Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas

sekretoriaujant R. Š.

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Ž. S.

kaltinamajam T. S., jo gynėjui adv. V. F.

kaltinamajam E. V., jo gynėjams adv. Ž. K., A. M.

nukentėjusiajam A. S.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas,

T. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., teistas

- 2013-03-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos) - 10 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose;

-2016-04-12 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. - laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti mokslą arba dirbti ir kasdien būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

-2017-01-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą ar mokslą, taip pat laikytis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendyje nurodytų įpareigojimų,

-2018-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.- 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. Paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 30 parų arešto.

kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B., T. S., E. S. naktį iš 2015-03-20 į 2015-03-21, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamai bendrai, svetimo turto vagystės tikslu atėjo prie UAB „Eniras“ priklausančios aptvertos teritorijos, esančios Kęstučio g. 1, Lentvaris, Trakų r., kur T. S. stebint aplinką, E. V. su I. B. perlipo per tvorą, nuėjo link šioje teritorijoje stovėjusių automobilių, kur abu bendrai rankomis, kojomis ir akmenimis išdauždami automobilių langus, iš A. I. priklausančio automobilio VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė akinius nuo saulės 30 Eur vertės, avarinį ženklą 10 Eur vertės, gesintuvą 10 Eur vertės, dvi automobilio padangas R18 255 X 55 X 18 su ratlankiais bendros 240 Eur vertės, aliuminį automobilio ratlankį 80 Eur vertės, iš A. Č. priklausančio automobilio GAZ, valst. Nr. ZVSl94 pagrobė akumuliatorių „BAREN prof. 1“ 40 Eur vertės, iš A. S. priklausančio automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė akumuliatorių „ZAP 62AH 520“, 40 Eur vertės. Tokiu būdu T. S., E. V. ir I. B. veikdami bendrai pagrobė svetimą A. I. priklausantį turtą bendros 370 Eur vertės, A. Č. priklausantį turtą bendros 40 Eur vertės, A. S. priklausantį turtą bendros 40 Eur vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d.

