- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 1-1386-949/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00459-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro E. A. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti JK įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2009-05-29 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį 20 MGL (2600Lt) bauda (bauda sumokėta 2010-01-29), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. suklastojo tikrą dokumentą – 2009-02-24 sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo, o būtent, kartu su savo vyru V. K. valdydama ir disponuodama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nekilnojamuoju turtu, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009-02-24, Šiaulių miesto antrajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Šiaulių miesto notarę V. P. ir ją melagingai informavo apie nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą, dėl ko apie sandorio fiktyvumą nežinanti notarė V. P. 2009-02-24 įformino ir patvirtino nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį su jos pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad pardavėjai R. K. ir V. K. - 0,1533 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius: gyvenamąjį namą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 110,62 kv. m., sandėlį un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 6,00 kv. m., sandėlį un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 17,00 kv. m., tvartą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 37,00 kv. m., daržinę un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 27,00 kv. m., garažą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 31,00 kv. m., malkinę un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 8,00 kv. m., malkinę un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 5,00 kv. m., kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą, šulinį), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), parduoda I. G. už 50000 Lt ir šiuos 2009-02-24 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu.
Be to, R. K. suklastojo tikrą dokumentą – 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, o būtent, kartu su savo vyru V. K. valdydama ir disponuodama bendrosios jungtinės nuosavybės teise, užregistruotą jos vardu nekilnojamąjį turtą, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009-03-06, Šiaulių miesto pirmajame notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Šiaulių miesto notarę I. P. ir ją melagingai informavo apie nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą, dėl ko apie sandorio fiktyvumą nežinanti notarė I. P. 2009-03-06 įformino ir patvirtino nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį su jos pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad pardavėjai R. K. ir V. K. - prekybos paskirties patalpą pastate 1Ab, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – parduotuvę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), turinčią 46,59 kv. m. bendro ploto, su rūsiu 5, 22 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini), parduoda J. G. už 50000 Lt ir šiuos 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta R. K. kalta dėl jai pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir parodė, kad pažįsta I. G., kadangi I. G. gyvena kartu su jos broliu K. B.. 2009 m. pradžioje ji paprašė I. G. persirašyti savo vardu, jai ir jos vyrui V. K. priklausantį gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Tai reikėjo padaryti todėl, kad jos vyrui buvo paskirtos didelės baudos ir jie bijojo, kad šis turtas nebūtų atimtas už baudas. I. G. sutikus persirašyti šį turtą savo vardu, 2009-02-24 jie, t.y. ji, I. G. ir V. K., nuvyko į notarų kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate kaip ir (duomenys neskelbtini). Pas notarę jau buvo paruošta pirkimo - pardavimo sutartis, kurią notaras paruošė jos prašymu ir remdamasis jos pateiktais duomenimis ir dokumentais. Tai buvo padaryta todėl, kad šeimoje ji visada tvarkydavo visus dokumentus. Sutartyje buvo nurodyta, kad pardavėjai R. K. ir V. K. parduoda 0,1533 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius: gyvenamąjį namą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 110,62 kv. m., sandėlį un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 6,00 kv. m., sandėlį un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 17,00 kv. m., tvartą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 37,00 kv. m., daržinę un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 27,00 kv. m., garažą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 31,00 kv. m., malkinę un. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios užstatytas plotas 8,00 kv. m., malkinę un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 5,00 kv. m., kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą, šulinį), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 50000 Lt. Nei prieš sutarties pasirašymą, nei po sutarties pasirašymo, I. G. už sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, nei jai, nei V. K. jokių pinigų nemokėjo, kadangi tai nebuvo tikras šio turto pirkimas – pardavimas. Jokių šio nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų, jie I. G. neperdavė ir liko faktiniais šio turto savininkais. Po šio tariamo turto pardavimo, jo tolimesne priežiūra rūpinosi V. K.. Kiek ji žino, ši sodyba šiuo metu yra neprižiūrima. Tokiais pat motyvais 2009-03-06 buvo sudaryta negyvenamų patalpų - parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad ji ir jos vyras V. K. parduoda šias patalpas J. G.. J. G. yra jos vyro V. K. geras pažįstamas ir jų paprašytas sutiko, kad jo vardu būtų įformintas fiktyvus šio turto pirkimas iš jų su V. K.. Sutartis buvo įforminta ir pasirašyta notarinėje kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaip ir ankstesniu atveju, sutartis buvo paruošta jos iniciatyva, pagal jos pateiktus dokumentus ir kitus duomenis. Sutartyje buvo nurodyta, kad minėtas patalpas J. G. iš jų perka už 50000 Lt, tačiau iš tikro J. G. jokių pinigų nei jai, nei V. K., už sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, nemokėjo, kadangi tai nebuvo tikras pirkimas – pardavimas. Faktiniais šių patalpų savininkais toliau liko ji ir V. K.. Šios patalpos toliau nebuvo naudojamos ir 2010 metais, tiksliai nežinomą datą V. K., be jos žinios šias patalpas pardavė. Kiek girdėjo iš savo brolio, pardavė už 70000 Lt. Su šių patalpų pardavimu ji niekaip nesusijusi, kadangi nuo 2009 metų lapkričio mėn. 6 dienos gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje ir todėl prašo rasti galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Paskirtą baudą yra pasiruošusi sumokėti (4 t., 96-98 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios R. K. prisipažinimo, jos kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais:
Liudytoja apklausta A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 metais, tikslios datos nepamena, jos vyras J. G. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas notarą ir pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį. Jai paklausus vyro apie kokią sutartį eina kalba, jis pasakė, kad 2009 metais, paprašytas V. ir R. K. jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kad įsigijo iš jų (duomenys neskelbtini), negyvenamą patalpą parduotuvę už 50 000 Lt. Ji žinojo, kad jie tokių pinigų neturėjo ir realiai tos parduotuvės įsigyti negalėjo. Kodėl ir kokiomis aplinkybėmis vyras pasirašė šią sutartį, ji nežino. Nuvykus į notaro biurą esantį Varpo gatvėje, ji su savo vyru pasirašė ten jau paruoštą pirkimo - pardavimo sutartį, kur buvo nurodyta, kad jie parduoda už 50 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei atstovaujamai direktorės R. R., negyvenamą patalpą parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties ir pinigų, jos vyrui, jai matant niekas nepadavė. Pasirašę pardavimo dokumentus jie su savo vyru išėjo, todėl nematė ar R. R. buvo paduotas pirkimo- pardavimo sutarties egzempliorius. Taip pat nemano, kad jos vyras galėjo jai nežinant sutaupyti tokią pinigų sumą parduotuvės įsigijimui. Apie šį pirkimo pardavimo sandorį, mano, kad jos vyras, būdamas patiklus ir paslaugus, neįtardamas V. ir R. K. sąmokslų - nuslėpti savo turimus turtus, įkalbėtas, negalvodamas nieko blogo, pasirašė įsigijimo ir pardavimo dokumentus. Apie šį sandorį daugiau nieko nežino ir negali pasakyti, nes viskas buvo tvarkoma, jai nežinant, o sutartį pasirašė paprašyta savo vyro (3 t., 109-110 b. l.).
