Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Jurgitai Dilienei, Jolantai Kližentytei ir Ingai Navickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. M. veikdamas bendrininkų grupe neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtai platino labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent:

2014 m. žiemą, tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatytos, E. M. ir asmuo, dėl kurio tęsiamas baudžiamasis persekiojimas Norvegijos Karalystėje, veikdamas dar su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą platinti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, parengė nusikalstamos veikos planą ir susitarė, kad asmuo, dėl kurio tęsiamas baudžiamasis persekiojimas Norvegijos Karalystėje, suras žmones, kurie padės platinti psichotropines medžiagas Norvegijos Karalystėje. Vykdydamas bendrą susitarimą paminėtas asmuo, dėl kurio tęsiamas baudžiamasis persekiojimas Norvegijos Karalystėje susitarė su asmeniu, kuris dėl šios veikos neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas Norvegijos Karalystėje ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, prieš kuriuos atliekamas baudžiamasis persekiojimas Norvegijos Karalystėje, daryti sunkius nusikaltimus – Norvegijos Karalystėje platinti psichotropines medžiagas – amfetaminą, alprazolamą ir diazepamą.

2014-03-02 jam paskambino E. į lietuvišką numerį ir atvažiavo pas jį į namus. E. ir jo draugas atvažiavo dviem automobiliais BMW. Kai E. įpylė kuro į jo automobilį, tada jie dviem automobiliais nuvažiavo į jo darbovietę. E. pasiėmė minėtus tris maišus ir padėjo į vieną iš automobilių. Po to jie parvežė jį į namus ir paprašė paskolinti savo automobilį, kadangi turėjo kažkokių reikalų. Po 13.00 val. paskambino E. ir paprašė susitikti darbovietėje. Jis nuvažiavo žmonos automobiliu, o jie atvažiavo dviem automobiliais BMW. Ten jie į sandėlį atgal padėjo tuos tris maišus. E. žadėjo maišelius paimti vėliau. Maždaug 16.00 val. paskambino E. ir paprašė su jais susitikti darbovietėje. Jis laukė darbovietėje, tačiau jie nepasirodė, todėl jis iš sandėlio paėmė maišelius ir įsidėjo į automobilį, kad galėtų važiuoti namo, nes turėjo savų planų. Tada jį sulaikė policija (tomas 2, b. l. 45–55).

2014-03-20 papildomos apklausos metu A. J. iš nuotraukų atpažino E. I. kaip asmenį, kurį jis vadino E., ir E. M., kaip E. draugą, kuris buvo atvažiavęs automobiliu BMW. Taip pat patikslino, kad, jo manymu, E. ir J. pirmą kartą susitiko viešbutyje. Antrą kartą, kai jis parašė, kad jie atvažiuos pas J. į namus. Tada jie su savimi pasiėmė visus maišelius, iš savo automobilio sudėjo į jo automobilį ir išvažiavo (tomas 2, b. l. 56–86).

2014-10-31 papildomos apklausos metu A. J. patvirtino, kad pokalbiuose apie maišelius su juo kalbėjosi E., bet E. M. ten buvo visą laiką. Jis girdėjo, kas buvo sakoma, ir dalyvavo pokalbyje, tačiau nepamena, ką konkrečiai E. M. sakė. Anot A. J., jis suvokė, kad jie yra lygūs savo vaidmenimis, neabejotinai jie tame dalyvavo kartu, aišku, kad E. M. viską žinojo. E. M. neatsiribojo nuo situacijos sėdėdamas automobilyje ar panašiai. Jis nieko nepraleido. Kai buvo nešami maišeliai, E. pasakė, kas yra maišeliuose. E. M. girdėjo, kad E. aiškino apie turinį, tačiau nieko nepasakė. Kai E. paprašė paskambinti J., E. M. buvo šalia, jis visada buvos šalia ir nieko nepraleido. Vėliau, savaitgalio pabaigoje, jis pastebėjo, kad E. ir E. M. yra kažko pikti, nesutarė tarpusavyje (tomas 2, b. l. 116–132).

Asmuo, dėl kurio atliekamas tyrimas Norvegijos Karalystėje M. G. pareiškė, jog jam pateikti raštiški įtarimai, teismo dar nebuvo. Atsisako duoti parodymus. Galima remtis anksčiau duotais parodymais. Neatsakinėjo į jokius klausimus.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu M. G. parodė, kad 2014-02-28 jis perdavė kažkokiam lietuviui, kurį jis apibūdino kaip tarpininką, nedidelio ūgio, tamsiais vidutinio ilgumo plaukais, dirbantį dirbtuvėse, išreikalautus 100000–150000 kronų. Perdavimas įvyko automobilių statymo aikštelėje priešais M. S.. 2014-03-02, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) , tiesiai priešais jojimo mokyklą, sunkvežimių ir ekskavatorių aikštelėje, kur jis gyvena, kitiems dviem lietuviams pridavė 200000 kronų. Jie atvažiavo dideliu automobiliu BMW (5 ar didesnės serijos), juodos spalvos, lietuviškais numeriais. Vienas iš lietuvių buvo užduoties davėjas, o kitas maždaug 2 metrų ūgio, pusilgiais, pusiau šviesiais plaukais, jis vairavo minėtą BMW. Minėtiems lietuviams jis iš vieno žmogaus turėjo išieškoti maždaug 2000000. Pinigų per vieną kartą lietuviams neperdavė, kadangi dalį pinigų – 200 000 – jis gavo 2014-03-01 (tomas 3, b. l. 105–139).

Papildomos apklausos metu M. G. parodė, kad sandėliuke Nr. 12 rasti dideli kiekiai tablečių priklauso jam, t. y. juos prašė palaikyti asmuo, kurio jis nenori įvardyti. Kaip atsiskaitymą už tablečių laikymą jis sau pasiima po 100 tablečių per kartą. Tą sandėliuką jis išsinuomojo iš A. O. Jis tik vienas naudojosi juo. Taip pat M. G. apibūdino du lietuvius, kuriems 2014-03-02, apie 15.00 val., perdavė 200 000, vienas buvo mažas ir tvirto sudėjimo, apie 175 cm ūgio, o kitas didelis ir tvirto sudėjimo apie 2 metrų ūgio (tomas 3, b. l. 147–156).

Liudytojas K. I. H. parodė, kad byla dėl jo yra nutraukta. Buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) prie baro su dviem vyriškiais. Jie siūlė mažiausiai 2 kg amfetamino. Iki steroidų nepriėjo, kalba buvo apie amfetaminą. Tarp tų dviejų vyriškių, mano, kad buvo kaltinamasis E. M.. Atsisakė įsigyti amfetaminą, nes, pirma, – neturėjo pinigų, antra, – norėjo pasitraukti iš tos aplinkos. Vieno kg kaina Norvegijoje labai skirtinga, maždaug 50000–100 000 kronų. Per susitikimą pasakė, kad pagalvos dėl pasiūlymo įsigyti amfetaminą. Jam siūlė amfetaminą, nes turėjo bendrų pažįstamų su tuo, su kuriuo bendravo anglų kalba per ,,Facebooką“. Negali pasakyti, ar teko tiesiogiai bendrauti su vyriškiu, kuris sėdi salėje, ir kokia kalba, nes viskas vyko seniai.

(duomenys neskelbtini) viešbučio registratūros darbuotojas liudytojas M. A. parodė, kad viešbutyje užsiregistravo du asmenys, apie kuriuos klausė policija. Iš parodytų nuotraukų atpažino kaltinamąjį E. M.. Užsiregistravę viešbutyje, jie pakilo liftu, daugiau jų nematė. Yra automobilių statymo garažai prie viešbučio, jie priklauso (duomenys neskelbtini). Už juos reikia mokėti. Nežino, kas užsakė viešbutį, jis buvo užsakytas internetu. Kai užsisako internetu, būna išankstinis apmokėjimas, bet šiuo atveju taip nebuvo. Šiuo atveju sumokėjo grynaisiais, kai jie atvyko registravimosi metu. Jei mokėjo 790 kronų, tai buvo tik naktį. Tai yra vienos nakties dviviečio kambario kaina. (duomenys neskelbtini) yra pigesnių viešbučių.

Sandneso nuovados policijos pareigūnas liudytojas K. S. J. parodė, kad 2014 m. kovo 2 d. buvo darbe. Kartu su partneriu patikrino automobilį, kuris buvo pastatytas prie firmos Sandneso mieste. Pastebėjo žmogų, kuris nešė maišelius iš sandėlio į automobilį, kuris ten buvo pastatytas. Priėjo, paklausė, kas jis toks. Jis pasakė, kad dirba tame servise. Tai buvo A. J.. Kadangi buvo sekmadienis, uždarytas servisas, klausė, kodėl jis buvo servise. Jis papasakojo, kad atvyko apsižiūrėti. Jo paklausė, ar paėmė kažką iš sandėlio ir įdėjo į automobilį, nes jis tai matė. Jis neigė, kad kažką paėmė. Buvo įsitikinęs, kad matė nešant, pažvelgė į automobilį, ant galinės sėdynės buvo maišelis. Kadangi neigė, kad kažką pernešė, priėmė sprendimą, jog reikėtų patikrinti, nes galbūt turi kažką nelegalaus. Atidarė galines dureles, pasilenkė, kad pravertų vieną iš maišelių. Kai pradėjo plėšti vieną maišelį, A. J. pasakė angliškai, jog tai ne jo. Jis tęsė atplėšimo veiksmą, paklausė, kas tai. Jis atsakė, kad tai amfetaminas. Tuomet paliko maišelius, išlipo iš automobilio, uždėjo jam antrankius. Pasodino į tarnybinį automobilį, pakeliui važiuojant į policijos nuovadą jis paklausė, ar kada nors dar pamatys dienos šviesą. Jam atsakė, kad tai priklauso nuo daugybės faktorių ir nuo amfetamino kiekio. Tada jis pasakė, kad yra 9 kg amfetamino. Jis buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, kad jis turi teisę į gynėją, kad gali neduodi parodymų, su galimybe sumažinti bausmę prisipažįstant. Sulaikymo metu A. J. neaiškino, iš kur pas jį amfetaminas. Jis pasakė, kad tai ne jo. Sandėliuką apžiūrėjo, nes atvyko patrulis su šunimi, kuris apėjo visas sandėlio patalpas. Daugiau nebuvo rasta amfetamino. Toliau jis buvo nuvežtas į areštinę. Kiek pamena, neteko susitikti su kaltinamuoju E. M..

