- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- 1-453-992/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. P. 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 4 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,03 prom. girtumas), konflikto metu koridoriuje užlaužė savo seseriai I. M. dešinę ranką už nugaros, įstūmė ją į kambarį, dešine ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugė, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame žaste bei dilbyje, vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis parodė, kad gyvena kartu su motina, seserimi ir sesers vaiku, tarpusavio santykiai normalūs, konfliktai namuose nėra dažni. Kaltinime nuodytu laiku sesuo parėjo į namus, jis su ja susipyko ir konflikto metu užlaužęs I. ranką, įstūmė ją į kambarį, po to, kiek pamena, ją nugriovė ant grindų, kadangi ji spardėsi, tačiau jos nesmaugė. Prisimena, kad konflikto metu buvo atėjusi motina ir sesers vaikas, kuris sakė, kad iškvies policiją. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad jis [kaltinamasis] yra neblaivus. Pripažįsta, kad buvo išgėręs, tačiau nedaug, įvykius atsimena. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad gali būti, jog netyčia spaudė seserį pečiu, tačiau kurią vietą spaudė, nepamena. Norėjo tokiu būdu nuraminti seserį, kadangi ji draskėsi, o jis nenorėjo, kad jam apdraskytų veidą. Supranta, kad tokiais veiksmais sukėlė seseriai fizinį skausmą. Jie susitaikė, jokių konfliktų tarp jų daugiau nebuvo. Pripažįsta, kad ligonių kasos patyrė žalą dėl sesers gydymo, sutinka šią žalą atlyginti. Jo pajamos siekia apie 600 eurų per mėnesį, todėl per porą mėnesių ligonių kasų civilinį ieškinį galėtų atlyginti. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 4 val. ryto nusprendė pavedžioti šunį, kai grįžo namo, brolis su motina nemiegojo. Brolis puolė ją, užlaužęs ranką pastūmė į kambarį. Ji nukrito ant lovos. Brolis išlaužė duris, jie parkrito ant grindų ir jis koja ar ranka užspaudė ją, nuo to spaudimo jai pasidarė silpna. Galvojo, kad apalps. Prabudusiam savo sūnui, kuris gyvena su ja viename kambaryje, liepė kviesti medikus. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji parodė, kad užlaužęs ranką brolis ją stipriai griebė. Jai priešinantis, norėdamas ją nuraminti, pradėjo smaugti. Ji buvo išgėrusi vieną skardinę alaus. Atvažiavusiems pareigūnams jos sūnus rodė nuotrauką, kurioje užfiksuotas jos brolis, pargriovęs ją ant žemės. Įvykio rytą buvo daug emocijų, vėliau brolis jos atsiprašė, jie abu susitaikė, ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinį ieškinį atsisako, atsisakymo pasekmes supranta. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas L. S. parodė, kad dirba kriminalinėje policijoje ir gerai pamena situaciją, kadangi po įvykio kaltinamasis bandė su juo susisiekti per Messenger programėlę, prašė susitikti ir pasikalbėti apie įvykį. Parašęs, kad jau buvo apklaustas, šį asmenį užblokavo. Atvykus pagal iškvietimą, prie laiptinės durų juos pasitiko jaunuolis, kuris paaiškino, kad bute jo mamą muša mamos brolis. Teigė matęs, kaip muša, nurodė, kad mamai kilo grėsmė. Bute moteris parodė brolį, kuris ją sumušė. Ant moters kūno matėsi paraudimai. Vyras neneigė prieš seserį vartojęs smurtą. Nurodė, kad seserį numetė ant sofos ir spaudė, bet neigė smūgiavęs. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad įvykis buvo paryčiais, apie 3-5 val. ryto., asmenys buvo apsvaigę. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus patvirtina. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d., apie 4 val., buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykusius pareigūnus prie laiptinės pasitiko R. M., kuris nurodė, kad bute jo dėdė smaugė jo motiną, ji šiuo metu yra labai silpna, galimai praradusi sąmonę. Prie buto durų išgirdo didelį triukšmą, ginčus ir grumtynių garsus. Atidarę duris koridoriuje pamatė I. M. ir R. P.. I. M. nurodė, kad jai reikalinga medicinos pagalba, kadangi jos brolis konflikto metu ją smaugė rankomis, o po to paguldęs ją ant sofos smaugė kojos keliu, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nurodė, kad dėl tokių R. P. veiksmų ji šiuo metu nejaučia savo dešinės rankos. I. M. dešinė ranka buvo pamėlusi, o ant kaklo matėsi paraudimas. R. P. nurodė, kad jis smaugė seserį tik rankomis, kadangi sesuo galimai smurtavo prieš motiną (65 - 67 b. l.).