E. V. naktį iš 2015-03-20 į 2015-03-21, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su I. B., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo nustatyto amžiaus, nuo kurio gali kilti baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str.1d., padarymą, įsibrovę į UAB „Eniras“ priklausančią aptvertą teritoriją, esančią Kęstučio g. 1, Lentvaris, Trakų r., vagystės metu, abu bendrai rankomis, kojomis ir akmenimis tyčia sudaužė A. I. priklausančio automobilio VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį automobilio stiklą, galinį stiklą, keturis šoninius stiklus, priekinį dešinės pusės žibintą, dešinės pusės veidrodėlį, sulaužė galinio stiklo valytuvą, galinio vaizdo veidrodėlį, padarydamas A. I. 931 Eur turtinę žalą, sudaužė A. Č. priklausančio automobilio GAZ, valst. Nr. ZVSl94 galinį automobilio lango stiklą, dešinės pusės priekinių durelių stiklą, galinį kairės pusės žibintą, galinį dešinės pusės atšvaitą, padarydamas A. Č. 185 Eur turtinę žalą, suplėšė A. S. priklausančio automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio tentą su stiklu, padarydamas A. S. 1030.15 Eur turtinę žalą, sugadino automobilio BMW 525D, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „5D Erdvė“, dešinės pusės žibintą, priekinį tonuotą stiklą, priekinio stiklo rėmą, priekinio stiklo valiklį, aktyvavimo gruntą, pagalvės nurodomą ženklą, priekinio stiklo atramą, palangės izoliaciją, tarpines, priekinio stiklo antdėklą, sudaužė priekinį kairės pusės durų stiklą, priekinį dešinės pusės durų stiklą, sugadino priekinę dešinės pusės durų apdailą, priekinį kairės pusės rato gaubtą, galinį kairės pusės gaubtą, pavarų perjungimo mechanizmą, posūkio perjungėją, durų apšvietimo žibintą, padarydamas UAB „ 5D Erdvė“ 1612,52 Eur turtinę žalą,t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. B. dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2015 metais, pavasarį, tikslios datos nepamena, bet buvo tamsus paros metas, jis kartu su E. V. ir T. S. vaikštinėjo po Lentvario miestą. Buvo jo šiek tiek išgėrę, jis girtas nesijautė. Eidami geležinkelio bėgiais priėjo prie teritorijos, tikslaus adreso nežino, kuri buvo aptverta tvora. Iš anksto įvykdyti kažkokį nusikaltimą jie neplanavo. Pastebėję, kad už tvoros stovi automobiliai spontaniškai nusprendė juos apvogti. Kuriam kilo ši mintis dabar pasakyti negali, nes neprisimena. Teritorija nebuvo apšviesta, tačiau jis matė stovinčius "Volvo", "Volga", "BMW" ir "Peugeot" automobilius. Dabar automobilių spalvų nepamena, nes daug laiko praėjo, kažkuris automobilis buvo kabrioletas. Visi nusprendė, kad įsibrovus į automobilių vidų pavogti kas vertinga, o tada parduoti. Visi trys bendrai sutiko su šia mintimi prasimanyti lengvų pinigų. Jis (I. B.) su E. V. perlipo per tvorą, ir tokiu būdu pateko į aptvertą teritoriją. T. S. pasiliko stovėti prie tvoros ir stebėti aplinką, kad jų neužkluptų darant nusikaltimą, ir įspėti jeigu ką pamatys, kad jie spėtų pabėgti. Jis (I. B.) su E. V. priėjo prie automobilio "Volvo" kur abu rankom, kojom išdaužė stiklą, daug ten stiklų šio automobilio išdaužė ir apgadino, aplaužė tiek išorę, tiek vidų automobilio. Kažkuris iš jų, bet kuris tiksliai nepamena, t.y. ar jis (I. B.), ar E. V., įsibrovė į automobilio vidų, iš kur kiek pamena, pagrobė avarinį