Organizuoto nusikalstamumo skyriaus policijos pareigūnas liudytojas T. S. parodė, kad 2014 m. kovo 2 d., sekmadienį, turėjo laisvą dieną, buvo išvykęs su vaikais. Apie 15.00 val. važiavo pro automobilių servisą, (duomenys neskelbtini) mieste. Ten pastebėjo du tamsius BMW klasės automobilius ir prie jų stovinčius tris asmenis. Vieno automobilio šviesos buvo įjungtos. Automobiliai buvo sustoję taip, kad jam buvo smalsu pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė juodą BMW su norvegiškais numeriais, jo šviesos buvo įjungtos, o už jo prabangus juodos spalvos BMW su lietuviškais numeriais, raidės GGA. Ten stovėjo trys asmenys, kurie, jo manymu, buvo iš Rytų Europos. Vienas iš jų buvo tamsiais plaukais, turėjo tris mėlynos spalvos maišelius, kurie viršuje buvo surišti, o kiti du asmenys stovėjo šalia, žiūrėjo ir lyg budėjo. Tas žmogus su tamsiais plaukais tuos tris maišelius nunešė į sandėlį, ten padėjo, tie du kiti, vienas iš jų 175 cm, kitas – 190 cm, stambaus sudėjimo. Nebuvo abejonių, kad jie veikia kartu. Vienas iš jų buvo labai trumpais plaukais, bet šonuose nemažai praplikęs. Išvažiavo iš tos vietovės. Bet jam ta situacija pasirodė tokia ypatinga, kad sukėlė įtarimų, jog tai gali būti susiję su narkotikais, todėl parvežė vaikus namo, po pusvalandžio sugrįžo į tą pačią vietą. Automobiliai buvo išvykę. Tuomet paskambino į policijos stotį, susisiekė su budinčiu patruliu. Jam besikalbant pastebėjo, kad juodas automobilis su norvegiškais numeriais grįžta atgal. Tai buvo tas pats asmuo, kuris prieš valandą laikė maišelius rankose. Jis nuėjo į sandėlį ir paėmė maišelius. Tuo pačiu metu atvyko patrulis, patikrino automobilį. Tuose mėlynuose plastikiniuose maišeliuose buvo apie 9 kg amfetamino. Kito BMW automobilio su lietuviškais numeriais ir kitų asmenų jau nebematė. Po A. J. sulaikymo buvo apžiūrėtas sandėlis. Kiek pamena, sandėlyje nebuvo nieko daugiau rasta, jokių narkotinių medžiagų, nes tuos maišelius išnešė ir įdėjo į bagažinę automobilio, kuris buvo pastatytas prie vartų, priklausančių tam servisui. Vaizdo konferencijos metu parodžius liudytojui kaltinamąjį E. M., paaiškino, kad kaltinamasis labai panašus į vieną iš tų asmenų, buvusių prie automobilių. Mato, kad jis stambaus sudėjimo, tai panašus į tą vieną, kuris buvo aukštesnis. Labai panašus į tą asmenį, kuris stovėjo šalia asmens, vardu E..

2014-03-04 policijos pareigūno T. S. pareiškime nurodyta, kad 2014-03-02, apie 15.00 val., važiuodamas pro (duomenys neskelbtini) automobilių dirbtuves jis pastebėjo 2 automobilius, kurie buvo pastatyti prie sandėlio patalpos, susietos su dirbtuvėmis. Šalia automobilių stovėjo 3 asmenys. Vienas automobilis buvo su įjungtomis šviesomis, sandėlio durys buvo atidarytos. Vienas iš automobilių buvo užsienietiškais registracijos numeriais, o asmenys iš išvaizdos buvo panašūs į rytų europiečius. Vienas automobilis atrodė brangus BMW. Užsukęs į teritoriją jis pastebėjo, kad vienas iš tų asmenų laikydamas rankoje surištus mazgu tris mėlynus maišelius nunešė juos į sandėlį ir paliko. Tas asmuo buvo žemas tamsiais plaukais, jis stovėjo šalia juodo automobilio BMW, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), to automobilio šviesos buvo įjungtos. Už to automobilio stovėjo kitas juodas automobilis BMW, lietuviškais numeriais, kurie prasideda (duomenys neskelbtini). Šalia jo stovėjo du asmenys. Vienas asmuo buvo apie 190 cm ūgio, trumpais šviesiais plaukais, retėjančiais viršuje, kitas buvo apie 175 cm ūgio, galbūt tamsesniais plaukais. Netrukus jis išvažiavo iš aikštelės, tačiau truputį pavažiavęs jis įtarė, kad tai galėjo būti kurjerių narkotikų pristatymas, todėl apie 15.30 val. jis sugrįžo į tą pačią aikštelę, tačiau automobilių jau nebebuvo. Apie tai jis pranešė policijos ekipažui. Apie 16.10 val. automobilis registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) sugrįžo prie dirbtuvių ir sustojo toje pačioje vietoje kaip ir prieš tai. Iš automobilio išlipęs tas pats asmuo, kuris prieš tai į sandėlį įnešė maišelius, nuėjo į tą patį sandėlį. Atvykęs policijos patrulių ekipažas padėjo stebėti. Tada tas pats asmuo iš sandėlio išnešė kelis mėlynus maišelius ir padėjo ant galinės automobilio sėdynės. Tai buvo tie patys maišeliai, kuriuos jis prieš tai įnešė į dirbtuves. Policijos pareigūnai sulaikė minėtą asmenį, tai buvo A. J.. Po kiek laiko jis įvažiavęs į teritoriją atpažino tuos mėlynus maišelius kaip tuos pačius, kurie apie 15.00 val. buvo įnešti į sandėlį. Maišeliuose galbūt buvo apie 9 kg amfetamino (tomas1, b. l. 77–79).

