Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

suinteresuoto asmens Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo I. I. buvo pripa­žin­ta neveiksnia, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys I. I., I. V., Veisiejų socialinės globos namai ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Veisiejų socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Neveiksnia pripažintai I. I. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų sveikatos centras“ pateiktą medicinos dokumentų išrašą I. I. yra pripažinta paranoidinės šizofrenijos (F20.0) diagnozė, pagal dabartinę jos psichinės sveikatos būklę tikslinga pripažinti ją neveiksnia turtiniuose bei medikamentinio gydymo srityse, iš dalies veiksnia neturtiniuose santykiuose bei disponuojant savo reikmėms būtinomis piniginėmis lėšomis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad I. I. žino savo vardą, pavardę, gimimo datą, bendrauja su artimaisiais, orientuojasi aplinkoje ir laike, mėgsta skaityti knygas, klausyti radiją. Tačiau mokesčių reikšmės ji nesuvokia, maisto produktų gali įsigyti tik su kitų pagalba. Maisto pati negamina, tačiau jį pasiimti gali. Ji nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, priimti sprendimo, savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo. Savo gyvenamąja aplinka, asmenine higiena gali pasirūpinti tik su kitų asmenų pagalba. Kad serga protine liga I. I. nesuvokia, savarankiškai gydymo įstaigose nesilanko. Pareiškėjas nurodo, kad I. I. globėja mama J. B. (duomenys neskelbtini), o Veisiejų socialinės globos namų administracija nuo 2018 m. vasario 26 d. vykdo I. I. globos funkcijas. Todėl I. I. reikalingas globėjas, galintis tinkamai įgyvendinti, apsaugoti ir apginti jo teises ir teisėtus interesus. Globėju tikslinga paskirti minėtos įstaigos administraciją, kuri sutinka būti I. I. globėja, nes jos dukra globėja tapti nesutinka.

Suinteresuoto asmens I. I. advokatas Jonas Zenevičius sutinka su pareiškėjo patikslintais reikalavimais, nes jo atstovaujamosios sveikata pagerėjo ir pareiškėjo nurodytose srityse ji iš dalies gali savarankiškai pasirūpinti savimi. Tačiau jai reikalingas nuolatinis gydymas, o paūmėjus ligai ji gali nesiorientuoti, todėl jai reikalinga globa. Taip pat būtina paskirti siūlomą globėją, nes po motinos mirties I. I. liko be globėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-02/2004 I. I. pripažinta neveiksnia (e. b. T 1, b. l. 11-12), o to paties teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-74-547/2005 jai nustatyta globa bei globėja paskirta mama J. B. (e. b. T 1, b. l. 13-14). Gobėja J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. T 1, b. l. 24). Nagrinėjant minėtą civilinę bylą I. I. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ir iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad jai konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu defektu ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių ir ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-11-02/2004 b. l. 28-29).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinė I. I. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose I. I. yra neveiksni, kuriose ribotai veiksni ar visiškai veiksni.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Teismas, peržiūrėjęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, gali pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą (CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad: I. I. serga šizofrenija, labai greitai progresavo totalūs mąstymo, emocijų bei valios sutrikimai, socialinė ir darbinė dezadaptacija, ji besaikiai piktnaudžiauja alkoholiu ir nevartojai jai skirtų vaistų, nėra jokios kritikos savo elgesiui, ligai, būsenai, alkoholis išprovokuoja ligos paūmėjimą, dėl kritikos ligos atžvilgiu nebuvimo nevartoja jai skirto palaikomojo gydymo (civilinės bylos Nr. 2-11-02/2004 b. l. 28-29).

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog I. I. pasveiko ar jos psichinė būklė iš esmės pasikeitė. Byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų sveikatos centras“ medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad I. I. yra pripažinta paranoidinės šizofrenijos (F20.0) diagnozė ir pagal dabartinę jos psichinės sveikatos būklę tikslinga pripažinti ją neveiksnia turtiniuose bei medikamentinio gydymo srityse, iš dalies veiksnia neturtiniuose santykiuose bei disponuojant savo reikmėms būtinomis piniginėmis lėšomis (e. b. T 1, b. l. 15).