L. R. M. teismui parodė, kad visų aplinkybių tiksliai neprisimena, tarp mamos ir dėdės įvyko muštynės. Atsibudęs apie pirmą valandą nakties pamatė dėdę, kuris stūmė mamą į kambarį, mama priešinosi. Kiek pamena, dėdė mamą prispaudė prie grindų. Jis nuėjo pažadinti senelės. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad neatsimena, kas tiksliai kvietė policiją: jis ar senelė, gana dažnai dėl kivirčų šeimoje kviečia policijos pareigūnus, tai įprastas dalykas. Pagarsinus R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodymus patvirtino, parodė, kad įvykio nuotraukas galbūt yra išsaugojęs telefone. Kiek pamena, fotografavo, kaip dėdė keliu buvo prispaudęs mamą prie žemės. Byloje (61 b. l.) yra užfiksuota konflikto pradžia, kai dėdė stumia mamą ant lovos: mama ant grindų, o ant viršaus – dėdė. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad gyvena su motina I. M., senele D. J. K. ir dėde R. P.. 2021 m. rugpjūčio 27 d., apie 4 val., miegodamas išgirdo garsiai kalbant motiną ir dėdę. Suprato, kad tarp jų kilo konfliktas, nes mama grįžo išgėrusi alkoholio. Tokie žodiniai konfliktai vyksta ne pirmą kartą, jo dėdė R. P. nuolat kabinėjasi prie šeimos narių dėl įvairiausių smulkmenų. Netrukus į kambarį atėjo motina, girdėjo, kaip ji užrakino duris. Gulėdamas lovoje pamatė, kaip į kambarį išlaužęs duris įbėgo R. P. ir staigiai pastūmė jo mamą, dėl to ji nugriuvo ant grindų. R. P. iš karto nubėgo į virtuvę, atsikėlusi motina atsisėdo ant lovos. Jo manymu, R. P. išbėgo iš kambario, nes išgirdo, kad į virtuvę atėjo senelė D. J. K.. Netrukus į kambarį vėl įbėgęs R. P. pribėgo prie motinos, nustūmė ją nuo lovos ant grindų, po to dėdė dešinės kojos keliu spaudė motinai kaklą. Motina paprašė jo [R. M.] kviesti policiją, atrodė, kad ji tuoj praras sąmonę. Jis iškvietė policiją ir išėjo į lauką laukti pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai dėdę sulaikė, o motina buvo išvežta į ligoninę (56-58 b. l.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, liudytoja D. J. K. teisme duoti parodymus atsisakė.
Šalies argumentai
I. M. 2021 m. rugpjūčio 28 d. protokole – pareiškime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 4.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos brolis R. P., konflikto metu, dešine ranka ją smaugė, paguldė ją ant grindų ir dešinės kojos keliu prispaudė kaklą, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, dėl kurio ji turi broliui pretenzijų (6 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d., 04.10 val., gautas pranešimas (pranešėjas R. M.) apie tai, kad pranešėjo mamą sumušė dėdė, suduodamas moteriai per galvą. Konfliktas tęsiasi, fone girdisi barnis. Papildomai nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 4.00 val., bute (duomenys neskelbtini). konflikto metu, dešine ranka pradėjo smaugti savo seserį I. M.. Paguldęs moterį ant sofos, dešinės kojos keliu spaudė jai kaklą. Tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą (17-18 b. l.).
2021 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto apžiūra. Prie apžiūros protokolo pateiktos fotonuotraukos (19-20, 21-24 b. l.).
