- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-1036-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07704-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- T. R., J. R.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Vykintas Zulonas
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1036-460/2015
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-07704-2014-6)
2015 m. rugsėjo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, vertėjaujant Anželai Tyščukienei, Livijai Martišauskienei, dalyvaujant ieškovams T. R. ir J. R. (J. R.), atsakovės J. K. atstovams advokatui Vykintui Zulonui, Linai Šimkienei, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-764-965/2015 pagal ieškovų T. R. ir J. R. ieškinį atsakovei J. K. dėl teisės pripažinimo atlikti ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus be žemės sklypo bendraturčio sutikimo ir nuosavybės teisių gynimo, ir atsakovės J. K. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai T. R. ir J. R. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2014-06-30 pateiktu ieškiniu prašė pripažinti jų teisę atlikti ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal pateiktą 2013-2014 m. ūkinio pastato rekonstrukcijos korektūrą be žemės sklypo bendraturtės atsakovės J. K. sutikimo, atliekant šiuos konkrečius darbus: ūkinio pastato stogo rekonstrukcijos darbus; dviejų kaminų ant ūkinio pastato stogo įrengimo darbus; ūkinio pastato šiaurinio fasado viršutinių langų padindimo darbus; ūkinio pastato vakarinio fasado viršutinio lango įstiklinimo ir prancūziško balkono turėklų įrengimo darbus; ūkinio pastato vakarinio fasado pusėje virš durų stogelio įrengimo darbus. Taip pat ieškovai prašė įpareigoti atsakovę J. K. pašalinti rakinamus vartelius, tvorelę ir bet kokias kitas kliūtis nevaržomai naudotis ieškovams žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta indeksu C2. Už šio įpareigojimo nevykdymą nustatyti atsakovei 28,96 Eur (100 Lt) dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai kartu su atsakove yra žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi ieškovams priklausantis ūkinis pastatas, kurį ieškovai siekia rekonstruoti. Atsakovei nuosavybės teise priklauso kitas ūkinis pastatas. Ieškovai siekia atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją, kurios esmę sudaro stogo pakeitimas į nuožulnų, viršutinių langų šiaurės fasade padidinimas, stogelio virš durų įrengimas. Stogo pakeitimas į nuožulnų yra būtinas, nes dabartinis neužtikrina tinkamos pastato būklės, praleidžia vandenį, nes nėra pakankamai nuolaidus. Atsakovė sutikimo rekonstrukcijai neduoda, nors jai priklausantis ūkinis pastatas būtent taip rekonstruotas. Dėl antrojo ieškinyje pareikšto reikalavimo ieškovai nurodė, kad šalių bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui yra nustatyta ir įregistruota naudojimosi tvarka. Pagal šią tvarką žemės sklypo dalis (plane pažymėta indeksu C2), einanti aplink visą gyvenamąjį namą, yra bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis. Teigė, kad atsakovė neteisėtai riboja ieškovų teisę nevaržomai naudotis bendrai valdoma žemės sklypo dalimi, nes iš vienos pusės yra įrengusi rakinamus vartelius, o iš kitos pusės – tvorelę.
Atsiliepimas
Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė niekada neprieštaravo ieškovų ūkinio pastato rekonstrukcijai, su ankstesne savininke G. R. dėl rekonstrukcijos buvo sudaryta taikos sutartis ir rekonstrukcija pradėta dar 2010 m. Mano, kad bendras turtas turi būti valdomas visų bendraturčių sutikimu, o ieškovai ieškoti kompromisų nesutinka. Be kita ko, atsakovė pažymėjo, kad ieškovai, pateikdami ketinamo rekonstruoti pastato korektūrą, o ne visą techninį projektą, neatskleidžia tiksliai ketinamų atlikti statybos darbų apimties bei tikslų. Todėl atsakovė negali tinkamai įvertinti rekonstrukcijos įtakos jos, kaip bendrasavininkės, teisėms ir interesams. Atsakovės teigimu, ieškovai visada turėjo tikslą ūkinio pastato paskirtį pakeisti į svečių namus, iš pateiktos korektūros matyti, kad bus didinami langai, įrengiamas prancūziškas balkonas, du kaminai, kas patvirtina, jog pastato paskirtis gali būti keičiama, tačiau ieškovai tai nutyli. Nurodė, kad ieškovų pageidaujamas stogo nuožulnumo padindimas reikštų pačio pastato paaukštinimą, o tai neabejotinai sumažintų natūralaus apšvietimo kiekį atsakovei, be to, ieškovai nepatvirtino jokiais duomenimis, kad dabartinis stogo pralaidumas vandeniui yra susijęs su netinkamu stogo nuožulnumu. Teigė, kad ieškovai nenurodė jokių motyvų, kodėl viršutiniai ūkinio pastato langai turėtų būti didesni, pastatas nėra gyvenamosios paskirties, todėl nėra jokios būtinybės įrengti didesnius langus. Be to, ūkiniame pastate ketinamas įrengti