Byloje nesant jokių duomenų apie neveiksnia pripažintos I. I. pasveikimą ar sveikatos būklės esminį pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11-02/2004 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš nagrinėjamoje byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo matyti, kad I. I. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. T 1, b. l. 9). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (e. b. T 1, b. l. 10). Į bylą pateikta 2018-18-07 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. SPCVI-19 dėl I. I. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iš kurios matyti, kad I. I. žino savo vardą, pavardę, gimimo datą, bendrauja su artimaisiais, orientuojasi aplinkoje ir laike, mėgsta skaityti knygas, klausyti radiją, tačiau mokesčių reikšmės ji nesuvokia, maisto produktų gali įsigyti tik su kitų pagalba. Maisto pati negamina, tačiau jį pasiimti gali. Ji nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, priimti sprendimo, savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo. Savo gyvenamąja aplinka, asmenine higiena gali pasirūpinti tik su kitų asmenų pagalba. Ji nesuvokia, kad serga protine liga, savarankiškai gydymo įstaigose nesilanko (e. b. T 1, b. l. 16-20).

Liudytoja apklausta Veisiejų socialinės globos namų socialinė darbuotoja E. J. paaiškino, kad I. I. kai kuriose srityse yra iš dalies savarankiška ir su pagalba gali priimti sprendimus. Patvirtino, kad I. I. žino ko ji nori nusipirkti ir pasako darbuotojams, tačiau nežino tikslių kainų, negalėtų teisingai suskaičiuoti grąžos, todėl jai reikalinga pagalba apsiperkant. Sudėtingesnių turtinių santykių ji nesuvokia ir negalėtų savarankiškai juose dalyvauti. Savitvarkos srityje ji suvokia poreikį rūpintis savimi, pasako kada reikia pakeisti sauskelnes, tačiau pati savimi pasirūpinti negali dėl fizinės sveikatos, todėl jai reikalinga pagalba. Sveikatos srityje ji nesupranta savo ligos, vaistus geria todėl, kad žino, jog taip reikia, bet nesuvokia dėl kokios ligos. Savarankiškai vaistų kasdien ji negertų dar ir dėl to, kad gali pamiršti. Jos atmintis nėra gera.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos I. I. sveiktos būklė iš esmės nepagerėjo ir ji nepasveiko. Jai diagnozuojama ta pati psichinė liga, todėl pripažinti ją visiškai veiksnia nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti savo interesams, tinkamai nepatenkinti savo poreikių. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, I. I. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi visiškai savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos ir savo galimybių, ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdama neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti I. I. neveiksnia keistinas ir nustatytinas sričių, kuriose ji pripažįstama neveiksnia, sąrašas, ir sričių, kuriose ji pripažįstama ribotai veiksnia, sąrašas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad I. I. psichikos sutrikimas reikalauja nuolatinio, kasdieninio gydymo, o jos sveikatos būklė ne tik negerėja, bet dėl fizinės sveikatos būsenos tik blogėja (ji negali judėti be vežimėlio), taip pat atsižvelgiant į tai, kad jai nustatytas tik 35 procentų darbingumas, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl riboto darbingumo ir psichikos sutrikimo pobūdžio. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri jai nėra aktuali, ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra būtinybės.

Riboti I. I. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją, todėl globa šiose srityse ir neprasminga, ir nepateisinamai varžytų šias neįgaliojo asmens asmenines neturines teises.

Taip pat nėra prasmės riboti I. I. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje ji galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad I. I. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėja (rūpintoja) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu vienoje turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, bei vienoje asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių, I. I. pripažintina ribotai veiksnia, nes nustatyta, kad visiškai savarankiškai ji negali patenkinti savo poreikių šiose srityse, tačiau padedant globėjui ji galėtų tą daryti, nes su pagalba moka racionaliai naudotis nedidelėmis pinigų sumomis, sugeba suvokti ir padedama kito asmens pasirūpinti savo higiena, fiziniais poreikiais. Surinkti įrodymai patvirtina, kad I. I. gali disponuoti nedidele suma, kuri jai lieka iš jos netekto darbingumo pensijos, tačiau jos pačios interesais reikia padėti jai susivokti kainose ir kontroliuoti pinigų apskaitą, nes ji nežino tikslių įsigyjamų daiktų kainų, negali tiksliai suskaičiuoti grąžos. Taip pat yra poreikis padėti I. I. ir savitvarkos srityje, nes nustatyta, kad ji dar ir dėl fizinės sveikatos savarankiškai negali tinkamai pasirūpinti savo aplinka ir higiena, tačiau suvokia, kad tą daryti reikia ir žino, kada reikia paprašyti pagalbos šioje srityje. Šiose srityse I. I. pakanka ir rūpintojo sutikimo smulkiems sandoriams bei pagalbai buityje (CK 3.240 straipsnio 3 dalis), todėl pripažinti ją visiškai neveiksnia šiose srityse nėra būtinybės, pakanka nustatyti ribotą veiksnumą.