2021 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusiosios ir pareigūnų pokalbiai (25-26 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2260/2021 (01) konstatuota, kad I. M. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste bei dilbyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugpjūčio 28 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (33-35 b. l.).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 28 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme (toliau – ir Ambulatorinis aprašymas), pateiktas I. M. būklės įvertinimas, kur nurodyta, kad apžiūrint aiškios išorinės patologijos nesimato. Palpuojanti skausminga dešinė kaklo pusė; dešinės rankos palpacija neskausminga; nurodo hipesteziją pagal C6 dešinėje. Sunkiai kelia ir atveda dešinę ranką. Pasyvūs judesiai laisvi, neriboti ir neskausmingi (43 b. l.).
2021 m. rugpjūčio 28 d. savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. M. pateikė tris fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas R. P. (59, 60 b. l.).
Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) buvo gautas 2021 m. rugpjūčio 8 d., 07.07 val., įvykusio telefoninio pokalbio garso įrašo išklotinė, iš kurios matyti, kad į BPC skambinantis vyras kviečia policijos pareigūnus atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad mamos brolis sumušė mamą, „prismaugė taip, kad ji beveik nebejautė kūno“ (72-74 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą prieš I. M., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad R. P. naudojo fizinį smurtą prieš I. M., to iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis nurodydamas, kad užlaužęs ranką stūmė seserį į kambarį, po to nugriovė ją ant grindų. Pripažino, kad seserį spaudė pečiu, tačiau kategoriškai neigė jam kaltinime inkriminuotą aplinkybę, jog įvykio metu jis smaugė I. M..
Faktinę aplinkybę, kad R. P. sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo ją smaugė, nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įvardijo tiek pati nukentėjusioji, tiek ir liudytojas R. M.. I. M. viso proceso metu teigė, kad be kitų jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, konflikto metu jai priešinantis, R. P. pradėjo ją smaugti. Pokalbio metu bendraudama su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais, aiškindama įvykio aplinkybes, I. M. nurodė, kad išlaužęs kambario duris brolis pradėjo ją smaugti, užspaudė arteriją. Šio pakalbio metu, kuris užfiksuotas policijos pareigūnų uniformų kameromis, nukentėjusioji ne kartą pažymėjo aplinkybę, jog R. P. ją smaugė (25-26 b. l.).
Liudytojas R. M. taip pat teigė matęs, kaip R. P. laikė prispaudęs mamą prie grindų ir spaudė jai kaklą. Liudytojo teigimu, jis manė, kad nuo tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji praras sąmonę. Analizuojant šio liudytojo parodymus matyti, kad jie iš esmės nesikeitė viso proceso metu ir buvo nuoseklūs. S. B. pagalbos centro telefonu ir kviesdamas policijos pareigūnus R. M. nurodė, kad jo motiną užpuolė mamos brolis ir „prismaugė taip, kad ji beveik nebejautė kūno“ (74 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu, kitą dieną po įvykio, duodamas parodymus, liudytojas taip pat tvirtino, jog dėdė dešinės kojos keliu spaudė motinai kaklą (56-58 b. l.). Vertinant tai, kad R. M. buvo tiesioginis šio įvykio dalyvis, kadangi su nukentėjusiąja buvo viename kambaryje ir matė R. P. smurtinius veiksmus prieš I. M., teismas neturi jokio objektyvais pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, be to, liudytojas teisme parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą.
Pagal pranešimą atvykęs policijos pareigūnas L. S. teisme patvirtinto, kad įvykio vietoje juos pasitiko jaunuolis, kuris nurodė, kad bute jo mamą muša dėdė [R. P.]. Užėjus į butą moteris nurodė brolį, kuris ją sumušė. Liudytojo teigimu, ant moters kūno matėsi paraudimai. Tai, kad nukentėjusiajai ant kaklo buvo nustatytas sužalojimas - pulpuojanti skausminga dešinė kaklo pusė, užfiksuota ir Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (49 b. l.). Tai patvirtina, kad konflikto metu buvo R. P. rankų fizinis kontaktas su nukentėjusiosios kaklu, nuo kurio jai ant kaklo atsirado sužalojimai.
Iš liudytojo R. M., taip pat nukentėjusiosios parodymų, bei byloje užfiksuotų aplinkybių matyti, kad R. P. buvo užspaudęs nukentėjusiąją keliu, tačiau sistemiškai analizuojant byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad pats smaugimo veiksmas buvo atliktas rankomis.