Įtariamuoju apklaustas J. G. (jo atžvilgiu 2013-05-22 iš ikiteisminio Nr. 06-1-03044-11 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-290-13, 2013-06-03 J. G. atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas) ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. K. susipažino maždaug prieš 10 metų. Tuo laiku V. K. užsiimdavo metalo laužo supirkimu, t.y. pirkdavo automobilių ir panašų metalo laužą, ardydavo ir rūšiuodavo laužą pagal metalo rūšis. O jam kartais reikėdavo įvairaus metalo, ir jis kreipėsi į V. K.. Taip ir susipažino su V. K., o per jį ir su jo žmona R. K.. Su V. K. vėliau tapo kaip ir draugais. Padėdavo vieni kitiems, jei prisireikdavo pagalbos. 2009 metų pavasarį V. ir R. K. paprašė jo, kad jis savo vardu persirašytų R. ir V. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. parduotuvės patalpas. Dėl ko jie nori jo vardu perrašyti tas patalpas, jis pilnai ir nesuprato, suprato, kad turi kažkokių problemų, bet kokios tai problemos, jis nesuprato. Jam nebuvo kaip atsisakyti, kadangi su V. K. buvo draugai ir todėl jis sutiko persirašyti savo vardu tas patalpas. Taip buvo sudaryta 2009-03-06 negyvenamų patalpų - parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią R. K. ir V. K. jam pardavė šias patalpas. Kiek pamena, sutartyje pasirašė notarinėje kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tikslių sutarties pasirašymo aplinkybių jis dabar neprisimena, t.y. nepamena ar atvykus į notarų kontorą jau buvo surašyta sutartis, ar reikėjo laukti kol ją paruoš, tik atsimena, kad jis pats jokios iniciatyvos nerodė, t.y. dėl sutarties forminimo į notarą kreipėsi K.. Dabar jis neprisimena ar matė, kad sutartyje parašyta jog minėtas patalpas iš K. perka už 50000 Lt. Taip pat neatsimena, ar notarė klausė apie tai, ar jie atsiskaitė tarpusavyje. Iš tikro jokių pinigų R. ir V. K., už sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, jis nemokėjo, kadangi tai nebuvo tikras pirkimas - pardavimas, t.y. realiai šios patalpos neperėjo jo nuosavybėn. Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurias K. perrašė jo vardu, pagal minėtą sutartį, jis iki šiol nėra matęs ir niekada jose nebuvo ir jomis nesinaudojo. Iš tikro šios patalpos liko K. žinioje, t.y. jie neperdavė jam nei raktų nuo šių patalpų, nei pačių patalpų. Praėjus vieneriems metams po šios sutarties įforminimo V. K. pasakė, kad reikia parduoti tas patalpas, kurios buvo perrašytos jo vardu. Pirkėją šioms patalpoms surado pats V. K. ir 2010-03-31 buvo sudaryta negyvenamų patalpų - parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią jis, t.y. J. G. ir jo žmona A. G. pardavė minėtas patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje įrašyta, kad pardavė už 50000 Lt, tačiau nei jis, nei jo žmona šių 50000 Lt negavo, nes pasirašius reikiamus dokumentus, pinigus pasiėmė V. K.. Smulkiai visų minėtų sutarčių sudarymo ir pasirašymo aplinkybių jis neatsimena ir negali pasakyti, kas dar be jo žmonos buvo kartu, kai buvo forminami šių patalpų pardavimo ir atsiskaitymo dokumentai. Savo ankstesnėje apklausoje jis sakė, kad R. ir V. K. šias patalpas jo vardu perrašė dėl to, kad V. K. buvo skolingas 8000 Lt, kaip garantiją, kad skola bus grąžinta, tačiau tai nėra teisybė, nes jis taip pasakė tik norėdamas sušvelninti situaciją ir motyvuoti tą patalpų perrašymą jo vardu. Iš tikro jis sutiko persirašyti savo vardu minėtas patalpas tik iš draugiškumo, kadangi buvo nepatogu atsisakyti padėti draugui. Jis savo kaltę, dėl jam pareikšto įtarimo, pilnai pripažįsta, gailisi dėl to, ką padarė ir prašo jo atžvilgiu procesą užbaigti kiek galima greičiau, kadangi yra tolimųjų reisų vairuotojas ir retai būna Lietuvoje, todėl neturi laiko dažnai lankytis teisėsaugos institucijose. Prašė jo atžvilgiu procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (3 t., 123-124 b. l.).