prancūziškas balkonas išeina į atsakovei nuosavybės teise priklausančią teritoriją ir gyvenamąjį namą, todėl tai akivaizdžiai pažeistų bei ribotų jos privatumą. Tai, kad ūkinio pastato vakariniame fasade nebus įrengiama jokių balkonų ir langų buvo susitarta su ankstesne savininke G. R. ir patvirtinta taikos sutartis. Atsakovės nuomone, ieškovų ketinami įrengti du kaminai tik patvirtina jų tikslus pakeisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją, be to, neaišku, kokiu kuru ketinama kūrenti, o iš jų sklindantys dūmai neišvengiamai patektų į atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį. Ieškovų ketinimai įrengti svečių namus turėtų įtakos atsakovės privatumui, nes padidintų į sklypą patenkančių žmonių srautus, triukšmingumo lygį. Dėl ieškinyje pareikšto negatorinio reikalavimo atsakovė nurodė, kad ieškovai nenurodė jokių priežasčių, kodėl įrengta tvorelė ir varteliai riboja jų teisę naudotis bendra žemės sklypo dalimi. Atsakovės manymu, 1 m. pločio žemės sklypo dalis, einanti aplink gyvenamąjį namą, nors ir naudojama bendraturčių bendrai, tačiau nėra skirta jų pasivaikščiojimams ar pasivažinėjimas. Ji yra skirta tam, kad, esant reikalui, visi bendraturčiai galėtų pateikti prie namo iš visų pusių. Bendraturčiams naudojantis individualiai priskirtomis žemės sklypo dalimis pagal patvirtintą ir įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką, susiklostė tokia situacija, kad atsakovė daugiau naudojasi ta žemės sklypo C2 teritorija, kuri ribojasi su jos asmeniškai naudojamomis žemės sklypo dalimis, o ieškovai daugiau naudojasi kita žemės sklypo C2 teritorija, kuri ribojasi su jų asmeniškai naudojamomis žemės sklypo dalimis. Tvorelė buvo įrengta dar ankstesnių savininkų jų lėšomis bei sutikimu, be to, ji yra tokia žema, kad ją galima lengvai peržengti. Taigi, atsakovės nuomone, nėra jokio pagrindo pašalinti vartelius bei tvorelę, kurie tik padeda užtikrinti tiek ieškovų, tiek atsakovų privatumą. Ieškovai ir jų atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdžių metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad nors anksčiau ketino ūkiniame pastate rengti svečių namus, tačiau šios idėjos atsisakė. Rekonstruotame ūkiniame pastate ketina įrengti sandėlį (pirmame aukšte) bei knygų biblioteką (antrame aukšte). Sanitarinio mazgo įrengimas nėra suplanuotas, o dviejų kaminų įrengimas yra būtinas pagal reikalavimus, nes ten ketinama įrengti židinį. Nurodė, kad atsakovė savo ūkinį pastatą taip pat yra rekonstravusi, juo naudojasi, o ieškovams sutikimo neduoda. Teigė, kas jų netenkino ankstesnės savininkės padarytas rekonstrukcijos projektas, jie neprivalo juo vadovautis, įsigyjant namą apie tokį projektą jiems iš viso nebuvo žinoma. Ūkinio pastato stogą rekonstruoti būtina, nes jis praleidžia vandenį, gadina ieškovų turtą. Nurodė, kad bendraturčio sutikimui gauti pakanka pateikti priešprojektinius pasiūlymus ir taip išvengti didelių išlaidų rengiant techninį projektą, kuriam bendraturtis gali nepritarti. Be to, nurodė, kad varteliai ir tvorelė riboja jų galimybę naudotis žemės sklypu aplink namą, vien rakto nuo vartelių davimas problemos neišspręstų, nes atsakovė bet kada galėtų pakeisti spyną. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad dėl ieškovams priklausančio pastato rekonstrukcijos jau buvo duotas sutikimas ankstesnei savininkei G. R., teisme buvo patvirtinta taikos sutartis, kuri jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovai negali iš naujo kelti šio klausimo, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis. Be to, ieškovai pateiktais projektiniais pasiūlymais neatskleidė savo tikslų, turėjo atsakovei pateikti visą techninį projektą, nes atsakovei neaišku, kokius darbus ketinama atlikti ir kaip jie įtakos atsakovės teises bei interesus. Nurodė, kad ieškovų planuojami rekonstrukcijos sprendiniai turės neigiamos įtakos atsakovės privatumui, pakėlus stogo nuolydį, sumažės apšvietimo, kris šešėlis ant atsakovės valdomos žemės sklypo dalies, kurioje auga specialiai suprojektuoti ir pasodinti augalai. Padidinus langus, kurie išeina į atsakovei nuosavybės teise priklausančią namo dalį, per juos daugiau matysis. Nurodė, kad atsakovė visada sutinka ieškovams duoti raktus nuo vartelių, jei jie jų neturi, kad esant reikalui bet kada galėtų patekti į bendrai naudojamą žemės sklypo dalį. Mano, kad ieškovų reikalavimas pašalinti kitas kliūtis, trukdančias naudotis turtu, yra nekonkretus ir neaiškus, todėl neturėtų būti tenkinamas. Prašė ieškinio netenkinti, nes ieškovai neįrodė, kad ūkinio pastato rekonstrukcija būtina būtent tokia, kokia pavaizduota korektūroje, be to, ieškovai niekada neieškojo su atsakove kompromisų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė pripažinti ieškovams T. R. ir J. R. teisę atlikti jiems priklausančio ūkinio pastato rekonstrukciją pagal IĮ „Arch Box“ parengtus 2013–2014 projektinių pasiūlymų sprendinius be žemėse sklypo bendraturtės atsakovės J. K. sutikimo, atliekant šiuos konkrečius darbus: 1) ūkinio pastato stogo rekonstrukcijos darbus; 2) dviejų kaminų ant ūkinio pastato stogo įrengimo darbus; 3) ūkinio pastato šiaurinio fasado viršutinių langų padindimo darbus; 4) ūkinio pastato vakarinio fasado viršutinio lango įstiklinimo ir prancūziško balkono turėklų įrengimo darbus; 5) ūkinio pastato vakarinio fasado pusėje virš durų stogelio įrengimo darbus. Įpareigojo atsakovę J. K. pašalinti vartelių užraktą, kad ieškovai bet kuriuo metu nevaržomai galėtų patekti į bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C2. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovams T. R. ir J. R. iš atsakovės J. K. 31,27 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, jog ieškovų pateiktame priešprojektiniame pasiūlyme yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį. Tiek ieškovai, tiek liudytoju apklaustas projektuotojas Liudas Kalkis, parengęs priešprojektinius pasiūlymus patvirtino, jog atlikus minėtus rekonstrukcijos darbus pastato paskirtis nesikeičia, po rekonstrukcijos ūkiniame pastate sanitarinio mazgo nebus, todėl nėra būtina projektuoti inžinerinių tinklų, be to, tokiems darbams sutikimas ir neprašomas. Viena ta aplinkybė, kad ieškovai anksčiau turėjo ketinimų keisti ūkinio pastato paskirtį, nepatvirtina, kad šia rekonstrukcija yra siekiama tai padaryti. Ieškovai nurodė, kad pirmame ūkinio pastato aukšte bus įrengtas sandėliukas, antrajame – biblioteka, kuro katilas ir židinys reikalingas tinkamai temperatūrai palaikyti. Atsakovės teiginiai, susiję su galimai nepakankama insoliacija, pabaigus statybas, t. y. teritorijos, pastatų ir patalpų apšvietimo tiesioginiais saulės spinduliais, paneigti byloje esančiais įrodymais. Iš byloje pateikto ūkinio pastato projektinio pasiūlymo aiškinamojo rašto matyti, kad ketinama atlikti ūkinio pastato stogo rekonstrukciją – bus keičiamas vienšlaičio stogo pasvyrimo (nuolydžio) kampas, didinant jį iki 15 laipsnių, kadangi esamas stogo nuolydžio kampas (apie 1 laipsnis) neužtikrina stogo sandarumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra projektuojamos naujos langų angos, tik padidinamos esamos. Dėl stogelio virš įėjimo ir prancūziško balkono įrengimo atsakovė ir jos atstovai nenurodė nei vieno argumentuoto nesutikimo motyvo. Prancūziško balkono specifika lemia, kad yra įrengiami tik balkono turėklai, o ne išsikišęs balkonas, kaip toks, todėl jis negali turėti įtakos sudaryti šešėlį atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje. Teismo vertinimu, projektiniuose pasiūlymuose nebuvo pagrindo pasisakyti dėl pastato viduje įrengiamo katilo bei židinio, nes jų įrengimą lems normatyvinių aktų nuostatos, taip pat nuostatos, apibrėžiančios priešgaisrinę saugą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartis kitoje civilinėje byloje buvo patvirtinta tarp atsakovės ir ankstesnės ūkinio pastato savininkės G. R.. Šiuo atveju ieškovai siekia gauti bendraturtės sutikimą dėl pastato rekonstrukcijos pagal naują projektą, nesiekia pakeisti projekto, atlikto ankstesnės savininkės užsakymu. Nesutiko su atsakovės pozicija, kad ankstesnėje byloje patvirtinta sutartis turi prejudicinę ir res judicata galią ieškovams, nes ankstesnėje civilinėje byloje jie nedalyvavo, be to ieškinio dalykas buvo kitas rekonstruojamo pastato projektas. Apylinkės teismas atsakovę įpareigojo pašalinti vartelių užraktą, kad ieškovai bet kuriuo metu nevaržomai pro vartelius galėtų patekti į bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C2. Nustatė, kad byloje patenkinta ir atmesta beveik 50 proc. ieškinio reikalavimų, be kita ko, buvo taikytas kitas nei prašoma ieškiniu pažeistos ieškovų teisės naudotis bendra nuosavybe gynimo būdas. Atsižvelgė į tai, taip pat į tai, kad abi šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai ir šios išlaidos panašios, be to, ieškovų reikalavimų buvo patenkinta daugiau nei atmesta, todėl, vadovavosi teisingumo ir proporcingumo principais, konstatavo, kad šalys paliktinos prie savo turėtų atstovavimo išlaidų ir jos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.). Konstatavo, jog patenkinus ieškovų reikalavimą dėl rekonstrukcijos atlikimo be bendraturtės atsakovės sutikimo, atsakovės patirtos išlaidos už specialisto išvadą jai neatlygintinos.