2014-03-02 policijos pareigūno K. S. J. pareiškime nurodyta, kad 2014-03-02, apie 16.15 val., jis dirbdamas su policijos patruliu A. A. patikrino asmenį šalia (duomenys neskelbtini) automobilių dirbtuvių, (duomenys neskelbtini) kelyje. Asmuo perkrovė kažkokius maišus iš sandėlio ant automobilio galinės sėdynės, kai jie važiavo pro šalį. Automobilio registracijos numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas buvo A. J.. Paklausus, ką jis darė sandėlyje, A. J. atsakė, kad jis buvo patalpoje ir dairėsi. A. J. neigė, kad ką nors paėmė iš sandėlio ir padėjo ant automobilio galinės sėdynės. A. J. nenorėjo, kad automobilis būtų apžiūrėtas. Tuo metu, kai jis atidarė automobilio galines dureles, A. J. pasakė, kad tai ne jo. Kai jis padarė skylę viename iš maišelių ir paklausė A. J., kas juose yra, A. J. pasakė, kad tai amfetaminas. Pasodintas į tarnybinį automobilį A. J. pasakė, kad maišeliuose buvo 9 kg amfetamino (tomas 1, b. l. 69–72).

Rašte dėl telekomunikacijų duomenų nurodyta, kad A. J. sulaikymo metu buvo paimtas mobilusis telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), jo kontaktuose išsaugotas tik vienas numeris „LT“ – (duomenys neskelbtini). Telekomunikacijos duomenys rodo, kad visi kontaktai buvo tik su numeriu (duomenys neskelbtini). Jis atvyko į (duomenys neskelbtini) 2014-03-01. Paskutinis ryšys buvo 2014-03-02, apie 16.07 val., prieš pat A. J. sulaikymą. Po to nebuvo jokios komunikacijos iš numerio (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu laikotarpiu numeris (duomenys neskelbtini) palaikė kelis kontaktus su norvegiškais numeriais, vienas iš jų (duomenys neskelbtini) buvo registruotas K. I. H. vardu, o kitas (duomenys neskelbtini) registruotas G. E. E., tačiau analizė rodo, kad naudotojas buvo K. I. H. (tomas 4, b. l. 97–100).

Telefoninių pokalbių išklotinių analizėje nurodyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) („LT“/E. I.) į norvegišką telekomunikacijų tinklą pateko 2014-02-28 ir judėjo iš (duomenys neskelbtini) ir toliau į (duomenys neskelbtini) rajoną 2014-03-01. 2014-03-01 (šeštadienį) įvyko pokalbis tarp (duomenys neskelbtini) („LT“/E. I.) ir (duomenys neskelbtini) (A. J.). Netrukus A. J. susisiekė (duomenys neskelbtini) (J. K. N.). (duomenys neskelbtini) („LT“/E. I.) (duomenys neskelbtini) viešbutyje įvyko susitikimas. (duomenys neskelbtini) („LT“/ E. I.) ne vieną kartą buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkėse. (duomenys neskelbtini) („LT“/ E. I.) susitiko su (duomenys neskelbtini) (J. K. N.).

(duomenys neskelbtini) pravažiavo kelių pervažos stotį ir tai parodė, kad 2014-03-02 (sekmadienį) trumpą laiko trukmę prieš 10.29 val. ji buvo (duomenys neskelbtini) apylinkėse.

2014-03-02 15.52 val. (duomenys neskelbtini) („LT“/ E. I.) Snoedės bazinės stoties srityje. 16.01 val. pervažiavo (duomenys neskelbtini) kelių pervažos stotį (duomenys neskelbtini). Iš karto po to išsiuntė (duomenys neskelbtini) („LT“/ E. I.) SMS žinutę (duomenys neskelbtini) (A. J.), turinys: „6 min“, o po to kitą SMS, kurios turinys: „Susidek tos tuoj busiu“. 16.12 val. (duomenys neskelbtini) („LT“/ E. I.) buvo (duomenys neskelbtini) bazinės stoties srityje, kur telefonas buvo „Fiziškai išjungtas“ (tomas 5, b. l. 124–190, tomas 6, b. l. 1–23).

2014-03-02 kratos/poėmio protokole konstatuota, kad paimamas automobilis BMW-530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su galbūt dideliu kiekiu amfetamino ant galinės sėdynės (tomas 1, b. l. 98–99).

2014-03-03 kratos/poėmio protokole su pridedamomis nuotraukomis konstatuota, kad automobilyje BMW-530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas galbūt amfetaminas maždaug 4,5 kg (įskaitant įpakavimą ir popierinę dėžutę), galbūt 4 vienetai pakelių po 1 kg, įdėti į plastmasinį maišelį (maišo Nr. U). Galbūt amfetaminas, maždaug 4,5 kg (įskaitant įpakavimą ir popierinę dėžutę), galbūt 4 vienetai pakelių po 1 kg, įdėti į plastmasinį maišelį (maišo Nr. V). Galbūt amfetaminas, maždaug 1,1 kg, galbūt 1 vienetas po 1 kg, įdėtas į plastmasinį maišelį (maišo Nr. W) (tomas 1, b. l. 100–111).