Įtariamąja apklausta I. G. (jos atžvilgiu 2013-07-25 iš ikiteisminio Nr. 06-1-03044-11 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-394-13, 2013-08-02 I. G. atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas) kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad pažįsta R. K., kadangi ji pati gyvena kartu su R. K. broliu K. B.. 2009 m. pradžioje R. K. I. G. paprašė persirašyti savo vardu, jai su vyru V. K. priklausantį gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). R. K. paaiškino I. G., kad tą nekilnojamąjį turtą nori perrašyti kito asmens vardu todėl, kad jos vyrui yra paskirtos didelės baudos ir jie bijo, kad neatimtų turto už šias baudas. R. K. aiškino, kad praėjus trims metams po šio turto perrašymo I. G. vardu, galima bus jį parduoti, nes pardavus anksčiau, reikėtų mokėti daug mokesčių. I. G. sutikus persirašyti minėtą turtą savo vardu, 2009-02-24 ji kartu su R. K. ir V. K. nuvyko į notarų kontorą, esančią (duomenys neskelbtini). Pas notarę jau buvo paruošta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad pardavėjai R. K. ir V. K. parduoda I. G. 0,1533 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius: gyvenamąjį namą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 110,62 kv. m., sandėlį un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 6,00 kv. m., sandėlį un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 17,00 kv. m., tvartą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 37,00 kv. m., daržinę un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 27,00 kv. m., garažą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 31,00 kv. m., malkinę un. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios užstatytas plotas 8,00 kv. m., malkinę un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas 5,00 kv. m., kitus statinius(inžinerinius) - kiemo statinius(lauko tualetą, tvorą, šulinį), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 50000 Lt. Nei prieš sutarties pasirašymą, nei po jos pasirašymo I. G. pinigų už minėtą nekilnojamąjį turtą nei R. K., nei V. K. nemokėjo, kadangi tai nebuvo tikras šio turto pirkimas - pardavimas, o tik perrašymas jos vardu. Pasirašydama pirkimo - pardavimo sutartį I. G. suprato, kad negalės disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra. Po kiek laiko V. K. I. G. vežė į VĮ „Registrų centras", kur ji pasirašė dokumentuose. Jokių šio nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų I. G. K. neperdavė. Faktiniais šio turto savininkais ir toliau liko R. ir V. K. bei jie rūpinosi šiuo turtu. Kiek I. G. žino, V. K. šioje sodyboje už jos priežiūrą buvo leidęs gyventi vienai šeimai, kurių ji nepažįsta. I. G. šioje sodyboje, (duomenys neskelbtini) iki pirkimo - pardavimo sutarties įforminimo nebuvo buvusi, o po to, yra buvusi du kartus, t.y. vieną kartą buvo kartu su R. K., kitą kartą buvo ten nuvykusi, kai jai buvo atsiųsta didelė sąskaita už elektros energiją, sunaudotą šioje sodyboje. Kadangi su V. K. I. G. nepavyko nieko išsiaiškinti, tai ji nuvažiavo į šią sodybą pasižiūrėti, kas ten vyksta. Toje sodyboje rado gyvenančius žmones, kurie parodė nuomos sutartį, pagal kurią V. K. buvo išnuomojęs sodybą jiems. I. G. šios sodybos priežiūra nesirūpino, kadangi nebuvo tikroji jos savininkė. Dėl padaryto nusikaltimo I. G. nuoširdžiai gailėjosi (3 t., 159-160, 163 b. l.).
Liudytoju apklaustas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo sugyventine R. M. gyveno sodyboje, (duomenys neskelbtini). Jis su V. K. buvo sudarę 2010 m. rugpjūčio mėn. nuomos sutartį. Už buitinius patarnavimus A. J. su R. M. mokėdavo (duomenys neskelbtini) pašto skyriuje R. K. vardu, nors pačios R. K. A. J. nėra matęs (3 t., 143-144).
Liudytoja apklausta R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su savo sugyventiniu A. J. ir vaikais gyveno išnuomotame name, (duomenys neskelbtini). A. J. buvo pasirašęs su namą išnuomojančiu asmeniu V. K. nuomos sutartį. Už buitinius patarnavimus R. M. su A. J. mokėdavo (duomenys neskelbtini) pašto skyriuje R. K. vardu, nors pačios R. K. R. M. nėra mačiusi (3 t., 149-150 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-03044-11 įtariamuoju apklaustas V. K. (ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-03044-11 užbaigtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pagrindais perduodant Šiaulių apylinkės teismui) parodė, kad visus šiuos nekilnojamojo turto pardavimus organizavo jo žmona R. K., o jis tik pasirašė pirkimo-pardavimo dokumentuose, nežinodamas aiškių motyvų, dėl ko tą turtą reikia parduoti. Tuo laiku, kai buvo pasirašytos šios sutartys, nei jis, nei ji, neturėjo jokių skolų, tame tarpe ir valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl tai negalėjo būti padaryta tikslu išvengti mokesčių. Jo manymu, R. K. jau tada ruošėsi palikti jį ir stengėsi kiek galima daugiau turto perrašyti savo giminių ir pažįstamų vardu, kad nereikėtų su juo dalintis bendro turto. Jis mano, kad būtent taip buvo su gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimu, kadangi I. G., kurios vardu buvo įformintas turto pardavimas, yra jo žmonos R. K. brolio K. B. sugyventinė. Jam, jo žmona tik pasakė, kad reikia pasirašyti šio turto pardavimo dokumentuose, daugiau nieko neaiškindama ir jis pasirašė, kur reikėjo, nieko neklausinėdamas ir nesigilindamas, kadangi aklai pasitikėjo savo žmona R. K.. Jis taip pat nežino ar R. K. gavo iš I. G., pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytus 50000 Lt, ar ne. Jam R. K. jokių pinigų, gautų už šį sandorį neatidavė. Kas liečia dėl parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo J. G. pagal 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, gali pasakyti, kad prisimena, jog žmona lyg tai jam sakė, kad dėl kažkokių priežasčių reikia perrašyti kam nors šią parduotuvę, kadangi ji tose patalpose anksčiau vykdė savo individualios įmonės veiklą (ten buvo kompiuterinė) ir dėl to turėjo kažkokių problemų, bet kokių, jis nežino. Tuo laiku pas jį atvažiuodavo pažįstamas J. G. ir jie su R. K., jo paklausė, ar galėtų savo vardu persirašyti šią parduotuvę ir jam sutikus, buvo įforminta minėta 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią jie pardavė šią parduotuvę J. G.. Jis žino, kad J. G. nei jo žmonai, nei jam, tikrai jokių pinigų už šios parduotuvės perrašymą J. G. vardu, nemokėjo. 2009 m. lapkričio mėnesį jo žmona R. K. jį paliko ir išvažiavo gyventi į Angliją, pasiimdama visus jų bendrus pinigus ir jis paliko be lėšų pragyvenimui. Tada jis pardavė, jos kompiuterinėje buvusius kompiuterius ir kuriam laikui užteko pinigų, o 2010 m. kovo mėnesį, kai vėl pritrūko pinigų, suorganizavo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios buvo perrašytos J. G. vardu, pardavimą. Tuo tikslu jis kreipėsi į savo giminaitį, užsiimantį nekilnojamojo turto prekyba, kuris surado pirkėją šioms patalpoms. Tada jis pasakė J. G., kad reikia pasirašyti šių patalpų pirkimo-pardavimo dokumentuose ir J. G. su savo žmona pasirašė 2010-03-31 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje, pagal kurią šios patalpos už 50000 Lt buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos 50000 Lt, gautus už šių patalpų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiėmė jis, kadangi nors ir buvo įforminti dokumentai, kad jis ir jo žmona pardavė šias patalpas J. G., tačiau J. G. jiems pinigų nemokėjo ir faktiniai patalpų savininkai buvo jis ir jo žmona R. K.. Šiuos 50000 Lt jis panaudojo pragyvenimo išlaidoms ir žmonos skolų grąžinimui, kadangi ji iš daugelio buvo prisiskolinusi pinigų ir jų negrąžinusi. Tikslios R. K. dabartinės gyvenamosios vietos adreso jis nežino, žino tik, kad gyvena Anglijoje (3 t., 180-181 b. l.).