Kitose turtinių santykių srityse ir sveikatos priežiūros srityje I. I. pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo I. I. negali suvokti didesnių ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos. Iš jos paaiškinimų matyti, kad ji nežino šiuolaikinių finansavimo galimybių ir jų veikimo principų, todėl su turimu psichikos sutrikimu ji negali savarankiškai dalyvauti jokiuose sutartiniuose ir sudėtingesniuose prievoliniuose turtiniuose santykiuose. I. I. paaiškinimai patvirtina, kad ji nežino kas yra lizingas, nesuvokia galimybės įsigyti brangesnį daiktą nesumokant visos kainos iš karto, todėl ji negali adekvačiai įvertinti savo finansinių galimybių, negali teisingai suvokti finansinių įsipareigojimų svarbos ir rizikos. Sudėtingesnius sandorius ir turtinius klausimus jos interesais turėtų spręsti globėjas (CK 3.240 straipsnio 2 dalis), o ne pati I. I., kuriai tą daryti trukdo jos psichikos liga.

Sveikatos priežiūros srityje I. I. taip pat negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes nesuvokia savo psichinės sveiktos būklės ir įtakos jos sprendimų priėmimui. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad ji nėra kritiška savo sveikatos būklei, vaistų pati nevartodavo, o gydymas su nustatyta diagnoze yra reikalingas nuolat dėl ligos paūmėjimo rizikos nustojus vartoti vaistus. Todėl jos interesais jos sveikata ir toliau turi rūpintis globėjas, kuris užtikrins būtiną nuolatinį gydymą, nuo kurio priklauso ir I. I. psichinės sveikatos būklė.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju I. I. globėja yra mirusi, o ankstesne teismo nutartimi nustatyta globa nėra pasibaigusi ir ji yra toliau būtina, nes I. I. ir toliau pripažįstama neveiksnia tam tikrose srityse. Todėl jai skirtinas kitas globėjas, nes ji negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti atitinkamose srityse, kuriose jos interesais turi pasirūpinti globėjas (CK 3.242, 3.277 straipsniai).

Suinteresuotas asmuo Veisiejų socialinės globos namai sutinka būti globėju, nuo 2018-02-26 tinkamai rūpinasi I. I., kitų asmenų, norinčių būti globėjais nėra, todėl ši institucija skirtina I. I. globėju (CK 3.242 straipsnio 4 dalis).

Skirti I. I. atskirą rūpintoją tose srityse, kuriose ji pripažįstama ribotai veiksnia, nėra reikalinga, nes ji turi globėją tose srityse, kuriose yra neveiksni, o CK 2.11 straipsnio 2 dalis numato, kad neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu ir šiais atvejais neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens sandorių sudarymui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sandorių sudarymą. Tai reiškia, kad I. I. globėjas po teismo sprendimo peržiūrėjimo atitinkamose srityse veiks ir kaip globėjas atitinkamose srityse, ir kaip rūpintojas kitose nustatytose srityse.

Prašymas nustatyti I. I. gyvenamąją vietą Veisiejų socialinės globos namuose atmestinas kaip perteklinis, nes to nenumato CK trečios knygos VII dalies ir CPK XXX skyriaus normos, reglamentuojančios pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nustatymą. Šios teisės normos numato tik nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymą teismo sprendimu, kai nustatoma vaiko globa ar rūpyba.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-02/2004, kuriuo I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia.

Pripažinti I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų sen., 67336 Lazdijų r. sav., neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) paveldėjimo teisiniai santykiai; 5) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros sritis.

Pripažinti I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų sen., 67336 Lazdijų r. sav., ribotai neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje.

Paskirti I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų šen., 67336 Lazdijų r. sav., globėju Veisiejų socialinės globos namus, kodas 188720212, Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų sen., 67336 Lazdijų r. sav.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.