2014-03-03 kratos/poėmio protokole užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančiame sandėliuke buvo rasta ir paimta didelis kiekis įvairių tablečių (tomas 1, b. l. 114–150).

2014-03-04 policijos pareigūno T. S. pareiškime nurodyta, kad po kratos pas M. G. buvo rasti raktai, kuriuos patikrinus nustatyta, kad vienas raktas tiko sandėliuko, pažymėto Nr. 12, esančio (duomenys neskelbtini), spynai. Patikrinus minėtą sandėliuką rastas didelis kiekis Relanium, Rivotril, Clonazepam, Ksalol, Diazepam valium, Benzedin, Valium, ampulės Sustanon (tomas 2, b. l. 5–8).

Laboratoriniuose tyrimuose nurodyta, kad poėmio metu adresu (duomenys neskelbtini) paimta: 6720 vnt. tablečių „Relanium 5 mg“, kurių sudėtyje yra 33600 mg psichotropinės medžiagos diazepamo, 630 vnt. tablečių „Clonazepamum TZF 2 mg“, kurių sudėtyje yra 1260 mg psichotropinės medžiagos klonazepamo, 14350 vnt. tablečių „Rivotril 2 mg Galenika“, kurių sudėtyje yra 28700 mg psichotropinės medžiagos klonazepamo, 34434 vnt. tablečių „Ksalol 1 mg Galenika“, kurių sudėtyje yra 34434 mg psichotropinės medžiagos alprazolamo, 31844 vnt. tablečių „Bensedin 10 mg Galenika“, kurių sudėtyje yra 318440 mg psichotropinės medžiagos – diazepamo, 4300 vnt. tablečių „Valium 10 mg Abbott Healthcare“, kurių sudėtyje yra 43000 mg psichotropinės medžiagos diazepamo, 20809 vnt. tablečių „Valium 10 mg (M. D. Pharmaceuticals(Pakistan)“, kurių sudėtyje yra 208090 mg psichotropinės medžiagos diazepamo.

Poėmio metu lengvajame automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimta: 8,5784 kg medžiagos, kurios sudėtyje yra 3,3926 kg amfetamino.

Poėmio metu adresu (duomenys neskelbtini) paimta: 38760 vnt. tablečių „Ksalol 1 mg Galenika“, kurių sudėtyje yra 38760 mg psichotropinės medžiagos alprazolamo bei 26341 vnt. tablečių „Bensedin 10 mg Galenika“, kurių sudėtyje yra 263410 mg psichotropinės medžiagos – diazepamo (tomas 5, b. l. 103–112, 114–121).

Atsakyme iš DFDS Seaways nurodyta, kad E. I. ir E. M. automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keltu išplaukė iš Klaipėdos 2014-02-27 21.00 val., į Karlshamną atplaukė 2014-02-28 09.00 val., po to išplaukė iš Karlshamno 2014-03-03 19.00 val., į Klaipėdą atplaukė 2014-03-04 09.00 val. (tomas 6, b. l. 133–147).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta.

