Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn K. D., jo atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Širvintos, administracine tvarka baustas, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 187 str. 1 ir 2 dalyse, padarymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2014 m. rugpjūčio 17 d., apie 2 val. 42 min., Vilniaus gatvėje, Širvintose, bėgdamas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų Armino Adomavičiaus ir Augustino Kanclerio reikalavimų sustoti, o Janonio gatvėje, Širvintose, jį sulaikius už rankų, K. D. pasipriešino policijos pareigūnams - bandė aktyviai išsilaisvinti rankas, nevykdė šių pareigūnų nurodymo eiti į tarnybinį automobilį. Tokiais savo veiksmais K. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

K. D. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino. Jis nurodė, kad nesupranta kuo yra kaltinamas. Jis 2014 m. rugpjūčio 17 d., apie 2 val., kartu su broliu J. D. vakare atėjo į kavinę, išgėrė porą taurių šampano. Naktį kavinėje liko tik jie dviese ir kavinės savininkas, kuris ragino eiti namo. Brolis eidamas užkliudė vazą, kuri nukrito ir sudužo, todėl kavinės savininkas supyko ir liepė eiti namo. Einant link namų pamatė priešais einančią jaunuolių grupę, kuri buvo akivaizdžiai agresyviai nusiteikę jų atžvilgiu, todėl jie su broliu nusprendė pabėgti ir bėgo link Janonio gatvės. Bėgdami jie su broliu išsiskyrė ir vėliau jis pajuto smūgį per kojas ir nugarą ir pargriuvo. Kas jam spyrė nurodyti negali. Spardė į įvairias kūno vietas ir jis neteko sąmonės. Prisimena, kad policijos pareigūnai vedė jį su antrankiais. Iki tol jis policijos pareigūnų nematė, nurodymų sustoti jis negirdėjo. Jis ėjo ramiai, nesipriešino. Nesuprato už ką pareigūnai jį vedėsi į automobilį.

Liudytojas J. D. nurodė, kad su broliu K. D. vėlai vakare atėjo į kavinę, išgėrė alaus. Ar brolis gėrė alkoholinius gėrimus nežino. Kavinės šeimininkui liepus eiti namo, jis, eidamas į tualetą, užkliudė vazą ir ji krisdama sudužo. Dėl žalos atlyginimo su kavinės šeimininku susitarė ir išėjo namo. Eidami namo pamatė priešpriešiais ateinant grupę jaunuolių, kurie, kaip atrodė, buvo agresyviai nusiteikę jų atžvilgiu, todėl su broliu spruko bėgti. Bėgdami su broliu išsiskyrė ir jis parbėgo namo. Brolis dar buvo negrįžęs, tačiau netrukus tėčiui paskambino iš policijos ir jie nuvyko į komisariatą pasiimti brolio. Nei kavinėje, nei prie jos, nei gatvėje jis pareigūnų nematė, kad jie būtų vijęsi brolį negirdėjo ir nieko paaiškinti šiuo klausimu negali.

Analogiškus parodymus davė liudytojas patrulis Augustinas Kancleris. Tokie patys parodymai užfiksuoti ir šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.

Liudytojas V. K. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. naktį buvo prie kavinės „Pas Gedą“ ir matė, kaip jos savininkas kviečia policiją. Kadangi jis žino, kad buvo skambinama per Vilniaus pagalbos centrą, kad policija greičiau atvyktų jis paskambino tiesiogiai A. Adomavičiui, kuris tą dieną dirbo policijoje. Atvažiavus policijos pareigūnams K. D. ir J. D. pradėjo bėgti į skirtingas puses. Abu policijos pareigūnai šaukdami „sustok policija“ nusivijo K. D.. V. K. ir jo draugas E. G. nubėgo policijai iš paskos. Janonio gatvėje jis matė, kaip policija pagavo K. D.. Jis muistėsi, neleido uždėti antrankių, todėl jam du kartus buvo panaudotas elektros šokas ir uždėti antrankiai. Tada policininkai jį nuvedė į tarnybinį automobilį.

Liudytojas T. S. nurodė, kad gyvena J. J. g., Širvintos. 2014 m. rugpjūčio 17 d. naktį jo langas buvo atidarytas ir jis išgirdo žodžius „padėkit, gelbėkit“. Priėjęs prie lango jis matė, du policijos pareigūnus ir K. D.. Jis matė, kaip vienas policijos pareigūnas panaudojo du kartus elektros šoką, o tada abu pareigūnai K. D. nusivedė. Jis nematė ar K. D. priešinosi.

Liudytojas A. A. nurodė, kad gyvena J. J. g., Širvintos. 2014 m. rugpjūčio 17 d. naktį jo langas buvo atidarytas ir jis išgirdo žodžius „padėkit, gelbėkit“. Jis iškišo galvą pro langą ir pamatė, kaip vienas policininkas nieko nedaro, o kitas, t.y. A. Adomavičius spardo ir rankom muša K. D.. Jam tai buvo panašu į santykių aiškinimąsi. Po to, jis išgirdo elektros šoko garsą, po kurio policininkai nusivedė K. D. už namo kampo ir jis jo daugiau nematė.

Liudytojas A. M. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. naktį buvo prie kavinės „Pas Gedą“, o paskui nuėjo pas draugę. Jis matė kaip pro jos namą į plento pusę nubėgo J. D. ir jį nusivijo policininkas Arminas Adomavičius. Daugiau jis nieko nematė.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. G. R. policijai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. 2 val. 30 min. K. D. ir J. D. kavinėje „Pas Gedą“ sukėlė muštynes, sudaužė vazą, sienos plintusus, spardė duris, sudaužė stiklines ir bokalus (b.l. 4).

ATPK 187 str. 2 d. inter alia numatyta atsakomybė tam, kas nevykdo teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo. Byloje liudytojų A. Adomavičiaus, A. Kanclerio, V. K. parodymais nustatyta, kad K. D. ir J. D. pamatę atvažiavusius policijos pareigūnus ėmė bėgti. Abu policijos pareigūnai nusivijo K. D.. Minėtų trijų liudininkų parodymais nustatyta, kad policijos pareigūnai keletą kartų K. D. sušuko „stok policija“, tačiau K. D. nesustojo, t.y. nevykdė policijos pareigūnų teisėto nurodymo sustoti. Nors K. D. nurodo, kad negirdėjo, jog jį vejasi ir jam liepia sustoti policijos pareigūnai, jo parodymus paneigia minėtų liudininkų parodymai, kad jis turėjo aiškiai girdėti reikalavimą sustoti, nes tarp jų buvo nedidelis atstumas. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko pirminiuose jų paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Be to, jų parodymus patvirtina V. K. parodymai. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta K. D. versija, kad jis pareigūnų nematė ir negirdėjo reikalavimo sustoti. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Nors K. D. atstovas teigia, kad policijos pareigūnų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, nes A. M. nurodė, kad matė, jog policijos pareigūnas A. Adomavičius vijosi J. D., todėl negalėjo abu pareigūnai vytis K. D.. A. M. parodymus teismas vertina kaip nevisai sąžiningus, nes jie prieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams. Tiek policijos pareigūnai, tiek liudytojas V. K. nurodė, kad K. D. visosi abu policijos pareigūnai. Jog K. D. sulaikinėjo du policijos pareigūnai patvirtina ir liudytojai T. S. bei A. A.. Todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Teismas taip pat nesutinka, kad šiuo atveju nebuvo teisėto pagrindo reikalauti K. D. sustoti. Kaip jau minėta, policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl turto sugadinimo ir sukeltų muštynių, kurias galimai sukėlė K. D. ir J. D.. Tai patvirtina ir G. R. parodymai bei jo skundas, kuriame jis nurodė, kad K. D. ir J. D. kavinėje „Pas Gedą“ sukėlė muštynes, sudaužė vazą, stiklines, bokalus, spardė duris. Kažkuriam iš kieme prie kavinės stovėjusių asmenų nurodžius, jog kaltieji asmenys bėga, policija privalėjo reaguoti ir pasistengti sulaikyti pažeidimą padariusius asmenis. O tai, kad vėliau kaltę dėl sugadintų daiktų prisiėmė J. D. nesudaro pagrindo teigti, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustoti buvo neteisėtas. Juolab, kad žalą kavinei atlygino ir K. D. (b.l. 5).

Teismas taip pat sprendžia, jog byloje neginčytinai įrodyta, jog K. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, t.y. pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Byloje liudytojų A. Adomavičiaus, A. Kanclerio, V. K. parodymais nustatyta, kad K. D. sugautas priešinosi sulaikomas, mojavo rankomis, jas laikė sugniaužęs, neleido uždėti antrankių, todėl buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser X-26, o jam vis vien nepaklusus, elektros impulsinis prietaisas buvo panaudotas antrą kartą ir tik tuomet uždėti antrankiai. Faktą, jog tarp policijos pareigūnų ir K. D. vyko grumtynės iš dalies patvirtina ir A. A. ir T. S. parodymai, kad policijos pareigūnai naudojo fizinę jėgą ir elektros impulsinį prietaisą Taser.

Nepagrįstas K. D. atstovo prašymas bylą perduoti tirti iš naujo, nes protokolas yra su trūkumais, nes nurodyta ne ta pažeidimo vieta ir pan., todėl jis neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų.

ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p., Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Praktikoje pasitaiko atvejų, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. (Administracinė byla Nr. N3-444/06; N3-802-07). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (pvz., LVAT 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-370/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d., 257 str., 284 str.). Bet koks kitoks ATPK nenumatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir visos administracinės teisės pažeidimo medžiagos grąžinimas organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, turėtų būti laikomas neteisėtu ir trukdančiu administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniams laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.) įgyvendinti.

Nagrinėjamu atveju protokole administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė - tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma yra nurodyta, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui nepažeisti. Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl pakako tų pažeidimo požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Šiuo atveju teisingai nurodyta, kad teisėto reikalavimo K. D. nevykdė Vilniaus g., nes joje yra kavinė „Pas Gedą“ ir nuo jos pradėjo policijos pareigūnai vytis K. D.. Nors protokole nenurodyta, kad K. D. pasipriešino J. J. gatvėje, Širvintose, tai nelaikytina esminiu administracinio protokolo trūkumu ir ši klaida ištaisytina teisme.

K. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 20 str. sakoma, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims siekiant nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Teismas atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis jau ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, todėl už pažeidimo, numatyto LT ATPK 187 str. 1 d., padarymą skiria jam 600 Lt baudą, o už pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d., padarymą – 400 Lt baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, galutinai asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, teismas

nutaria:

K. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 1 d., paskirti 600 Lt baudą.

K. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d., paskirti 400 Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. galutinę nuobaudą K. D. paskirti 600 Lt baudą.

Baudą pažeidėjas privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį teismą.