ženklą, gesintuvą ir automobilio padangas su ratlankiais, bet kiek tiksliai jų buvo, nepamena, kas paėmė akinius nuo saulės nežino, bet jis (I. B.) jų neėmė. Kodėl būtent T. S. liko stebėti aplinkos, o jis su E. V. ėjo daužyti automobilių ir grobti kas juose buvo vertinga, jis pasakyti negali, nežino, tačiau kažkokio išanstinio pasiskirstymo vaidmenimis ir kažkokio plano kaip įvykdyti vagystę nebuvo. Iš automobilio "Volvo" visus aukščiau išvardintus daiktus nunešė prie tvoros ir padėjo, kad paskui juos permesti per tvorą ir pasiimti su savimi. Tada kiek pamena abu su E. V. priėjo prie automobilio "Volga", kur kažkuris iš jų, bet kuris tiksliai nepamena, t.y. ar jis (I. B.), ar E. V., išdaužė rankos alkūne jo stiklą, kiek pamena ne vieną stiklą išdaužė, galimai ir kažką kitą automobilyje apgadino, bet ką tiksliai nepamena, įsibrovė į automobilio vidų, kur iš salono, patraukę rankeną, atidarė variklio dangtį, abudu pagrobė akumuliatorių, bet kokios firmos buvo akumuliatorius nežino, nepamena. Automobilų stiklus daužė rankomis, kojomis bei panaudodami plytą. Akumuliatorių taip pat kažkuris iš jų dviejų, t.y. ar jis (I. B.), ar E. V., nunešė ir padėjo prie tvoros prie anksčiau atneštų pagrobtų iš "Volvo" automobilio sudėtų daiktų. Toliau jis (I. B.) su E. V. priėjo prie automobilio "Peugeot", spalvos nepamena, valstybinių numerių nežino, kur suplėšius automobilio stogo tentą, įsibrovė į vidų, o kaip suplėšė tentą, kuo, nepamena, bet ir vėlgi nežino kuris iš jų tiksliai suplėšė tentą, ir kuris iš jų įsibrovė į automobilio salono vidų, kur iš salono vidaus, rankena atidarę variklio dangtį, pagrobė akumuliatorių, bet kokios firmos buvo akumuliatorius, jis nežino ir nepamena. Kuris tiksliai iš jų ar jis (I. B.), ar E. V., nunešė akumuliatorių ir padėjo prie tvoros prie anksčiau atneštų pagrobtų iš automobilių daiktų, nežino, nepamena. Apskritai viską darė abu su E. V., o T. S. tik stebėjo aplinką. Po to priėjo prie automobilio BMW, kur suradus ant žemės akmenį, juo daužė abu pasikeisdami šio automobilio stiklus, ir išdaužė, įsibrovė į vidų, bet ar ką paėmė iš jo, jis (I. B.) nepamena. Akmenį, kuriuo daužė stiklus, paliko automobilio viduje, salone. Atsimena, kad E. V., atsisėdęs į vairuotojo sėdynę, pasilenkęs į šoną per pavarų perjungimo rankeną, kažko ieškojo automobilio dėtuvėje. Ką dar daužė automobilyje BMW iš to pykčio, kad jame nieko nerado, jis (I. B.) neprisimena. Tada jis su E. V. nuėjo prie pagrobtų iš automobilių daiktų ir abu perdavė juos per tvorą T. S.. Planavo tuos daiktus paslėpti duobėje, tačiau jų nenunešė,o paliko prie tvoros. Paslėpti pavogtų daiktų nespėjo, nes išgirdo kažkokius garsus, todėl nespėję paslėpti pavogtus daiktus pabėgo, tikėdamasiesi sugrįžti ir vėliau paslėpti vėliau, bet atgal nesugrįžo. Po nusikaltimo visi trys nuėjo į savo namus. Jis sekančią dieną iš T. S. sužinojo, kad E. V., vykdant nusikaltimą, pametė piniginę su dokumentais, todėl grįžo į vietą, kur buvo sugautas žmonių ir perduotas policijai, o tada jau policijai papasakojo apie įvykdytą nusikaltimą ir pagrobtus daiktus iš automobilių, kurie kaip jis suprato, grąžinti savininkams, kadangi jis nė vieno pavogto daikto nepaėmė. Kaltu visiškai prisipažįsta, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Pasistengs žalą atlyginti, nukentėjusiųjų atsiprašo.