Šioje byloje itin svarbūs yra Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenusio ir dirbusio Norvegijos Karalystėje, A. J. parodymai. Tiesa, jis vaizdo konferencijos metu parodymų apie jam žinomas aplinkybes nedavė, nurodydamas, jog jam buvo grasinama. Toks grasinamo pobūdžio laiškas yra pridėtas į bylą (tomas 9, b.l. 111). Laiške prašoma „nedaryti nesąmonių, nekurti grupės, tavo yra viskas ir daugiau nieko nežinai“, siūloma, kaip reikia laikytis teisme ir t.t. Tai reiškia, jog A. J. buvo susijęs su psichotropinių medžiagų platinimu, o jo parodymai yra nepalankūs grupuotės dalyviams. Tačiau vaizdo konferencijos metu A. J. patvirtino, jog galima vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais Norvegijos policijos pareigūnams. Būtent A. J. Norvegijoje susipažino su E. I., kuris 2014 m. vasario 28 d. kartu su E. M. atvyko į Norvegiją. Iš jo parodymų matyti, kad jie atitinka jau paminėtus telekomunikacijų duomenis. Iš karto, kai E. I. su E. M. atvyko į Norvegiją, ten 2014 m. vasario 28 d. pradėjo veikti E. I. mobilusis telefonas. 2014 m. kovo 1 d. į A. J. telefoną paskambino E. I. ir pasakė, kad reikės susitikti. Anot A. J., kovo 1 d. susitikęs su E. I., pastarasis buvo kartu su E. M.. E. I. prašė suderinti susitikimą su J. K. N.. A. J. susisiekė su J. K. N. ir suderino susitikimą prie viešbučio, kuriame turėjo apsistoti E. I. su E. M.. Tą pačią dieną, suderinus susitikimą, jie dviem automobiliais važiavo link viešbučio. A. J. važiavo su E. I., o E. M. savo automobiliu važiavo iš paskos. Šios kelionės metu, kaip nurodė A. J., E. I. pasakė A. J., kad A. J. vardu yra užsiregistravę viešbutyje kambarį. Tai rodo, kad tiek E. I., tiek E. M. Norvegijoje maskavo savo veiksmus – užsakė viešbutį ne savo vardu. Po užsiregistravimo viešbutyje A. J. išvažiavo į savo dirbtuves, tačiau tą pačią dieną jam paskambino į tą patį numerį E. I. ir paprašė susitikti prie dirbtuvių. Kai E. I. atvažiavo prie dirbtuvių, E. I. iš E. M. automobilio išėmė 3 maišus ir paliko dirbtuvėse. A. J. pastebėjo, kad maišuose buvo balos konsistencijos medžiaga, be to, automobilyje buvo dar 7–8 panašūs maišai. Po to E. I. prašė A. J. paskambinti J. K. N. ir pasakyti, kad jie atvažiuos pas jį į namus. Po kiek laiko J. K. N. perskambino A. J. ir pasakė, kad bus namuose. Toks bendravimas kaip tik rodo, kad E. I., vengdamas būti demaskuotas, tiesiogiai stengėsi nebendrauti su Norvegijos piliečiu, todėl veikė per tarpininką A. J.. Kai buvo suderintas susitikimas, E. M. su E. I. pasiskolino A. J. automobilį BMW su norvegiškais numeriais. Dalis maišų buvo perkelta į A. J. automobilį ir taip, teismo nuomone, buvo bandoma mažiau atkreipti dėmesį, nes prabangus automobilis, kuriuo buvo atvažiavę E. I. su E. M. iš Lietuvos, automatiškai atkreipia dėmesį (tokią aplinkybę, beje, nurodė ir Norvegijos policijos pareigūnas T. S.). A. J. klausė E. I., kas tuose maišuose, kurie palikti dirbtuvėse, E. I. pasakė, kad tai amfetaminas, taigi A. J. žinojo apie maišelių turinį, beje, jis tai pripažino ir policijos pareigūnui, kai buvo vežamas į areštinę. Toliau A. J. parodė, kad 2014 m. kovo 2 d. jam paskambino E. I. ir jie vėl atvažiavo prie dirbtuvių, pasiskolino jo automobilį, pasiėmė tuos tris maišus su amfetaminu, tačiau netrukus vėl sugrįžo, gal dėl tos aplinkybės, kad nebuvo galima perduoti tuos maišus savo bendrininkams. Tie maišai vėl buvo palikti pas A. J. dirbtuvėse. Tą pačią dieną, apie 16 val., vėl gavo pranešimą į telefono numerį (žinutė „sudėk tuos, tuoj būsiu“). Tačiau netrukus A. J. buvo sulaikytas, policijos pareigūnai, apžiūrėję automobilį, paėmė 3 maišus, kuriuose buvo virš 3 kg amfetamino. Telefoninių pokalbių analizė rodo, kad po A. J. sulaikymo, praėjus kelioms minutėms, E. I. telefono numeris buvo išjungtas. A. J. apklausos metu nurodė, kad pokalbiuose apie tuos maišelius daugiau kalbėjo E. I., tačiau visą laiką E. M. buvo šalia. Be abejonės, E. M. girdėjo ir suvokė tai, kas kalbama. Anot A. J., tiek E. I., tiek E. M. buvo vienodo lygmens. E. M. taip pat girdėjo, kaip buvo derinamas susitikimas su J. K. N.. Darytina išvada, jog E. M. tiesiogiai dalyvavo psichotropinių medžiagų perdavime A. J. žinion, nes visą laiką buvo kartu su E. I. ir viską matė.

Kaltinamojo A. J. parodymus iš dalies patvirtina policijos pareigūnas T. S., kuris matė šalia dirbtuvių senesnės laidos BMW su norvegiškais numeriais, o kitas naujesnės laidos automobilis buvo su lietuviškais numeriais. Tai vėlgi patvirtina, kad E. I. su E. M. buvo privažiavę prie dirbtuvių. Minėtas liudytojas teigė, kad prie automobilių matė 3 vyriškius, ir vienas vyriškis, galbūt A. J., iš automobilio į sandėlį įnešė 3 surištus maišus ir ten paliko. Pareigūnas atsiminė vieno automobilio raides (duomenys neskelbtini). Tokios raidės buvo E. M. vairuojamo automobilio. Anot pareigūno, tai galėjo būti E. I. ir E. M., nes kai A. J. nešė maišus, tie du asmenys stebėjo aplinką. Jam sugrįžus, automobilių jau nerado. Šiuos parodymus patvirtina ir A. J., nurodydamas, jog E. I. su E. M. buvo privažiavę prie dirbtuvių, vėliau išvažiavo ir vėl turėjo atvažiuoti, kad pasiimtų minėtus maišelius.

Psichotropinės medžiagos buvo rastos pas Norvegijos pilietį J. K. N.. Teisminio nagrinėjimo metu J. K. N. kalbėjo nedaug, tačiau patvirtino, kad tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Kaip parodė J. K. N., 2014 m. kovo 1 d., apie 14 val., jam paskambino A. J. ir pranešė, kad su juo nori susitikti. Tą pačią dieną, 15–16 val., prie viešbučio J. K. N. susitiko su E. I., kuris buvo kartu su E. M.. Jie aptarė tablečių perdavimo vietą ir laiką. Pokalbio metu E. M. nedalyvavo, tačiau buvo šalia, stebėjo aplinką. Po išsiskyrimo jam paskambino A. J., tai patvirtina A. J. parodymus apie susitikimo organizavimą. Nurodytu laiku pas jį atvažiavo E. M. ir A. I., jie išlipę iš automobilio iš bagažinės krovė maišus su tabletėmis į rankinę. Po to pas jį į namus atėjo E. I. ir atnešė tą rankinę. Tai matė jo žmona K., kuri ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vyriškis atnešė rankinę, kurioje buvo ne tik anaboliniai preparatai bet ir tabletės, turinčios psichotropinių medžiagų ir uždraustos įstatymo. Taip pat J. K. N. patvirtino, kad E. I. su E. M. būdami Norvegijoje naudojosi dviem automobiliais, nauju BMW automobiliu, pagal aprašymą atitinkantį automobilį, kurį atvairavo E. M., bei senu automobiliu BMW, kuris galbūt priklausė A. J., automobilis buvo su norvegiškais numeriais. Kitą dieną, kovo 2 d., vėl buvo atvykęs E. I. su E. M. ir prašė parodyti tam tikrą vietą, kur turėjo susitikimą. Tiek J. K. N., tiek K. N. patvirtino, kad tos psichotropinės medžiagos, kurios buvo rastos pas juos namuose sandėliuke kratos metu, buvo atgabentos E. I. ir E. M. kartu.

