos draudimas“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)l. 2). Skolininkas T. R. niekur nedirba, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b. l. 22, 23, 24; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)l. 8, 9, 10, 21, 22, 23, 40). VĮ „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis, T. R. ir J. R. (N.) 2019 m. balandžio 3 d. yra sudarę ikivedybinę sutartį (b. l. 12; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)l. 47). 2019 m. balandžio 26 d. skolininkas T. R. susituokė su J. R. (N.) (b. l. 12, 18; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)l. 47). Skolininko sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)l. 42). Antstolis A. B. 2019 m. liepos 30 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini)areštavo ½ dalį skolininko T. R. sutuoktinės J. R. (N.) gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)l. 44-45). Antstolis 2019 m. liepos 30 d. patvarkymu „Dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo CPK nustatyta tvarka“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaudamasis CPK 667 straipsniu pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo minėto patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą (Spendimų vykdymo instrukcijos 121 priedas) dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nepateikus antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, išieškotojas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (b. l. 3; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)l. 46).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 straipsnio 1 dalis). Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos (CK 3.102 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. T. R. ir J. R. (N.) sudarė ikivedybinę sutartį, o 2019 m. balandžio 26 d. sudarė santuoką. Iš ikivedybinės sutarties turinio nustatyta, kad T. R. ir J. R. susitarė, jog sutuoktinio ar sutuoktinės iki santuokos įgytas turtas yra sutuoktinio, kurio vardu šis turtas yra įgytas ir/ar registruotas, asmeninė nuosavybė; santuokos metu (nuo santuokos sudarymo momento) kiekvieno iš sutuoktinių įsigytas turtas – pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Ikivedybinės sutarties 3.1., 3.2.6. punktai). Taip pat susitarė, kad už savo skolas kiekvienas iš sutuoktinių atsako savo turtu, o pagal bendras prievoles bei prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsako solidariai, bet tik tais atvejais, kai sandoryje dalyvauja abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių yra pateikęs rašytinį sutikimą (būtina notarinė forma) leisti kitam sutuoktiniui sudaryti vieną ar kitą sandorį. Prievolės, kylančios iš sutarčių, sudarytų kiekvieno iš sutuoktinių atskirai iki šios sutarties sudarymo ir prievolės, kylančios iš sutarčių, sudarytų kiekvieno iš sutuoktinių atskirai po šios sutarties sudarymo, laikomos asmeninėmis prievolėmis to sutuoktinio, kuris šias sutartis sudarė ar šios prievolės atsirado kitais pagrindais (Ikivedybinės sutarties 3.12 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad T. R. ir J. R. (N.) 2019 m. balandžio 3 d. Ikivedybine sutartimi nusistatė turto visiško atskirumo režimą, prievolė pareiškėjai (kreditorei) yra atsiradusi iki T. R. ir J. R. (N.) santuokos įregistravimo. Byloje nenustatyta, kad skoliniai įsipareigojimai pareiškėjai (kreditorei) buvo prisiimti bendrai abiejų (T. R. ir J. R. (N.)) ar atsirado dėl šeimos poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje atmestinas, nes už prievolę pareiškėjai (kreditorei) skolininkas T. R. pagal Ikivedybinės sutarties 3.1.-3.2., 3.12. punktus atsako tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos prašymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui A. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.