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkes teismo 20l5 03 18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsižvelgiant j tai, kad ieškovai prašė teismo pripažinti teisę atlikti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). rekonstrukciją pagal pateiktą ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto korektūrą, tačiau teismas ginčijamu sprendimu pripažino ieškovams teisę atlikti šio ūkinio pastato rekonstrukciją pagal IĮ „Arch Box” parengtus 2013 - 2014 m. projektinių pasiūlymų sprendinius. aiškiai patvirtina faktą, jog ieškovų reikalavimas buvo suformuluotas netinkamai, dėl to pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išėjo už ieškinio ribų (patenkino reikalavimą kita apimtimi ir kito dokumento pagrindu, nei buvo prašoma). Be to, vienas iš atsakovės argumentų, ginantis nuo ieškinio nagrinėjamoje byloje bus tas, kad ieškovai prašė teismo leisti atlikti statybos darbus pagal ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto korektūrą, tačiau teismui šios korektūros nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas, suteikdamas teisę ieškovams atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją pagal IĮ „Arch Box” parengtus 2013 - 2014 m. projektinių pasiūlymų sprendinius, savo iniciatyva pakeitė ieškovų ieškinio dalyką taip, kad į minėtą atsakovės gynybinį argumentą dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto korektūros nebuvimo nereikėtu atsikirsti. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovams buvo sutelkta teisė atlikti statybos darbus, priimtas pagal kitą dokumentą, nei prašė ieškovai, Atsakovei tam tikra prasme yra siurprizinis ir laikytinas dispozityvumo ir rungtyniškumo principų pažeidimu. Ieškovai prašė teismo pripažinti teisę atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją pagal pateiktą ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto korektūrą, tačiau pateikė tik minėtus keturis brėžinius (b. I. 77-80), Atsakovė neturėjo galimybių tinkamai motyvuoti savo nesutikimo dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos korektūros, kreiptis į specialistus dėl reikalingų išvadų ir pan. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad dėl netinkamo ieškinio dalyko suformulavimo buvo pažeista atsakovės teisė tinkamai gintis nuo ieškinio. Kitaip tariant, iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo aišku, kokį projektavimo dokumentą, nurodytą ieškinio dalyke, ieškovai turi omenyje faktiškai. Galbūt šios aplinkybės lygiai taip pat suklaidino ir pirmosios instancijos teismą, kadangi minėtuose keturiuose brėžiniuose (b. I. 77-80) jie įvardijami kaip rekonstrukcijos projekto korektūra. Ieškovai šiuos brėžinius taip pat vadino ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto korektūra, tačiau juos ruošęs architektas – projektiniais pasiūlymais. Atsakovės kaip žemės sklypo bendraturtės sutikimas su projektiniais pasiūlymais apskritai nėra reikalingas. Nurodo, jog specialisto išvadoje yra nurodoma, kad vienas iš galimų pažeidimų yra atstumo tarp gretimo ūkinio pastato kamino ir rekonstruojamo ūkinio pastato kraigo neišlaikymas. tačiau dėl to, jog ekspertiniam nagrinėjimui pateikti tik ūkinio pastato rekonstravimo planų (1 ir 2 aukštai) bei fasadu brėžiniai, tai yra nepilnos sudėties supaprastintas projektas, atsakyti į nurodyta klausimą išsamiai nėra galimybės. Taigi, vien dėl to fakto, kad ieškovai prašė teismo leisti atlikti statybos darbus pagal ūkinio pastato projekto rekonstrukcijos korektūrą, tačiau jos teismui ir atsakovei nepateikė. Ieškovų pateikti brėžiniai „Vakarų fasadas, šiaurės fasadas“ ir „Rytų fasadas“ bei pastato pirmojo ir antrojo aukštu planai negali būti laikomi nei supaprastintu statinio projektu (jo korektūra), nei projektiniais pasiūlymais, kadangi jų apimtis ir sudėtis neatitinka nei Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 13 priedo 8 punkto (projektinių pasiūlymų sudėtis), nei Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 29 punkto (supaprastinto projekto sudėties nuostatų). Kita vertus, išdėstytos aplinkybės aiškiai patvirtina faktą, kad ieškovų pozicija, reikalavimai ir jų apimtis bylos nagrinėjimo metu nuolat kito ir iki galo nuosekliai taip ir nebuvo suformuluoti, Tačiau aiškus ir tas faktas, kad tam, jog ieškovai iki galo įgyvendintų minėtuose brėžiniuose numatytus sprendinius, ieškinyje nurodytų statybos darbų neužtenka. Ieškovai prašė teismo leisti atlikti dviejų kaminų ant ūkinio pastato stogo įrengimo darbus, tačiau neprašė teismo įrengti inžinerines sistemas. Atsakovei iš byloje esančių ūkinio pastato antrojo aukšto plano matyti, jog ūkiniame pastate yra ketinama įrengti sanitarinį mazgą, todėl jam eksploatuoti yra būtini inžineriniai tinklai (vandentiekis ir nuotekų šalinimas). Konkrečios inžinerinių tinklu trasos gali turėti įtakos bendraturčiams (esamu išvadų gyvenamajame name rekonstrukcija, inžinerinių tinklų klojimas sklype. teritorijos tvarkymo darbai), dėl to