Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-106-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2010-01-07
Bylos Nr.
1A-27-106-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
J. J.
Nukentėjusysis
J. K.
Advokatai
Monika Motiejauskienė
Kategorijos

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja L. Bajorinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–27-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1, 2.1.15. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nuteistajam J. J.,gynėjai advokatei Monikai Motiejauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gegužės 30 d. apie 16.30 val., Tauragės r., Gedgaudiškės k., fermos kieme, konflikto metu su J. K., pastarajam trenkė metaliniu vamzdžiu į dešinę ranką ir galvą, bei jam nugriuvus ant žemės, sudavė smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas bei įspyrė į koją, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniajame skruoste, krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kairės ausies ragelyje, kairėje blauzdoje, muštą žaizdą pakaušio kairėje pusėje, dešinio alkūnkaulio lūžimą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis J. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti kitos sudėties teismui arba pakeisti nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir bausmę sugriežtinti. Nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo suklaidintas, kad jis civilinį ieškinį dėl padarytos žalos galės pareikšti bylos nagrinėjimo metu teisme. Teisme šis klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl jis jaučiasi apgautas. Jis žino, kad žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka, tačiau tai pareikalaus papildomų išlaidų. Taip pat nurodo, kad bylą reikia nagrinėti iš naujo dėl to, kad apeliantas galėtų realizuoti teisę į žalos atlyginimą.

Taip pat apeliantas nurodo, kad nuteistajam paskirta per švelni bausmė, todėl abejoja, ar asmens sveikata bei nukentėjusiojo išgyvenimai yra vertybė. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo nenuoširdus, nepripažino kaltės, davė melagingus parodymus. Teigia, kad veikos padarymo metu nuteistasis buvo riboto pakaltinamumo būsenoje, tačiau šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nurodo, kad nuteistasis davė melagingus parodymus, todėl rodė nepagarbą proceso dalyviams. Neatsižvelgta į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, todėl nepagrįstai už bausmės vidurkį mažesnė bausmė, neatitinka bausmės paskirties.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apylinkės teismo paskirta bausmė J. J. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skiriant bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

J. J. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Apylinkės teismas tinkamai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas (BK 59 str. 1 d. 11 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teisingai parinko bausmės rūšį ir jos dydį. BK 138 str. sankcija numato šias alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kadangi J. J. teistumas yra išnykęs, todėl laikoma, kad jis teisiamas pirmą kartą, atitinkamai atsižvelgus į visas apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, apylinkės teismas pagrįstai neskyrė su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Paskirta laisvės apribojimo bausmė nuteistajam atitinka Baudžiamojo įstatymo keliamus reikalavimus, nelaikytina aiškiai per švelni, atitinka bausmės paskirtį, todėl griežtinti bausmę, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis neprisipažino dėl padarytos veikos, davė melagingus parodymus negali būti pagrindu sunkinti kaltininko teisinės padėties, nes tai yra jo procesinė teisė pasirinkti gynybos nuo pareikštų kaltinimų būdą ir taktiką. Skirti griežtesnę bausmę tokiu pagrindu negalima.

Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo suklaidintas dėl nusikaltimu padarytos žalos jam atlyginimo procese. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 str. nurodyta, kad nukentėjęs asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas tokiu atveju civilinį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Viso proceso metu nukentėjusysis J. K. tokio civilinio ieškinio nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui būtų išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paaiškinta, jog civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo jis gali pareikšti teisme. Kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. K. buvo paklaustas, ar neketina reikšti civilinio ieškinio. J. K. atsakė, kad civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 106). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo suklaidintas dėl galimybės pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. J. K. neatimta teisė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikšti civilinio proceso tvarka.

Taip pat paminėtina, kad BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatyti pagrindai, kurių pagrindu apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Tokie pagrindai yra kai bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles, arba kai paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Tokių Įstatymo numatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nukentėjusysis tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas, numatytas BPK 326 str. naikinti teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, savo apeliaciniame skunde nenurodė.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėKolegijos teisėjai Eduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis