Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. A. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. nuteista pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. nuteista už tai, kad itin žiauriai nužudė šeimos narį – sutuoktinį V. A.. Šią nusikalstamą veiką ji padarė tokiomis aplinkybėmis.

O. A., 2013 m. gruodžio 25 d., laikotarpyje nuo 16 val. 30 min. iki 19 val. 30 min., tikslesnis laikas nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl mažareikšmės dingsties –jos sutuoktinis V. A. grįžo į namus girtas, itin žiauriai – padarydama nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, siekdama sukelti dideles fizines bei dvasines kančias V. A., tyčia rankomis bei kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą, į abi rankas, į abi kojas, į krūtinę bei pilvą. Šiais veiksmais O. A. padarė V. A. dešiniojo V-to šonkaulio tiesioginį lūžimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą; galvos minkštųjų audinių ir dešinio smilkininio raumens kraujosruvas, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, veide, abiejose rankose, abiejose kojose, priekinėje krūtinės ir pilvo sienoje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairio kelio srityje, dešinėje plaštakoje, muštines žaizdas lūpų raudonyje – nežymų sveikatos sutrikdymą; buką pilvo traumą, klubinės žarnos pasaito plyšimus, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, nukraujavimu, šoku, nuo ko V. A. įvykio vietoje mirė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu O. A. nuteista už tai, kad itin žiauriai nužudė šeimos narį – sutuoktinį V. A..

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota: ant tirti pateikto V. A. megztinio rasta juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su tirti pateiktų baltos spalvos sportinių batelių „(duomenys neskelbtini)“, paimtų 2013 m. gruodžio 30 d. iš O. A., padų juodos spalvos plastiku; ant tirti pateiktų baltos spalvos sportinių batelių, nuokritose nuo juodos spalvos žieminių batų „(duomenys neskelbtini)“, ant moteriškų rudeninių batų, paimtų įvykio vietos papildomos apžiūros metu 2014 m. sausio 14 d., rasti pavieniai tamsiai violetiniai mėlynos spalvos vilnos pluoštai, ant baltos spalvos sportinių batelių „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. gruodžio 30 d. paimtų iš O. A., ir nuokritose nuo jų rasti pavieniai tamsiai violetiniai mėlyni ir violetiniai mėlyni (netolygiai dažyti) vilnos pluoštai, kurie yra vienodi su nukentėjusio V. A. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų baltos spalvos sportinių batelių, ant juodos spalvos moteriškų balelių, ant moteriškų rudeninių batų, paimtų įvykio vietos papildomos apžiūros metu 2014 m. sausio 14 d., rasti pavieniai pilkai juodos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su V. A. sportinių kelnių trikotažo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų juodos spalvos moteriškų batelių, paimtų įvykio vietos papildomos apžiūros metu 2014 m. sausio 14 d. rastas kuokštelis ir pavieniai pilkai juodos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi su striukės, paimtos įvykio vietos papildomos apžiūros metu, dirbtinės zomšos pluoštais (t. 1, b. l. 72-81).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos salės vaizdo įraše užfiksuota, kad 2013 m. gruodžio 25 d. 20.32 val. į parduotuvę atėjo O. A., nusipirkusi prekes 20.35 val. ji išėjo iš parduotuvės. O. A. buvo apsirengusi žalios spalvos striuke, juodomis kelnėmis, avėjo baltos spalvos sportinius batelius (t. 1, b. l. 125-126). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant O. A. baltų sportinių batelių rastas V. A. kraujas su 99,9999999999999997 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 87-92).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas O. A. nusikalstamus veiksmus, pagrįstai rėmėsi liudytojos N. V. parodymais. Liudytoja N. V. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013 m. gruodžio 25 d. V. A. negalėjo patekti į namus, O. A. jo neįleido bei jį koneveikė. N. V. nuėjo juos sutaikyti. Tuo metu O. A. namuose buvo jos sūnus su drauge. Kai sūnus su drauge išvažiavo, O. A. V. A. uždarė sandėliuke, vėliau jį išleido ir šis kažkur nuėjo. O. A. iškvietė policiją, N. V. namuose ieškojo V. A., tačiau nerado. Vėliau N. V. pati nuėjo ieškoti V. A.. Nuėjo į V. A. namo kiemą, per langą pamatė kaip O. A. parvertusi V. A. ant grindų smaugia. Tuomet užėjo į vidų, norėjo išgelbėti V. A.. O. A. V. A. paleido, jis nuėjo į kitą kambarį ir atsisėdo ant fotelio, priešais jį atsisėdo ir O. A., ji buvo įpykusi, plūdosi. N. V. bandė juos sutaikyti, tačiau O. A. supykusi trenkė V. A. į dešinį smilkinį, kažkam skambino telefonu, vėliau tuo telefonu trenkė V. A.. Kai atėjo trečią kartą, matė V. A. gulintį prie televizoriaus. Taip pat liudytoja parodė, kad O. A. spyrė V. A. į veidą. Spardė gulintį ant žemės. Paskui apvertė jį ant pilvo, šokinėjo ant jo. V. A. nesipriešino. Visa tai matė pro langą. N. V. nuėjo pas kaimynę V. Č. pasakyti apie tai ką matė, tačiau ši liepė nesikišti. Su O. A. iki įvykio santykiai nebuvo priešiški. Policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį, sakė tiesą. O. A. ją gąsdino, kad neliudytų, grasino ir jos sūnus T..