taip pat būtinas atsakovės sutikimas, tačiau šių statybos darbų atlikti atsakovai teismo neprašė. Pažymėjo, jog ieškovams priklausančio ūkinio pastato rekonstrukcija buvo pradėta dar 2010 m. tuometinės pastato savininkės G. R. iniciatyva pagal 2007 m. R. Jurgatienės projektavimo firmos paruoštą ir 2009-09-18 sudarytą taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-4 2222-642/2009 pagrindu bendraturčių suderintą techninį projektą. Mano, kad jš ankstesnės ūkinio pastato savininkės G. R. nuosavybės teisės išplaukianti teisė atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją pačios savininkės G. R. valia buvo apribota 2009-09-18 taikos sutartimi (b, I. 36), kuri buvo patvirtina 2009-09-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2 12222-642/2009 (b. I, 34-35). Būtent dėl to. kad daiktinės teisės irių apribojimai seka paskui daiktą, 2009-09-18 sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-12222-642/2009 (b. I. 36) šiuo metu turi preiudicinę ir res judicata galią būtent ieškovams, nes jie nekilnojamuosius daiktus įsigijo iš minėtą taikos sutartį sudariusios G. R.. Ieškovų reikalaujama atlikti statybos darbų apimtis rodo, kad jie siekė įteisinti tuos ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus, kuriuos ankstesnė ūkinio pastato savininkė G. R. vykdė pažeisdama ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto sprendinius: savavališkai padidino antrojo aukšto langų angas šiauriniame pastato fasade ir įstatė langus, o vakariniame fasade iškirto projekte nenumatytą angą „prancūziškam“ balkonui. Nors Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius buvo įpareigojęs G. R. atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų statinio projekto sprendinius, anga „prancūziškam“ balkonui taip ir liko neužmūryta, o antrojo aukšto langai šiauriniame pastato fasade iš išorės buvo užmūryti palikus langus tokius, kokie buvo įstatyti. Dėl stogelio virš durų ūkinio pastato vakariniame fasade įrengimo atsakovė neprieštaravo, taip pat būtų neprieštaravusi ir dėl kaminų įrengimo darbų, jei šie kaminai būtų buvę įrengiami tik dėl grožio. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą pareiškę, kad atsakovė sutiktų su mažesnio laipsnio ūkinio pastato stogo nuolydžiu arba ūkinio pastato stogo nuolydžiu, kuris būtų suprojektuotas kitu kampu, ieškovų poreikis dėl didesnio šviesos kiekio patekimo į ūkinį pastatą lygiai taip pat galėjo būti išspręstas ne didinant langus šiauriniame pastato fasade (iš šiaurinės ir taip šviesos patenka minimaliai) ar įrengiant „prancūzišką“ balkoną, bet ūkinio pastato stoge sumontuojant stoglangius. Su tokiu projektiniu sprendiniu atsakovė taip pat būtų sutikusi. Atsakovės atstovai taip pat neprieštaravo, kad į ieškovams priklausantį ūkinį pastatą būtu įvestos dujos ir įrengtas dujinis šildymas, dėl to tiek atsakovei, tiek kitiems kaimynams nereikėtų uostyti į aplinką išmetamų dūmų, jei ūkiniame pastate būtų įrengtas kieto kuro katilas ar židinys. Dėl stogelio virš durų ūkinio pastato vakariniame fasade įrengimo atsakovė apskritai neprieštaravo. Pažymėjo, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu ne kartą patvirtino, kad jokio kompromiso su atsakove net neketina siekti, jokių nuolaidų nedarys, o atsakovė turinti sutikti su tokių statybos darbų atlikimu, kaip pageidauja ieškovai. Teigia, kad su ankstesne namo bendraturte G. R. buvo susitarta, kad jai priklausančiame antrajame gyvenamojo namo aukšte pietinėje pusėje nebus montuojami langai. Kitaip tariant, pietinė gyvenamojo namo pusėje esanti žemės sklypo dalis yra vienintelė atsakovės privati erdvė, į kurią neišeina ieškovams priklausančios gyvenamojo namo dalies langai. Tačiau ši privati atsakovės erdvė taptų puikiai matoma iš ieškovams priklausančio ūkinio pastato vakarinio fasado antrajame aukšte numatyto įrengti „prancūziško“ balkono. Taip pat iš šio balkono būtų matomas vaizdas pro atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies pirmojo aukšto langus pietinėje pusėje. Dėl šių priežasčių ūkinio pastato vakarų fasado antrajame aukšte numatomas įrengti „prancūziškas“ balkonas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teisę į privatumą bei šeimos aplinką. Todėl vargu, ar ieškovų teisė padidinti langus ūkinio pastato antrojo aukšto šiauriniame fasade ir įrengti „prancūzišką“ balkoną vakariniame fasade vien tik dėl estetikos ir didesnio šviesos kiekio, kuomet nėra jokių kliūčių įrengti stoglangius, gali būti prioritetinė ir ginama labiau, nei Žmogaus teisiu ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje numatyta atsakovės teisė j privatumą bei šeimos aplinką. Tikina, jog kadangi pašalinti vartelių užraktą įpareigota atsakovė, mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą šioje dalyje priėmė ieškovų naudai, tačiau patenkino reikalavimą ne tokį, kokį buvo pareiškę ieškovai. Netgi pats teismas ginčijamame sprendime pripažino, kad nagrinėjamu atveju įpareigojimą pašalinti vartelių užraktą gali atlikti ne tik atsakovė, bet tai galėtų padaryti ir ieškovai, tačiau ieškiniu to neprašė. Nurodo, jog dėl šių priežasčių ir šioje ginčijamo sprendimo dalyje kyla pagrįstu abejonių, ar pirmosios instancijos teismas dar kartą neišėjo už ieškinio ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovė savo ūkinio pastatą rekonstravo, o jiems ir ankstesniems šeimininkams sutikimo nedavė. Pažymėjo, kad atsakovė žinojo apie tai, kad ieškovo ūkinio pastato stogas kiauras, prateka. Ieškovė tikino, kad jai ir architektui buvo grasinta. Teigia, kad atsakovės argumentai apie šešėlio ploto padidėjimą, dūmus įrengiant šildymo sistemą, kt. argumentai yra nepagrįsti. Nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos buvo suskaičiuotos neteisingai. Tikina, kad neįmanoma gyvenvietėje išlaikyti privatumą. Mano, kad jeigu atsakovė gali šildytis kietu kuru, tokia teisė turi būti suteikta ir ieškovams. Ieškovai nori pagerinti statinio kokybę, tai netrukdo atsakovės interesams. Pabrėžė, kad rekonstrukcija nebus įteisinamas svečių namelis.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinys negali būti tenkinamas dėl trijų priežasčių: 1) nebuvo suformuluotas ieškinio dalykas; tik apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas galutinis reikalavimas; atsakovai pagal ieškovų pateiktus dokumentus nežino, kas iš tikrųjų bus rekonstruojama; 2) tai nebe pirmas kartas, kai su atsakove tartasi dėl rekonstrukcijos; atsakovė buvo sudariusi taikos sutartį su ankstesniais ginčo pastato savininkams; 3) negatorinis reikalavimas negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad ieškovai ūkiniame pastate siekia įrengti svečių namus. Stogo rekonstrukcija pažeistų atsakovės teises, kadangi padidėtų šešėlio plotas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai kartu su atsakove yra žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo stovi ieškovams priklausantis ūkinis pastatas, kurį ieškovai siekia rekonstruoti. Atsakovei nuosavybės teise priklauso kitas ūkinis pastatas. Ieškovai siekia atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją, ją sudaro stogo pakeitimas į nuožulnų, dviejų kaminų įrengimas, viršutinių langų šiaurės fasade padidinimas, vakarinio fasado viršutinio lango įstiklinimas ir prancūziško balkono turėklo įrengimas, stogelio virš durų įrengimas.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių atsakovės teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus (teisę rekonstruoti blogos būklės pastatą), pripažino, kad ieškovų interesas išlaikyti statinį tinkamos būklės ir jį pagerinti šiuo atveju yra svarbesnis ir žemės sklypo bendraturtės atsisakymą duoti sutikimą ieškovų ūkinio pastato rekonstrukcijai pripažino nepagrįstu.
Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad jos nesutikimas pagrįstai motyvuotas. Dalis apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų susiję su statytojo veiksmais, kuriuos šis, apelianto nuomone, turėtų atlikti iki statybos pradžios, t. y. turi būti parengtas rekonstrukcijos projektas. Pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota, kad statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Dėl to ieškovai privalės vykdyti šiame įstatyme nustatytas statytojo pareigas (12 straipsnis), šių pareigų vykdymą kontroliuos leidimą išduodančios ir statybos priežiūrą vykdančios institucijos. Apeliantės pozicija, kad tam tikros statybos proceso stadijos šiuo metu dar per ankstyvos (projektiniai pasiūlymai), grįsta prielaidomis ir neatskleidžia jos teisių pažeidimo. Suprantama, kad bus reikalingas sutikimas dėl ateityje parengto rekonstrukcijos projekto, tačiau šiuo metu ieškovai išnaudoja ekonomiškai pagrįstą išankstinį būdą supažindinti atsakovę su rekonstrukcijos vizija ir, siekdami išvengti perteklinių sąnaudų, (jeigu nebūtų duotas sutikimas visa apimtimi, ar iš viso neduotas), dėl to teisėjų kolegija teisės pažeidimų nenustatė. Pažymėtina, jog tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Taigi, ieškovai, siekdami parengti rekonstruojamo ūkinio pastato projektą, atsakovei pateikė susipažinti ir įvertinti vieną iš daugelio rekonstrukcijos teisę suteikiančių dokumentų – projektinį pasiūlymą, juo ieškovai bando realizuoti savo interesus, tuo pačiu neignoruoja atsakovės interesų. Dėl to, kaip jau minėta anksčiau, vien formalus aiškinimas, kad prieš rengiant projektą sutikimas dar nėra reikalingas, jis bus būtinas tik vėliau – kreipiantis dėl leidimo statybai (rekonstrukcijai) gavimo, nėra pagrindas atmesti ieškinį.