Psichotropinės medžiagos buvo rastos ir M. G. naudojamame sandėliuke. M. G. teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad rastos medžiagos priklausė jam, tik jis atsisakė nurodyti asmenis, iš kurių įsigijo psichotropines tabletes. Tačiau atsižvelgiant į tablečių, rastų M. G. sandėliuke, rūšį ir tabletes, rastas J. K. N. namuose, aiškėja, kad tos tabletės yra tos pačios rūšies. Beje, M. G. patvirtino, kad buvo susitikęs su dviem lietuviais. Vienas jų atitinka E. M. apibūdinimą, nes E. M. yra labai aukštas. Jų susitikimo tikslas, anot M. G., buvo ne narkotinių medžiagų perdavimas, o tam tikros pinigų sumos išieškojimas iš skolininkų, tačiau ne kas kitas, o būtent E. M. kartu su E. I. perdavė tas pačias psichotropines medžiagas, kurios buvo rastos M. G. sandėliuke.

Apie tai, kad E. M. ir E. I. platina psichotropines medžiagas, galima spręsti ir iš liudytojo K.I. H. parodymų. 2014 m. kovo 1 d. įvyko susitikimas, kurio metu dalyvavo du vyriškiai, iš liudytojo pasakojimo aišku, kad tai buvo E. I. ir E. M.. Šio bendravimo metu minėti asmenys pasiūlė. K.I. H. įsigyti didelį kiekį tablečių, tačiau jis dėl finansinių galimybių atsisakė pasiūlymo, dėl to tie asmenys buvo labai nepatenkinti. Tai, kad E. I. ir E. M. bendravo su minėtu asmeniu, patvirtina telekomunikacijų tinklais užfiksuota informacija.

E. M. nurodo, jog vyko į Norvegiją pasisvečiuoti, apžiūrėti katerį, tačiau toks kelionės tikslas tiek keistas, tiek ir nelogiškas. Tik nuvykus į Norvegiją jokių susitikimų dėl katerio nebuvo, jis su jokiais žmonėmis tuo klausimu nebendravo, priešingai, visą laiką laikėsi šalia E. I.. Vairuoti vandens transportą jis neturi leidimo. Pats nurodė, kad jo bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, beje, bendrovė paskui bankrutavo. Taigi jo bendrovė neturėjo jokios patirties vandens transporto versle, be to, ją slėgė finansiniai sunkumai. Nelogiška, jog bendrovės vadovas, iš anksto nepasidomėjęs vandens transporto rinka, būtų vykęs į tolimą kelionę. E. I. nurodė, kad E. M. pasiėmė tiesiog parodyti šalį. Už tai, kad E. M. vežė E. I., pastarasis apmokėjo kelto išlaidas, miegojimą viešbutyje. Tačiau E. I. nebuvo labai artimas draugas ar giminaitis, jie tik anksčiau sportuodavo. Tai, kad E. M. važiavo turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, rodo ta aplinkybė, kad, kaip jau buvo paminėta, visuose susitikimuose, visose vietose, kuriose būdavo E. I., būdavo ir E. M.. Tiek E. I., tiek E. M. atvykimas į Norvegiją, jų elgesys rodo, kad jie darė nusikalstamą veiką. Bendravimas Norvegijoje vyko tik per A. J. ir tik vienu telefono numeriu. A. J. organizuodavo visus susitikimus, viešbutis konspiraciniais tikslais buvo užsakytas A. J. vardu. Tam, kad pervežinėtų medžiagas, jie naudojosi A. J. automobiliu, nes taip siekė atkreipti kuo mažesnį dėmesį, nes automobilis su lietuviškais numeriais krenta į akis.

Taigi teismas surinktų duomenų pagrindu daro išvadą, jog būdamas Norvegijos Karalystėje kaltinamasis platino psichotropines medžiagas, todėl dėl E. M. turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Paimtų psichotropinių medžiagų kiekis buvo labai didelis, netgi žymiai viršijantis labai didelį kiekį (2003-04-23 Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymo Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 236, 246, 264 punktai).

Nors kaltinamajame akte yra netiksliai nurodyta, jog E. M. kartu su E. I. psichotropines medžiagas įgijo iki 2014 m. vasario 27 d., tačiau byloje yra nustatyta, jog jie į Norvegijos Karalystę atvyko 2014 m. vasario 28 d., todėl šis rašymo apsirikimas taisomas, tai nekeičia kaltinimo esmės.

Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK 5 straipsnis). Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK 8 straipsnio 1 dalis). Remiantis 1972 m. gegužės 15 d. Europos Konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo Nr. 73, Norvegijos Karalystės Rogelando prokuratūros prokuroras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl E. M. baudžiamojo proceso (persekiojimo) perdavimo, kadangi jis pagrįstai buvo įtariamas pažeidęs Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 3 punktą (1 tomas, b. l. 4-9). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras perėmė E. M. baudžiamąjį persekiojimą ir perdavė gautą prašymą Klaipėdos apygardos prokuratūrai (tomas 1., b.l. 3). Norvegijos Karalystės Baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bet kuris asmuo, kuris neteisėtai gamina, įveža, išveža, įsigyja, laiko, siunčia ar gabena bet kokias medžiagas, kurios pagal įstatymo nuostatą laikomos narkotikais, turi būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo su narkotikais. Šio straipsnio dalies 3 punktas numato, kad jei nusikaltimas liečia labai didelį kiekį, skiriama nuo trijų iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Esant ypač sunkinančioms aplinkybėms gali būti skirta iki 21 metų laisvės atėmimo bausmė (tomas 1, b.l 11). Taigi Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau kaltinamajame akte yra nurodyta, jog E. M. nusikalstamą veiką padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje su E. I., A. J., V. K. ir dar su kitais nenustatytais asmenimis, todėl jam papildomai inkriminuojama BK 25 straipsnio 3 dalis. BK 25 straipsnio 3 dalis numato, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Priimant nuosprendį teismas dar nežinojo, koks yra priimtas įsiteisėjęs nuosprendis E. I., A. J., V. K., J. K. N., M. G., prieš kuriuos, kaip matyti iš bylos, tęsiasi baudžiamasis persekiojimas Norvegijos Karalystėje. Taigi negalima spręsti, koks buvo kiekvieno asmens vaidmuo organizuotoje grupėje, jeigu tokia ir buvo. Todėl teismas pašalina iš kaltinimo organizuotos grupės aplinkybę ir nenurodo, jog nusikalstama veika padaryta su konkrečiais asmenimis dalyvaujant organizuotoje grupėje. Tačiau jau buvo paminėta, jog E. M. veikė bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Be kita ko, bendrininkavimo aplinkybė yra nurodyta jau paminėtame Norvegijos Karalystės Rogelando prokuratūros prokuroro pavedime. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus E. M. veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, tačiau E. M. anksčiau nebuvo teistas, dirbo, augina du mažamečius vaikus, todėl jam skiriama mažesnė bausmė nei sankcijos vidurkis.

2014 m. rugsėjo 3 d.. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam automobiliui BMW-7 (tomas 8, b.l.33).

Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (toliau EŽŽT) dėl jų aiškinimo. EŽTT praktikoje laikomasi požiūrio, kad turto konfiskavimas ir jo procesas pateisinamas valstybės teise taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą. Tačiau pagal šio straipsnio nuostatas konfiskavimas turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Apie tai sprendžiama atsižvelgiant ir į turto konfiskavimo proceso ypatumus bei jo tikslo svarbą.

Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, vykdantis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą ne kartą kreipėsi į teismą, prašydamas nekonfiskuoti automobilio. Prašymuose buvo nurodoma, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti įmonė, neturinti jokio turto, išskyrus minėtą automobilį, todėl jo nekonfiskavus, bus užtikrintos kreditorių teisės ir interesai. Šiuo automobiliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. M. gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Savaime aišku, jog automobilis palengvino nusikalstamos veikos padarymą, kadangi be jo toks kiekis psichotropinių medžiagų (keletas maišų) nebūtų pristatomas. EŽŽT praktikoje yra laikomasi požiūrio, jog turto konfiskavimas yra pateisinama ir proporcinga priemonė, jeigu ji taikoma bylose, susijusiose su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais (pavyzdžiui EŽTT 2001 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Phillips prieš Jungtinę Karalystę, EŽTT 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Grayson ir Barnham prieš Jungtinę Karalystę EŽTT 1995 m. gegužės 5 d. sprendimas byloje Air Canada prieš Jungtinę Karalystę). Būtina akcentuoti, jog turto konfiskavimu siekiama ir prevencinių tikslų – atgrasymo nuo panašių nusikaltimų. Taigi nepaisant bankroto administratoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių, teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, kurie, teismo nuomone, nusveria bankroto administratoriaus nurodytus motyvus, daro išvadą, kad automobilis kaip uždraustos veikos priemonė tokioje byloje kaip ši turi būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Beje, tokį pat nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimą numato ir Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 35 straipsnis.

2014 m. rugsėjo 9 d. to paties prokuroro nutarimu buvo apribotos nuosavybės teisės ir E. M. nuosavybės teise priklausantiems 1644, 59 Lt ir 120 EUR (tomas 8, b.l. 69). Nuo nusikalstamos veikos padarymo iki E. M. sulaikymo Lietuvoje praėjo apie 6 mėnesiai, byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog pinigai, kurie buvo paimti iš E. M. ir kuriems buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, yra gauti už psichotropinių medžiagų pardavimą. Taigi neatmetama galimybė, jog pinigai yra gauti teisėtu būdu, todėl jie grąžinami E. M..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 3 d.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį BMW-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam 2014 m. rugsėjo 3 d.. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, konfiskuoti.

Iš E. M. paimtus 1644,59 Lt ir 120 EUR grąžinti E. M., o laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2014 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu šioms piniginėms lėšoms, panaikinti.

Vaizdo ir garso medžiagą saugoti prie bylos.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.