Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, turintis 55 proc. neįgalumą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2019 m. balandžio 17 d. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14407-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnyje numatyta tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. R. kaltinamas tuo, kad 2022 m. birželio 21 d. apie 15:23 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį F. S. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutine (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių XVIII skirsnio 154 punkto reikalavimus „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. I., ir į jį atsitrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam J. I. dėl krūtinkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamoji atsakomybė už šią K. R. padarytą veiką yra numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis K. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. 2022 m. vasarą buvo sugalvojęs nupirkti automobilį, kuriuo galėtų naudotis ir sūnus, birželio mėnesį, galėjo būti ir 21 d., per „Facebook“ pamatė skelbimą, kad Mažeikių mieste vienas žmogus parduoda automobilį, jį tas skelbimas sudomino. Todėl nuvažiavo į Mažeikius, į senamiestį, konkrečiai gatvės pavadinimo pasakyti negali, nes yra ne Mažeikių miesto gyventojas, gyvena kaime, ir kokios gatvės yra Mažeikių mieste pasakyti negali. Su sūnumi nuvažiavo adresu, kuris buvo nurodytas skelbime. Čia sutiko automobilio pardavėją, parduodamas buvo automobilis F. S., jį apžiūrėjo, tada savininko paprašė, kad leistų automobiliu kiek pavažiuoti, kad įsitikinti, jog jis gerai važiuoja. Įsėdęs į automobilį, išvažiavo iš pardavėjo kiemo, pradėjo važiuoti gatve, koks gatvės pavadinimas pasakyti negali, nes, kaip minėjo, nežino, pavažiavus apie kokius 300 metų, gal kiek mažiau, buvo sankryža, nesuprato, kad važiuoja šalutiniu keliu, nes ženklas, esantis prieš sankryžą buvo užstotas medžių lajos ir nesimatė, kokiu keliu važiuoja. Tik įvažiavus į sankryžą, jam iš dešinės pusės irgi įvažiavo automobilis, K. R. į jį įpuolė, jo vairuojamą automobilį sumėtė į šoną, kitas automobilis nuvažiavo (buvo nustumtas) prie sodybos tvoros. Kokiu greičiu važiavo pasakyti negali, panašiai apie 50 km/h, kad nepažeisti kelių eismo taisyklių. Po eismo įvykio jis pats išlipo iš automobilio, iš karto prisirinko aplink žmonių, jie išėjo iš savo sodybų kiemų. Kas iškvietė pagalbą, nežino, nes neužilgo atvažiavo medikai bei policijos pareigūnai. Jam po eismo įvykio buvo sumušta krūtinė. Kad jo vairuojamas automobilis buvo nedraustas civilinės atsakomybės draudimu, nežinojo, nes jos savininkas prieš pradedant važiuoti nieko nesakė. K. R. gailisi, kad taip atsitiko, nenorėjo, kad įvyktų eismo įvykis, o juo labiau, kad būtų sužalotas žmogus. Kaip minėjo, nepastebėjo koks kelių eismo ženklas stovi prieš sankryžą, nes tą ženklą užstojo medžių laja, nesuprato, kad važiuoja šalutiniu keliu. Kaip minėjo, nuoširdžiai gailisi, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas kito automobilio vairuotojas (b. l. 125-128).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo K. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

3.1. 2022 m. birželio 21 d. pranešime ROIK 0122000363276 pažymėta, kad „susidūrė gatvėje du lengvieji a/m (duomenys neskelbtini) ir a/m (duomenys neskelbtini), po susidūrimo išvertė gretimo namo vartus. Išlipo visi. Vienas vyras kraujuoja iš galvos, AM 50-60 m, pranešė savininkė“ (b. l. 10-12).

3.2. 2022 m. spalio 6 d. nukentėjusysis J. I. parodė, kad 2022 m. birželio 21 d., apie 15:20 val., važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Algirdo gatve, Mažeikių mieste, privažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, pasuko į šią gatvę, kiek pavažiavus (duomenys neskelbtini) gatve, privažiavus sankryžą (duomenys neskelbtini), ir tik įvažiavus į tą sankryžą, pamatė, kaip iš šalutinės gatvės, kairės pusės parvažiuoja nestabdydamas automobilis. Automobilis važiavo šalutine gatve, jis J. I. vairuojamą automobilį turėjo praleisti. Šis automobilis trenkėsi į jo automobilio kairiąją pusę, vairuotojo, keleivio dureles. Nuo smūgio automobilį sumėtė ir nustūmė į šalia sankryžos stovinčio namo tvorą (namas stovi priešingoje kelio pusėje), namo tvora buvo sulaužyta. Automobilis įstrigo darže. Po eismo įvykio išlipo per kitą automobilio pusę, nes, kaip minėjo, smūgis buvo į kairiąją pusę ir nuo to smūgio automobiliui buvo sugadinta visa kairioji pusė. Išlipęs iš automobilio jis priėjo prie to kito automobilio F. S. vairuotojo, jo paklausė, ar viskas gerai, tačiau jis nieko nesakė, dar spėjo nusifotografuoti savo ir tą automobilį (dėl draudimo), bandė užgesinti vis dar veikiantį automobilio variklį, nes jis veikė. Po to pajuto, kad pradėjo mausti nugarą, kaklą, ir kažkaip keistai mausti krūtinę. Neužilgo atvažiavo medikai ir išsivežė į ligoninę. Ligoninėje medikai apžiūrėjo ir išleido gydytis namuose. Kitą dieną vis labiau pradėjo skaudėti krūtinę, nesiliaudamas to skausmo kreipėsi į savo gydytoją, nusiuntė persišviesti, buvo nustatyta, kad lūžo krūtinkaulis. Kaip vėliau sužinojo, tas automobilis, kuris sukėlė eismo įvykį, nebuvo draustas civiline atsakomybe. Jo automobilio draudimas „Compensa“ sumokėjo už sužalotą automobilį (b. l. 30-33).

3.3. 2022 m. rugsėjo 22 d. gauta specialisto išvada Nr. G980/2022(04) patvirtina, kad J. I. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl krūtinkaulio lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 48-49).

3.4. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, kur automobiliai susidūrė. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi priekiu rytų kryptimi. Dešinės pusės ratai užvažiavę ant žalios vejos. Kairės pusės ratai ant važiuojamosios kelio dalies. Kairė priekinė ašis, nuo minėto automobilio iki važiuojamosios dalies krašto yra 5,70 metrų. Automobilio kairės pusės galinė ašis iki važiuojamosios dalies krašto yra nutolusi 4,80 metrų atstumu. Nuo (duomenys neskelbtini), rytinės namo sienos iki automobilio kairės pusės galinės ratų ašies yra 2,90 metrų. Nuo priekinio kairės pusės ašies iki pagrindinio kelio krašto yra 2,10 metrų. Priėjus prie automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi priekiu vakarų kryptimi. Kairės ir dešinės pusės ratai užvažiavę ant žalios vejos. Nuo (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinės ašies iki automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinės ašies yra 4,15 metrų. Nuo priekinės kairės pusės ašies iki pagrindinio kelio krašto yra 4 metrai. Apžiūrint (duomenys neskelbtini), namo medinę tvorą buvo matyti, kad yra sugadintos apie 2 m pločio ir 1,60 m aukščio tvoros lentelės (b. l. 13-23).

4. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių K. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Jis 2022 m. birželio 21 d., apie 15:23 val., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutine (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių XVIII skirsnio 154 punkto reikalavimus „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. I., ir į jį atsitrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam J. I. dėl krūtinkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam J. I. įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas konstatuoja, kad priežastis, sukėlusi jo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo K. R. padarytas Kelių eismo taisyklių XVIII skirsnio 154 punkto pažeidimas.

7. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo K. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

9. Kaltinamasis K. R. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo. Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis K. R. vedęs, turi profesinį išsilavinimą, yra neįgalus (nustatytas 55 proc. neįgalumas), nedirba, neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2021 m., nuo priklausomybės ligų negydytas, į psichiatrinio gydymo reikalingų asmenų sąrašus neįtrauktas. Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, kad K. R. atlyginimo nusikalstama veika padarytą žalą, t. y. pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 137,35 Eur, kurią K. R. atlygino 2022 m. lapkričio 10 d. Kitų civilinių ieškinių byloje nėra.

11. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam K. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant labai artimą minimaliam baudos dydžiui– 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

12. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą (BK 64¹ straipsnis).

13. K. R. prašė leisti baudą sumokėti per 1 metus 6 mėnesius. Pabrėžtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės teisme išdėstyti nuteistajam paskirtos baudos (kriminalinės bausmės) mokėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma.

14. Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. R. skirta galutinė sumažinta bausmė yra net mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą. Ilgesnio baudos sumokėjimo termino nustatymas yra teismo išimtinė teisė, kuri taikoma tik vienkartiniais, itin išskirtinais atvejais. Šiuo konkrečiu atveju duomenų, patvirtinančių, kad K. R. nebūtų finansiškai pajėgus sumokėti paskirtos baudos per įstatymo nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nepateikta. Todėl atsižvelgus į tai, nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti nei numatyta įstatymo, teismas nemato pagrindo.

15. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-252-677/2015).

16. Svarstant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo K. R. klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimą jis padarė blaivus, yra neteistas, administracine tvarka galiojančių nuobaudų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo. K. R. yra 55 proc. neįgalus, nedirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką K. R. padarė dėl neatsargumo, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant visoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, teismas nemato pagrindo spręsti klausimo dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo iš K. R..

17. Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, t. y. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2022 m. birželio 21 d. nutarimu grąžintas ir perduotas saugojimui V. I., paliktinas grąžintas V. I., o automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2022 m. birželio 21 d. nutarimu grąžintas ir perduotas saugoti E. B., paliktinas grąžintas E. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 281 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti 21 MGL (1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt Eur)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 14 MGL (700 Eur) (septynių šimtų Eur) dydžio baudą.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam K. R..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2022 m. birželio 21 d. nutarimu grąžintas ir perduotas saugoti E. B., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti grąžintą savininkui nuolatiniam naudojimui;

- automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2022 m. birželio 21 d. nutarimu grąžintas ir perduotas saugojimui V. I., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti grąžintą savininkui nuolatiniam naudojimui.

Išaiškinti K. R., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801) (įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones.

Išaiškinti K. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.