Teisėjų kolegija mano, jog bylos eigoje inicijuotas ginčas dėl ieškovų pateikto pasiūlymo įvardijimo, ar tai projektinis pasiūlymas, ar korektūra, ar kt., negali įtakoti šios bylos procesinio sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Statybos įstatymo nuostatas, teisingai nustatė, kad pagal turinį ir pateiktų dokumentų apimtį Statybos įstatymo prasme (Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis) ieškovų pateiktas dokumentų rinkinys vertintinas kaip projektinis pasiūlymas.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad jai nesuprantama, ką ieškovai ruošiasi rekonstruoti ir kokia to apimtis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinės instancijos teisme 2015-08-24 pateiktus papildomus rašytinius įrodymus – projektinį pasiūlymą (CPK 314 straipsnis) ir jo aiškinamąjį raštą, mano, jog ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą vykdyti rekonstrukciją yra pakankamas, jame aiškiai, išsamiai bei pakankamai tam, kad nustatyti, kokio masto darbai bus atliekami, ir kokie bus atliktos rekonstrukcijos rezultatai, reiškiamas ieškovų prašymas duoti sutikimą konkretiems rekonstrukcijos darbams atlikti, t. y. stogo pakeitimui į nuožulnų, židinio, židinio krosnelės ar kapsulės įrengimui (pasirinktinai), centrinio šildymo katilo įrengimui, dviejų kaminų įrengimui, viršutinių langų šiaurės fasade padidinimui, vakarinio fasado viršutinio lango įstiklinimui ir prancūziško balkono turėklo įrengimui, stogelio virš durų įrengimui. Ieškovų pateiktame projektiniame pasiūlyme yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys: instaliuojami konkretūs objektai, matmenys, medžiagos, kt., be to, minėtą pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacinį laipsnį (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai).
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pateikti projektiniai pasiūlymai yra tinkamas bendraturčių informavimas apie ieškovų ketinimus pastatą rekonstruoti, yra išsamiai motyvuota. Pažymėtina, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra inžinerinių tinklų plano, kaip to reikalauja apeliantė. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų pozicija, kad projektiniame pasiūlyme inžinerinių tinklų vizualizacija neturi būti pateikta, kadangi ieškovai bylos nagrinėjimo metu atsisakė idėjos ūkiniame pastate įrengti sanitarinį mazgą, (dėl to apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas pakoreguotas projektinis pasiūlymas), be to, ieškovai planuoja ūkinį pastatą šildyti ne dujomis ar kitu kuru, dėl ko būtų reikalingi inžineriniai tinklai ir jų vizualizacija projektiniame pasiūlyme, tačiau ieškovai išreiškė valią įrengti centrinį kieto kuro šildymo katilą, kurio įrengimui nereikalingos jokios išorinės komunikacijos ar inžineriniai tinklai. Dėl to apeliantės teiginiai apie nepateiktus inžinerinių tinklų planus vertintini kaip nepagrįsti.
Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
Vienas apeliantės atsisakymo duoti sutikimą ieškovų ūkinio pastato rekonstrukcijai motyvas – dėl stogo rekonstrukcijos perdarius jį į nuožulnų (15 laipsnių kampu) vasaros metu sumažės atsakovės naudojamame žemės sklype natūralios šviesos kiekis, o žiemą natūralios šviesos kiekis sumažės gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Į šį argumentą atsakant akcentuotina, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir vėliau naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Kaip viena tokių sąlygų nurodyta patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Dėl to galbūt natūralios šviesos kiekio sumažėjimas šiuo atveju galėtų būti pripažintas pagrįsta atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai priežastimi, jeigu dėl tokio sumažėjimo šviesos kiekis nesiektų teisės aktais nustatytų normų. Apeliantė to neįrodinėjo. Analogiškai apeliantė neįrodinėjo galimų jos teisės pažeidimų dėl jos daržui tenkančio šviesos kiekio. Atsižvelgiant į tai, minėti argumentai atmestini.
Pažymėtina, kad atsakovės ūkinis pastatas irgi įrengtas su nuožulniu stogu, to siekia ir ieškovai, nurodydami, kad tai numato stogo dangos gamintojas. Nuolydžio nesilaikymas nesuteiktų ieškovams stogo dangai garantijos. Nors ieškovai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių stogo 15 laipsnių nuolydžio būtinumą nepateikė, tačiau, vertinant projektiniame pasiūlyme esančią informaciją – nurodytą skardos stogo dangą, analizuojant viešoje erdvėje esančią informaciją apie skardinio stogo dangos nuolydį (http://www.stataunama.lt/plienines-stogo-dangos/ruukki-plienines-stogo-dangos; http://www.infantas.lt/index.php?exp=32&s_id=32&n_id=3&lang=lt)), matyti, jog pasiūlymuose dominuoja minimalus 14 laipsnių stogo nuolydis. Taigi, stogo konstrukcijos koregavimas 15 laipsnių kampu iš esmės atitinka gamintojų rekomendacijas ir projektinio pasiūlymo turinį, jokio išskirtinumo ar per didelio piktnaudžiavimo įrengiant per didelio nuolydžio stogą teisėjų kolegija nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantė neįrodė, jog dėl ieškovų šiaurinėje pusėje langų padidinimo ir vakarinėje pusėje lango su „prancūzišku balkonu“ įrengimu yra iš esmės pažeidžiamos jos teisės ar interesai. Teisėjų kolegija pritaria išvadai, jog šiaurinėje ūkinio pastato dalyje nėra projektuojamos naujos langų angos, tik padidinamos jau esamos. Suprantama, kad ir kokio dydžio langai būtų, jie visi turi permatomumo savybę, todėl, ar pro didesnius, ar pro mažesnius langus, yra matomas tas pats vaizdas. Papildomai paminėtina, kad vakarinėje ūkinio pastato dalyje prancūziško tipo balkono įrengimas neapribos atsakovės privatumo, nes vakarine žemės sklypo dalimi naudojasi būtent ieškovai, o ne atsakovė. Minėto prancūziško balkono specifika lemia, kad yra įrengiami tik balkono turėklai, o ne išsikišęs balkonas, sudarantis sąlygas jame asmeniui judėti, kaip ūkiniame pastate yra įsirengusi atsakovė, todėl ieškovų ruoštinas balkonas negali turėti įtakos privatumui atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje. Sutiktina, kad Melnragėje – Klaipėdos kurortinėje zonoje, kurioje yra ginčo pastatas, apgyvendinimas ir užstatymas yra labai tankus, todėl neišvengiamai visų gyventojų teisė į visišką privatumą yra apribota.