Liudytojos N. V. nurodytos aplinkybės rodo, kad apeliantės teiginys, jog nėra jokių liudytojų, mačiusių, kad O. A. mušė V. A., yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstai nuteistosios gynėja tvirtina, kad kambario langas buvo uždengtas naktinėmis užuolaidomis, todėl liudytoja N. V. negalėjo matyti kas vyko kambaryje. Kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 26 d. apžiūros protokolo, kambario, kuriame rastas nužudytas V. A., langas uždengtas dienine užuolaida. Tai, kad N. V. 2013 m. gruodžio 25 d. vakare buvo nuėjusi prie A. namo, patvirtino ir jos sūnus P. V.. Jis parodė, kad mama grįžusi iš A. namo papasakojo, kad matė kaip O. A. mušė, spardė V. A., šokinėjo ant jo.

Kita vertus apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas ne tik liudytojos N. V. parodymais, bet ir kitais įrodymais. Kiti byloje surinkti, pirmosios instancijos teisme ištirti ir skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti bei įvertinti įrodymai irgi patvirtina, kad ne kas kitas, o O. A. nužudė savo sutuoktinį V. A..

Liudytojas K. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013 m. per Kalėdas ėjo (duomenys neskelbtini) su D., sustojo gatve važiavęs automobilis, iš jo išlipo nepažįstami 26-30 metų amžiaus asmenys ir jie susimušė, išskyrus juos, kiti asmenys muštynėse nedalyvavo. Atvažiavo policijos pareigūnai, juos išskyrė ir po to jis su D. nuėjo, jokio žmogaus nelydėjo. V. A. jis nepažįsta. Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad 2013 m. gruodžio 25 d. eidami su K. Z. (duomenys neskelbtini) susimušė su jiems nepažįstamais asmenimis, važiavusiais automobiliu. V. A. jis nepažįsta. Liudytojai Z. G. ir A. L. teisiamajame posėdyje taip pat parodė apie 2013 m. gruodžio 25 d. muštynių aplinkybes. Jie susimušė su K. Z. ir jo draugu, jokių pašalinių asmenų nebuvo. V. A. nepažįsta.

Liudytojas A. Š. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013 m. gruodžio 25 d. patruliavo (duomenys neskelbtini). Matė Z. ir D., jie ėjo (duomenys neskelbtini) g. Apie 23-23.30 val., pastebėjo automobilį, o šalia jo grupelę jaunuolių. Pastebėjo išdaužtą automobilio stiklą, tačiau niekas niekam pretenzijų nereiškė. Apklausiamas teisme liudytojas A. Š. parodė, kad tarp šių asmenų nebuvo žmogaus, kuriam būtų 60 metų.

Liudytoja D. S. teisme parodė, kad K. Z. ir A. D. buvo pas ją atėję apie 11 val. vakaro, sakė, kad susimušė prie sudegusio namo. Jie nesakė su kuo susimušė. Liudytoja A. K. teisme parodė, kad 2013 m. gruodžio 25 d., apie 23 val., eidama (duomenys neskelbtini) g., ties aikštele pamatė A. D. ir K. Z.. Šalia buvo dar trys nepažįstami vyrai. Vienas buvo kruvinas. Pasakė, kad nesimuštų. Tarp tų vyrų V. A. nematė. Liudytoja S. G. teisme parodė, kad kaimynė A. K., šventusi Kalėdas su jos tėvais, kitą rytą pasakojo, jog išvakarėse eidama namo matė muštynes. Jose dalyvavo asmenys iki 30 m. amžiaus. Ar galėjo V. A. būti muštynių vietoje, liudytoja S. G. negalėjo pasakyti. Liudytoja S. V. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nežino apie tai, ar muštynių (duomenys neskelbtini) g. metu buvo sumuštas V. A.. Liudytoja R. K. teisme parodė, kad sklido kalbos, jog V. A. užmušė K. Z. ir A. D.. Pati klausė jų, ar tai tiesa, šie atsakė, jog tai „pletkai“. K. P. išgėręs pasakojo, kad K. Z. sakė jam, jog užmušė V. A., mama jį išsuko. Liudytojas K. P. apklausiamas teisme parodė, kad 2013 m. gruodžio 25 d. vakare, po 22 val., per langą matė muštynes. Ten buvo K. Z., A. D. ir dar du asmenys, kurių nepažįsta, buvo priėjusi ir moteris. Muštynių metų V. A. nematė. Nei K. Z., nei A. D. jam apie šį įvykį nieko nepasakojo. Nepasakojo ir apie tai, kad K. Z. būtų sumušęs V. A.. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad itin svarbūs yra liudytojo A. G. parodymai. Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad O. A. pasakė, kad V. A. namo parvedė kažkokie vyrai. K. Z. ir A. D. jam pasakojo, kad pamatė primuštą V. A. ir jį parvedė namo. Tačiau vėliau šis liudytojas jau nurodė, kad jam nieko nežinoma apie V. A. mirties priežastis. Jis pasakojo tik tai, ką sužinojo iš nuogirdų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų S. V., R. K., A. G. parodymais apie tai, jog prieš V. A. galėjo smurtauti K. Z. ir A. D., bei A. G. parodymais, kad K. Z. ir A. D. parvedė namo sumuštą V. A., nes juos paneigė skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir įvertintų įrodymų visetas. Be to, teismas pažymėjo, kad nė vienas iš paminėtų liudytojų nurodytų aplinkybių tiesiogiai nematė, o apie tai tik girdėjo iš kitų asmenų.

Liudytojas E. T. teisme parodė, kad gruodžio 25 d. apie 16.30-17 val. su drauge buvo atvažiavęs pas motiną – O. A.. Vėliau į namus grįžo V. A.. Jis buvo girtas, prie akies buvo mėlynė, lūpa sumušta. Jam iš paskos atėjo kaimynė N. V.. Liudytoja E. G. taip pat parodė, kad gruodžio 25 d. buvo pas jos sugyventinio E. T. mamą, grįžus neblaiviam V. A. jie išvažiavo.

Apklausta teisme liudytoja V. K. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos specialiste, pagal iškvietimą nuvyko nurodytu adresu. Kambaryje buvo viskas išvartyta, baldai išstumdyti, prie lovos gulėjo žmogus, konstatavo jo mirtį. O. A. sakė, kad ji miegojo kitame kambaryje, girdėjo bildėjimą. Liudytoja matė mirusiojo veide sumušimo žymes.

Tarnybiniame pranešime tyrėjas A. V. nurodė, kad 2013 m. gruodžio 26 d., (duomenys neskelbtini) PK budėtojui gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) rąstas lavonas, kartu su postiniu R. K. nuvyko nurodytu adresu. O. A. buvo neblaivi, paaiškino, jog nukentėjusysis ilgą laiką girtavo, 2013 m. gruodžio 25 d. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išėjęs iš namų. Sutuoktiniui grįžus tarp jų kilo konfliktas, kurio metu O. A. trenkė nukentėjusiajam keletą kartų ranka per veidą, dėl ko ir galėjo atsirasti esančios mėlynės. Taip pat sakė, kad V. A. griuvinėjo, o apie 22 val. atsigulė ant grindų šalia lovos, kur ryte, apie 8.30 val. jį rado be gyvybės ženklų (t. 2, b. l. 57). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Liudytojas Š. Ž. teisme parodė, kad apie V. A. mirtį jam telefonu pranešė pati O. A.. Pasakė, kad ryte rado jį negyvą. Dar ji sakė, jog vakare A. buvo parduotuvėje apsipirkti. Liudytojas peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, nustatė, kad parduotuvėje apie 8 val. vakaro buvo ne A., o A.. Liudytojas I. K. teisme parodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d. kartu su kitais tyrėjais buvo nuvykęs į įvykio vietą, aiškintis įvykio aplinkybes. Nustatinėjo liudytojus. Liudytoja N. V. minėjo, kad jai grasino O. A. sūnus. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota, jog N. V. nurodė, kad ji 2013 m. gruodžio 25 d. matė kaip V. A. mušė jo sutuoktinė V. A.. N. V. atsisakė būti apklausiama liudytoja, sakė bijanti O. A. ir jos sūnaus. Pokalbį su N. V. įrašė mobiliuoju telefonu. Liudytojas T. L. teisme parodė, kad buvo įvykio vietoje, ieškojo įvykio liudytojų. N. V. nurodė, kad matė įvykį ir papasakojo jo aplinkybes. Jos elgesys, psichinė būklė nekėlė įtarimų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad N. V. nurodė, jog matė kaip O. A. sudavė sėdinčiam fotelyje V. A. ranka per veidą, šokinėjo ant gulinčio V. A., jį spardė. Liudytoja J. A.-M. teisme parodė, kad jai buvo pavesta atlikti tyrimą dėl V. A. mirties. Bendravo su liudytoja, kuri nurodė, kad per langą matė kaip O. A. kojomis trypė V. A.. Liudytoja buvo blaivi, kalbėjo rišliai, nekilo įtarimų dėl jos psichikos. Ši liudytoja kategoriškai atsisakė oficialiai duoti parodymus. Kalbant su N. V. vienas iš kolegų darė vaizdo ir garso įrašą. Liudytojas I. Š. teisme parodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą apklausti liudytojų. Su N. V. bendravo daugiau nei pusvalandį. Jo manymu, ji buvo blaivi. Liudytoja sakė, kad bijo duoti parodymus. N. V. paaiškinimas buvo logiškas, labai nuosekliai viską pasakojo. Ji nurodė, kad V. A. šokinėjo ant V. A..

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. A. megztinio pluoštai ant O. A. batų galėjo atsirasti jai paspiriant megztinį, be to, nėra nustatyta kada V. A. kraujas galėjo atsirasti ant O. A. sportinių batų. Šiame kontekste pastebėtina, kad kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuotas aplinkybes bei tai, kad vienodi medvilnės ir vilnos pluoštai su V. A. megztinio ir sportinių kelnių atitinkamais pluoštais buvo rasti ir ant kitų iš O. A. paimtų batų, nepadarė išvados, kad jog minėti pluoštai atsirado O. A. vartojant smurtą sutuoktinio atžvilgiu – tiek medvilnės, tiek vilnos pluoštai galėjo tiesiog nubyrėti, nukristi nuo megztinio, sportinių kelnių ir tokiu būdu patekti ant O. A. batų, taip pat atsirasti jai batais kontaktuojant su ant grindų gulinčiu ir jau mirusio V. A. kūnu, tai yra su megztiniu ir kelnėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu ant nukentėjusiojo megztinio negalėjo atsirasti juodos spalvos plastiko mikrodalelės, kurios vienodos su O. A. baltos spalvos sportinių batelių padų juodos spalvos plastiku, bet šios padų plastiko mikrodalelės galėjo atsirasti tokiais batais avinčiam asmeniui spardant gulintį V. A., ar užlipus ant jo pilvo. O specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant šių, iš O. A. paimtų batelių, kuriuos ji avėjo 2013 m. gruodžio 25 d. vakare, rastas ir nukentėjusiojo V. A. kraujas su 99, 9999999999999997 proc. tikimybe.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje liko neatsakytas klausimas koks buvo O. A. motyvas nužudyti sutuoktinį. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nustatytas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nužudymas buvo padarytas netiesiogine tyčia, o dingstis ir motyvas nužudyti sutuoktinį buvo mažareikšmiai – O. A. pyktis, kad sutuoktinis ir švenčių dienomis vartojo alkoholį, buvo neblaivus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus bylos įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad savo sutuoktinį V. A. nužudė O. A.. Skundžiamame nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad O. A. sutuoktinį V. A. nužudė veikdama netiesiogine tyčia. Suduodama nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis O. A. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (jos sutuoktinio mirtis) ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Skundžiamu nuosprendžiu O. A. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 6 punktą.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu O. A. ir V. A. buvo sutuoktiniai, tai reiškia, kad nuteistoji nužudė savo šeimos narį, todėl jos nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Tačiau pirmosios instancijos teismas O. A. veiksmus kvalifikavo ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip padarytus kankinant ar kitaip itin žiauriai, nes nukentėjusysis buvo mušamas gana ilgą laiką, mušamas rankomis, spardomas, O. A., užlipusi ant V. A., šokinėjo. Sužalojimai padaryti įvairiose kūno vietose, jie padaryti nukentėjusiajam esant gyvam ir sąmoningam. Tokiais O. A. veiksmais, pirmosios instancijos teismo nuomone, nukentėjusiajam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas ir kančios.

Su tokiu veikos kvalifikavimu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu.

Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, ir kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą būtina nustatyti, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus ir kad kaltininkas norėjo arba sąmoningai leido kilti būtent tokiam nužudymo būdui. Jei kaltininkas ir neturėjo tokio specialaus tikslo, bet suvokė, kad gyvybė nukentėjusiajam bus neišvengiamai ar galimai atimta itin žiauriai, kankinančiai ar sąmoningai pasirenka tokį gyvybės atėmimo būdą, veika kvalifikuojama pagal šį punktą. Nenustačius bent vienos šių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, kad nužudymas kvalifikuotinas kaip padarytas itin žiauriai. Nėra reikšminga, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-387/2014, 2K-72-746/2015 ir kt.).

Apygardos teismas nustatė, kad nukentėjusysis V. A. mirė nuo bukos pilvo traumos, klubinės žarnos pasaito plyšimo, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, nukraujavimu, šoku. Jam konstatuoti ir sužalojimai, neturėję įtakos mirčiai, tai V-to šonkaulio tiesioginis lūžimas, taip pat galvos minkštųjų audinių ir dešinio smilkinio raumens kraujosruvos, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio smilkinio srityje, veide, abiejose rankose, abiejose kojose, priekinėje krūtinės ir pilvo sienoje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairio kelio srityje, dešinėje plaštakoje, muštinės žaizdos lūpų raudonyje, pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje. Šios aplinkybės rodo O. A. veiksmų intensyvumą, o taip pat ir agresyvumą. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nuo traumos iki mirties praėjo ne ilgesnis kaip 1,5-2 val. laikotarpis, nors mirtis galėjo įvykti ir per trumpesnį laiką po traumos. Taigi V. A. mirė ne staiga ir nors nukentėjusysis buvo neblaivus, lavono kraujyje rasto etanolio koncentracija atitinka sunkų girtumo laipsnį, darytina išvada, kad tam tikrą laiko tarpą jis turėjo jausti skausmą bei išgyveno fizines kančias. Tačiau net ir nustačius, kad nužudymas padarytas suduodant daug smūgių, būtina nustatyti ir tai, kad gyvybė buvo atimta nukentėjusiajam dėl to patiriant didelį fizinį skausmą. Tokia aplinkybė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota. Tačiau būtina nustatyti ir tai, kad nuteistoji siekė sukelti nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir kančias, t. y. ar ji suvokė, kad nužudo itin žiauriai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad O. A. iš anksto ruošėsi padaryti nusikaltimą – nužudyti V. A.. Jos veiksmai buvo iššaukti kilusio pykčio, kad V. A. per Kalėdas grįžo neblaivus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusysis buvo mušamas rankomis, spardomas. Žmogui žaloti pritaikyti įrankiai nebuvo panaudoti. Kaip jau minėta, būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkė siekė sukelti nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir kančias. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, nurodyta ir nustatyta. Byloje yra duomenų apie tai, kad O. A., suduodama nukentėjusiajam smūgius rankomis bei kojomis, norėjo ir siekė sukelti nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir kančias. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad O. A. veikė netiesiogine tyčia. Nors nuteistosios veiksmai buvo intensyvūs, padaryti dėl menkavertės dingsties, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad O. A. V. A. nužudė itin žiauriai. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad prieš mirtį iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi. Pažymėtina dar ir tai, kad ir pats pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašydamas nužudymo aplinkybes, iš dalies pakeitė kaltinimą nurodęs ne kaltinamajame akte nurodytą suduotų smūgių skaičių, o nurodydamas, kad tų smūgių buvo suduota daug mažiau. Taip pat pažymėtina, kad nuteistosios šokinėjimo ant nukentėjusiojo – savo sutuoktinio kūno, teismas netgi nenurodė skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių rankomis ir kojomis, tačiau V. A. mirties priežastis – buka pilvo trauma, klubinės žarnos pasaito plyšimai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad klubinės žarnos pasaitų plyšimų išsivystymui pakako vieno trauminio poveikio. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad nužudytojo kraujyje rastas alkoholio kiekis atitiko sunkų girtumą, kuris slopino nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų nuteistosios O. A. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, todėl O. A. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Perkvalifikavus nuteistosios O. A. veiką, teisėjų kolegijos vertinimu, jai turi būti paskirta ir švelnesnė nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, t. y. teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visų šių aplinkybių įvertinimas užtikrina bausmės, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, paskyrimą.

Išimtys iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.

Šioje byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių nuteistajai O. A. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę už padarytą nusikaltimą. Skirti švelnesnę bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo.

Nuteistoji padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, nužudė savo sutuoktinį, nusikaltimo pasekmės negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Nustatytas vienas BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatyta viena O. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad O. A. 2013 m. gruodžio 26 d. 10.54 val. nustatytas 1,09 promilės girtumas (neblaivumas). Aplinkybės, jog vartojo alkoholį, iš esmės neneigia ir pati O. A.. Apsvaigimas nuo alkoholio akivaizdžiai turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nuteistoji, nors ir ne nuolat, tačiau ypatingai praeityje piktnaudžiaudavo alkoholiu. O. A. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie žymiai mažesnį O. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą arba vienareikšmiškai ir ypatingai teigiamai apibūdintų jos asmenybę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajai O. A. už jos padarytą labai sunkų nusikaltimą skirtina bausmė, mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, artimesnė sankcijoje numatytam bausmės minimui. Tokios bausmės paskyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkės asmenybę, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Skiriant nuteistajai O. A. naują bausmę teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad net ir nustatęs ne vieną, o du nužudymą kvalifikuojančius požymius, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir kitas bylos aplinkybes, paskyrė O. A. mažesnę už sankcijos vidurkį ir netgi artimesnę sankcijos žemutinei ribai bausmę. Vis dėlto, skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad vienas iš tokios bausmės paskyrimo motyvų buvo tai, kad nuteistosios veika kvalifikuota pagal du BK 129 straipsnio 2 dalies punktus. Todėl, kadangi vienas iš nužudymą kvalifikuojančių požymių nustatytas nepagrįstai ir O. A. nusikalstama veika perkvalifikuojama, jai skiriama bausmė turi būti mažesnė už paskirtąją skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau, atsižvelgiant ir į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, jokių nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, skirti ženkliai švelnesnę bausmę nuteistajai pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistosios O. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 6 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti O. A. bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.