Iš 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjai R. K. ir V. K. - prekybos paskirties patalpą pastate 1Ab, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – parduotuvę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), turinčią 46,59 kv. m. bendro ploto, su rūsiu 5,22 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini), parduoda J. G. už 50000 Lt (3 t., 93-95 b. l.).
Iš 2010-03-31 Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjai J. G. ir A. G. parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 96-100 b. l.).
Iš 2011-06-01 A. G. paaiškinimo, pateikto Šiaulių AVMI, matyti, jog ji nurodė, kad negyvenamų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), jie su savo vyru J. G. nepirko 2009 metais, o tik pasirašė dokumentus pas notarą. Pinigų jie negavo ir pelno nesiekė. K. jiems nei pirkimo, nei pardavimo sutarčių nedavė. 2010 metų pirkimo pardavimo sutarčių nei pinigų negavo, tik pasirašė pirkimo pardavimo sutartyje ir kasos išlaidų orderyje (3 t., 108 b. l.).
Iš 2009-02-24 sutarties dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo matyti, kad pardavėjai R. K. ir V. K. parduoda žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sandėlius, tvartą, daržinę, garažą, malkines ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) I. G. už 50 000 Lt (3 t., 136-140 b. l.).
Iš 2010-08-02 sutarties matyti, kad V. K. išnuomoja savo namą (duomenys neskelbtini) - 3 metams A. J., kas patvirtina, kad 2010-02-24 sutartis dėl šio nekilnojamojo turto pardavimo yra fiktyvi – faktinis turto savininkas buvo V. K. ir juo disponavo (3 t., 145 b. l.).
Iš 2011-12-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojas A. J. nuotraukoje Nr. 3 atpažino V. K., kaip asmenį, su kuriuo sudarė nuomos sutartį (3 t., 146-148 b. l.).
Esant šiems įrodymams, kaltinamosios R. K. kaltė dėl dokumentų suklastojimo yra visiškai įrodyta ir jos abi veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Šių nusikaltimų sudėtis yra formalioji, todėl už jų padarymą atsakomybė kyla nepriklausomai nuo padarinių. Kaltinamosios veiksmų turinys visiškai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėtį: kaltinamoji suklastojo du tikrus dokumentus, o būtent, 2009-02-24 ir 2009-03-06 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui (kaltei) būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad suklastodama šias sutartis, R. K. suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, ką pati ir pripažino ikiteisminio tyrimo metu.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos – už kaltinamajai inkriminuojamų nusikalstamų veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 2 alternatyvios bausmių rūšys (bauda, areštas); bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažįsta, kad R. K. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja (4 t., 104 b. l.), civilinis ieškinys nepareikštas.
Prokuroras, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), siūlo skirti subendrintą bausmę - 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą. Kaltinamoji sutinka prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (4 t., 104 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. K., veikdama tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, teista (bauda sumokėta) (4 t., 6-7 b. l.), galiojančių nuobaudų neturi, Šiaulių miesto PK charakterizuojama teigiamai (3 t., 136 b. l.), psichinėmis ligomis neserga (3 t., 3 t., 191, 196, 197 b. l.), dirba. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajai už padarytus nusikaltimus skiriama prokuroro prašoma bausmė - bauda, baudos dydžius nustatant mažesnius nei už nesunkius nusikaltimus numatytas baudos vidurkis (BK 47 str.). Bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje numatyta tvarka iš dalies jas sudedant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai R. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., 101-102 b. l.) – taikytina tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2009-02-24 pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo) ir skirti bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą;
- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2009-03-06 pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo) ir skirti bausmę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmės subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę R. K. skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 13 MGL (1690 Lt) dydžio baudą.
R. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.