Atsakovė nesutinka su projektuojamais dviem dūmtraukiais su ventiliaciniais kanalais. Pabrėžtina, jog aiškinamasis raštas patvirtina, kad ūkiniame pastate ketinama įrengti židinį ir kieto kuro šildymo katilą. Ieškovų duomenimis, panašia šildymo sistema naudojasi ir atsakovė. Suprantama, kad pastate įrengiant šildymo katilą ir židinį būtina rengti dūmtraukius. Teisėjų kolegijos vertinimu, projektiniuose pasiūlymuose jų įrengimą lems normatyvinių aktų nuostatos, taip pat nuostatos, apibrėžiančios priešgaisrinę saugą. Taigi, atsakovės nuogąstavimai dėl priešgaisrinių reikalavimų nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra būtinybės detaliai aptarti to, kas tiesiogiai yra numatyta pačiu įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, ir ko laikytis statytojui jau savaime yra privalu. Tas pats pasakytina ir apie apeliantės pastabą dėl besiribojančio sklypo savininkų, adresu Vienybės g. 15, sutikimo dėl rekonstrukcijos. Tokio sutikimo būtinybė galbūt būtų aktuali tęsiant projekto rengimo ir derinimo procedūras (STR 1.07.01.2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas).
Apeliantės nurodomi argumentai, vadovaujantis eksperto išvada, dėl priešgaisrinių reikalavimų atmestini dėl anksčiau minėtų priežasčių: projektiniame pasiūlyme yra išreikšta projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja, jis šiuo atveju naudojamas projektui parengti, tik vertinant paruoštą projektą bus galima analizuoti projekto atitiktį priešgaisrinės saugos ir kt. reikalavimams.
Pažymėtina, kad atsakovė dėl stogelio konstrukcijos įrengimo prieštaravimų nereiškė, dėl to teisėjų kolegija argumentų nepateikia.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12222-642/2009 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir G. R. (ankstesnės ieškovų turto savininkės), ieškovams šiuo metu turi prejudicinę ir res judicata galią. Pirma, pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutartį šalys tam tikru būdu sureguliuoja tarp jų kilusį ginčą, abipusėmis nuolaidomis išsprendžia nesutarimus. Tai nereiškia, kad ateityje jos negali keisti šio susitarimo. Antra, įstatymai nenumato jokių apribojimų nekilnojamojo turto savininkams keisti savo poziciją bei viziją dėl ketinamo rekonstruoti pastato. Šiuo atveju teisėjų kolegija mano, jog ieškovų prašymas bendraturtės dėl sutikimo atitinka sąžiningumo, teisingumo principą, kadangi ankstesnė savininkė 2009-09-18 taikos sutartimi patvirtinto plano neįgyvendino, o ieškovai tik pirmą kartą prašo atsakovės sutikimo (CK 1.5 straipsnio 2 dalis). Apeliantės nurodomi ankstesnės savininkės nurodomas pažeidimas – įrengtas langas (vieta langui) vakarinėje ūkinio pastato pusėje nėra priežastis, lemianti sutikimo ne/davimą. Kaip minėta, šalys, derindamos savo interesus, gali iš naujo susiderėti, kad anksčiau galiojęs susitarimas (kad lango nebūtų), gali būti transformuotas kitu susitarimu su teise langą įrengti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, išanalizavusi reikšmingas bylos aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas bendraturčių interesų derinimo principą ir siekdamas išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą, pagrįstai pripažino, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą įteisinti minėtus rekonstrukcijos darbus pažeidžia bendraturčių ieškovų interesus, todėl pagrįstai patenkino ieškovų reikalavimą, leidžiantį pradėti rekonstravimo procedūras be atsakovės sutikimo. Akcentuotina, kad šis procesinis sprendimas nėra besąlyginis dokumentas, suteikiantis teisę ieškovams atlikti rekonstrukciją, tai teisė atsakingai tęsti pradėtas procedūras dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta CK 4.75 straipsnio normos netinkamo aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo teismų praktikos šios normos taikymo klausimu, teismas, vertindamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl bendraturtės atsisakymo duoti sutikimą tokiai rekonstrukcijai pagrįstumo, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.