Liudytojas O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pagal verslo liudijimą remontuoja automobilius. 2015-03-21 apie 05 val. atvažiavęs į darbo vietą, esančią Kęstučio g. l, Lentvaryje,Trakų r. sav., kur išnuomotose patalpose remontavo lengvuosius automobilius, pamatė, kad apdaužyti keturi iš penkių aikštelėje stovėjusių automobilių, t. y. buvo apgadinti automobiliai„VOLVO“, „PEUGEOT“, „GAZ“ ir „BMW“. Šių automobilių valstybinių numerių neprisimena, todėl nurodyti negali. Tai buvo gana senokai, tad gal ko gali neprisiminti, bet kiek pamena, tai „VOLVO“buvo apgadintas daugiausiai, t. y. išdaužyti langų stiklai, žibintai, sugadinti valytuvai, veidrodėliai, apgadintos kėbulo dalys, t. y. variklio dangtis apgadintas, sulankstytas,durelės apibraižytos, salono viduje rastas akmuo. Taip pat buvo pavogtos padangos su ratlankiais, gesintuvas, avarinis ženklas ir atrodo akiniai nuo saulės. „PEUGEOT“ automobilyje buvo suplėšytas tentas ir skilęs galinis stiklas. „GAZ“ automobilyje, kiek pamena, buvo išdaužtas galinis stiklas, dešinės pusės priekinių durelių stiklas bei išdaužtas galinis žibintas ir atšvaitas atrodo, o be to, buvo išimtas jo akumuliatorius ir daugiau atrodo viskas. „BMW”- kiek pamena, buvo išdaužyti šoninių langų stiklai, trūkęs priekinis stiklas, salone nulaužta valytuvo rankenėlė, nulaužtas salono veidrodėlis, apdaužyta keleivio priekinių durelių apdaila, ar dar kas buvo sugadinta, apgadinta, sulaužyta jau negali pasakyti, nes tiksliai nepamena. Taip pat pamena, kad salono viduje buvo akmuo, kurio tikrai iki įvykio ten nebuvo ir O. B. mano, kad buvo įmesta tyčia arba juo buvo daromi gadinimai, pažeidimai automobilio. Automobiliai „VOLVO“, „PEUGEOT“ ir „BMW” buvo atvaryti remontui. Automobilis „GAZ“, teritorijoje buvo, nes savininkas sakė, kad neturi kur jo laikyti, todėl jam buvo leista jį palikti teritorijoje, t. y. jo remontuoti nereikėjo, jis buvo tvarkingas, be pažeidimų. Automobilį „VOLVO“ reikėjo suremontuoti , nes buvo sulankstytas priekinis, tiksliai nepamena kurios pusės, t. y. ar kairės ar dešinės, sparnas ir priekinės durelės tos pačios pusės, turėjo juos ištiesinti. Daugiau jokių pažeidimų, apgadinimų ant automobilio nebuvo, t. y. daugiau nieko nereikėjo jame remontuoti,nes buvo tvarkingas. Automobilis „PEUGEOT“ buvo atvarytas perdažymui, remontuoti jo nereikėjo, tad jokių sugadinimų, pažeidimų ant automobilio iki įvykio, dėl kurio atliekamas tyrimas, nebuvo. Automobilis automobilio „BMW“ buvo atvarytas tikslu suremontuoti galinį bamperį ir galinį sparną, tačiau kas konkrečiai nutiko automobiliui, t. y. kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti pažeidimai, kad reikia remontuoti bamperį ir sparną nepamena jau, gal koks eismo įvykis ar kas panašaus buvo. Apgadintų automobilių savininkus žino ir pažįsta galima sakyti visus, išskyrus automobilio „BMW“ savininką. Šį automobilį atvarė remontui per bendrą draugą. Teritorija aplink pastatą yra aptverta vieline tvora su rakinamais vartais, kurie įvykio metu buvo užrakinti. O. B. vaikščiojo palei tvorą, išeidamas iš teritorijos susitiko pas jį automobiliu atvažiuojantį draugą M. M., kuriam prieš tai buvo paskambinęs ir pranešęs apie tai, kad yra apgadinti automobiliai. Kaip tik tuo metu abu pamatė, kad palei geležinkelio bėgius, link O. B. teritorijos eina jaunuolis. O. B. su M. M. atsisukus į jo pusę, tai pamatęs minėtas jaunuolis puolė bėgti atgal. O. B. sėdo pas M. M. į automobilį, apvažiavo pastatą ir ten sugavo einantį tą patį jaunuolį, kurį pasodino į M. M. automobilį ir atsivežė į teritoriją. Minėtą jaunuolį (E. V.) nepažįsta, matė jį tą kartą pirmą kartą, klausė kodėl bėgo nuo jų ir kas jam yra žinoma apie sudaužytus, apgadintus automobilius. Jis nesugebėjo konkrečiai paaiškinti nieko, nes matėsi, kad galimai buvo vartojęs narkotikų, kadangi jo akių vyzdžiai buvo dideli, išsiplėtę, kalba buvo nerišli, tačiau alkoholio kvapo nuo jo nesijautė. Jaunuolio striukė vietomis buvo suplėšyta, o rankos apdraskytos ir truputį kruvinos. Pradėjus rinktis daugiau žmonių iš gretimų pastatų, jam atrodo, kad T. K. surado tarp apgadintų, sudaužytų automobilių, ant žemės gulinčią juodos spalvos piniginę, kurią atidarius, joje buvo to paties jaunuolio asmens dokumentai su nuotrauka. Būtent po to, kai buvo rasta piniginė su minėto jaunuolio asmens dokumentais, jaunuolis ir pasakė, kad jis buvo teritorijoje su draugais T. ir I., pavardžių nenurodė, tačiau sakė, kad jis automobilių nedaužė, o tik stovėjo ir saugojo kol jo draugai daužė automobilius, tačiau O. B. nepatikėjo juo, kad jis nedaužė automobilių, kadangi jo piniginė rasta buvo tarp apdaužytų automobilių ir niekas kitas jos ten negalėjo palikti kaip tik pats jaunuolis, kuriam matyt ji netyčia iškrito darant nusikaltimą. Jaunuolis ir rasta piniginė buvo perduoti atvykusiems į vietą policijos pareigūnams. Automobilis „FIAT“ yra jo pažįstamo, jis nebuvo apgadintas, apdaužytas, atiduodant savininkui automobilį „FIAT“ jis nepasigedo jokių daiktų, nes būtų pasakęs, kad kažkas iš jo pavogta. (I t. b.l. 173-174,176-177).

Iš 2015-03-21 įvykio vietos apžiūros protokolo ir įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad apžiūros objektas yra automobiliai, kurie stovi Lentvario m., Kęstučio 1., šalia autoserviso. Aikštelėje, kuri yra šalia autoserviso, į rytų pusę aikštelės dešinėje pusėje stovi automobilis Volvo XC90, valst. Nr.GZD, išdaužtas šio automobilio bagažinės langas, priekinis stiklas ir visų keturių durelių stiklai, taip pat sulankstytas variklio dangtis ir stogas. Šalia automobilio Volvo stovi automobilis GAZ, juodos spalvos, kurio išdaužtas galinis stiklas ir dešinės pusės priekinių durelių stiklas. Šalia jo iš kairės yra automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio yra išdaužti abiejų pusių priekinių durelių stiklai. Priekiu į autoservisą stovi automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išdaužtas galinis stiklas ir praplėštas stogo tentas. Už minėtų automobilių, už tvoros šalia geležinkelio bėgių guli du automobilio Volvo metaliniai diskai, vienas diskas aliumininis be padangos ir du akumuliatoriai. Automobilyje Fiat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nėra galinio bamperio, kitų sugadinimų nenustatyta. (I t. b.l. 26-39 )

Kelių transporto priemonės registracijos žurnale nurodoma, kad automobilio Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra A. I.. (I t. b.l.) 44)

VĮ " Regitra" duomenų bazėje nurodoma, kad automobilio Peugeot 306, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. S. (I t. b.l. 80)

VĮ " Regitra" duomenų bazėje nurodoma, kad automobilio GAZ 24, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. Č. (I t. b.l. 122)

VĮ " Regitra" duomenų bazėje nurodoma, kad automobilio BWV 525, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra UAB "5D Erdvė" (I t. b.l. 136)

2015-03-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato patrulių būrio patrulio A. G.-Mejer tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015-03-21 jis kartu su patruliu J. N. gavo pranešimą, kad "Eniro" teritorijoje, Lentvaryje, Kęstučio g. 1, sugadinti automobiliai. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko O. B., kuris paaiškino, kad sulaikė vieną iš trijų chuliganų ir sulaikytas yra E. V., kuris pristatytas į Trakų policijos komisariatą. ( I t. b.l. 40).