Nukentėjusiosios I. M., taip pat liudytojų R. M. bei L. S. nurodytos aplinkybės apie R. P. atliktus smaugimo veiksmus I. M. atžvilgiu, taip pat Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, BIRT ataskaitų žiūryklėje, pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole, I. M. protokole – pareiškime užfiksuoti duomenys, kad R. P. ranka smaugė savo seserį, patvirtina I. M. padartytų sužalojimų mechanizmą: kad kaltinamasis prispaudęs nukentėjusiąją keliu, dešine ranka sugriebęs už kaklo ją smaugė.
Analizuojant kaltinamojo teisme pateiktą poziciją dėl kaltinime jam pareikštų smaugimo veiksmų, kuriuos jis atliko prieš nukentėjusiąją, pažymėtina, kad R. P. teiginius, kad jis tik laikė nugriovęs I. M. ant grindų, tačiau jos nesmaugė, paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, bet ir pareigūnų uniformų kameromis užfiksuotas policijos pareigūnų ir kaltinamojo pokalbis, iš kurio turinio matyti, kad bendraudamas su policijos pareigūnais iš karto po įvykio kaltinamasis nurodė smaugęs savo sesę (25-26 b. l.). Teismo vertinimu, tai ne tik parodo kaltinamojo nenuoseklią poziciją aiškinant įvykio aplinkybes, bet ir patvirtina jo siekį sušvelninti savo padėtį nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje. Skirtingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios I. M., liudytojų R. M. bei L. S. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, esminės detalės sutapo, nesiskyrė, nukentėjusiosios bei liudytojų aplinkybes patvirtinto ir kiti byloje pateikti ir aptarti rašytiniai įrodymai, todėl teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais netikėti.
Kitų I. M. sukeltų sužalojimų R. P. iš esmės neneigė, juos neginčytinai patvirtino ir Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 28 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymas bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad I. M. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste bei dilbyje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindo abejoti byloje pateiktais medicininiais dokumentais bei specialisto išvada.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad R. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti nežymiai sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.
Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P. ir I. M. yra brolis ir sesuo, jie gyvena tame pačiame bute, t. y. jie yra šeimos nariai. Pripažintina, kad R. P. smurtavo prieš savo šeimos narį, o tai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bylą nagrinėjanti teisme nustatyta nebuvo. Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 parodymų duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 28 d., 4.52 val., R. P. nustatytas 1,03 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę R. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamojo R. P. asmenybę nustatyta, kad jis dirba ir gauna nuolatines pajamas, neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, dauguma nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo, į tai, kad R. P. atsiprašė nukentėjusiosios su ja susitaikė, jis nėra teistas, nėra linkęs nusikalsti ir nėra pavojingas visuomenei, ir mano, kad R. P. skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. P. viso bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jį praradus per įmanomai trumpiausią laiką įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė teismo R. P. skirti įpareigojimus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. M.. Kadangi kaltinamasis anksčiau nėra teistas už smurtinius veiksmus prieš I. M., taip pat nenustatyta R. P. smurto atvejų prieš kitus asmenis (ne šeimos narius), be to, iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, kad jie susitaikė, kaltinamasis atsiprašė I. M. ir jie toliau gyvena taikiai, sesuo pasitiki broliu, darytina išvada, kad prokurorės prašomi įpareigojimai šiuo konkrečiu atveju būtų pertekliniai ir neproporcingi, todėl, teismo vertinimu, jų skirti netikslinga.
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 2 d. byloje pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį, dėl jai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. 2021 m. rugsėjo 2 d., nutarimu I. M. pripažinta civiline ieškove (49, 50 b. l.). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė. Nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl I. M. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 172,58 eurų žalos atlyginimo (79-84). 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 172,58 eurų žala nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).
Dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo
R. P. buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d., 5.23 val., iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., 14.12 val. (vieną dieną). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (98, 125 b. l.).
R. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų
Kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-992/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti R. P. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, jį praradus įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į R. P. skirtą bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
K. R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
I. R. P., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.
Priimti nukentėjusiosios I. M. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. P. civilinio ieškovo naudai 172,58 E. I. M. gydymo išlaidų atlyginimui.
Kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-992/2022, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.