2015-03-21 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodoma, kad pas E. V. paimti daiktai: juoda piniginė, telefonas "Nokia", akiniai nuo saulės, baterija, vilniečio kortelė, raktas nuo buto, žiebtuvėlis, pakabukas, kurie E. V. buvo gražinti. ( I t. b.l. 42)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Taigi teismas konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau ištirtais įrodymais yra visiškai įrodyta, jog kaltinamieji I. B., T. S. įvykdė jiems inkriminuojamus nusikaltimus numatytus LR BK 178 str. 2 d., o E. V. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas LR BK 178 str. 2 d. 187 str. 1 d.

Visų kaltinamųjų veika bendrai įvykdant nusikaltimus pripažintina kaip vykdytojų nusikalstama veika.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo ypatumais, o taip pat bendraisiais bausmės skyrimo ypatumais nepilnamečiams (LR BK 91 str.), kadangi nusikaltimo įvykdymo metu I. B. ir E. V. buvo nepilnamečiai, taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo I. B. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant kaltinamajam I. B. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (pagal LR BK 178 str. 2 d.) tai yra padarė savanaudišką, visuomenėje paplitusį nusikaltimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasi šią veiką padarė būdamas nepilnametis, ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Taigi įvertinus visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. B. už padarytą nusikalstamą skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Skiriant kaltinamajam T. S. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (pagal LR BK 178 str. 2 d.) tai yra padarė savanaudišką visuomenėje paplitusį nusikaltimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasi ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Taigi įvertinus visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. S. už padarytas nusikalstamas skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Skiriant kaltinamajam E. V. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (pagal LR BK 187 str. 1 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (pagal LR BK 178 str. 2 d.) tai yra padarė savanaudiškus, visuomenėje paplitusius nusikaltimus. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasi šias veikas padarė būdamas būdamas nepilnametis, ankščiau jau teistas keturis kartus, tame tarpe tris kartus pagal BK 178 str. 2 d., administracine tvarka nuo 2014-03-19 iki 2018-03-06 baustas devyniolika kartų, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso. Visa tai rodo, kad E. V. yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, nenori paklusti įstatymų reikalavimams, anksčiau skirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, o kaltinamojo elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą už daromas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Taigi įvertinus visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. V. už padarytas nusikalstamas skiriant laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 65 str. bausmių sudėjimo ir keitimo taiskylėmis subendrinant ją su jau paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis pasakiriant galutinę subendrintą bausmę.

LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. I. pareiškė 3411 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1130,15 Eur. turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Č. pareiškė 255 Eur. turtinės žalos atlyginimo, UAB ‚“5D Erdvė“ pareiškė ieškinį dėl 1612,53 Eur turtinės žalos atlyginimo.

LR CK 6.276 numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Taigi įvertinus byloje esančius, teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini visiškai priteisiant turtinės žalos atlyginimą iš pačių kaltinamųjų.

Teismas įvertinęs nukentėjusiojo A. I. civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamųjų turtinę padėtį, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais mano, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti jam atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 600 (šešių šimtų) Eur.

Nukentėjusiojo A. I. sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už jo atstovavimą teisme yra pagrįstos, todėl tenkintinos pilnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendė:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant I. B. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant T. S. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. E. V. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę -1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. 65 str. paskirtą bausmę subendrinti su 2018-08-10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą ir E. V. suimti teismo salėje.

Bausmės vykdymo pradžią E. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą pagal 2018-08-10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Priteisti solidariai iš I. B., T. S. ir E. V. 50 Eur turtinės žalos civilinio ieškovo A. I. naudai.

Priteisti iš E. V. 2361 Eur. turinės žalos A. I. naudai.

Priteisti iš E. V. 1130.15 Eur. turtinės žalos A. S. naudai.

Priteisti iš E. V. 255 Eur. turtinės žalos A. Č. naudai.

Priteisti iš E. V. 1612,52 Eur. turtinės žalos UAB „5D Erdvė“ naudai.

Priteisti solidariai iš I. B., T. S. ir E. V. 602 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo A. I. naudai.

Priteisti solidariai iš I. B., T. S. ir E. V. 600 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo A. I. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.