- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-13
- Bylos Nr.
- 2-1023/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- G. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. birželio 2 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. B2-1071-259/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovui UAB „Termosta“ bankroto bylą. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorė, buvusi direktorė, kuriai, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutraukus darbo sutartį su atsakovu, atsakovas liko skolingas 4 409,18 Lt darbo užmokesčio. Pareiškėjos žiniomis, bendrovė veiklos nevykdo, turi finansinių problemų, yra nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Termosta“ bankroto bylą. Nurodė, kad teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovo UAB „Termosta“ savininką iki 2009 m. vasario 23 d. pateikti teismui dokumentus, būtinus įvertinti atsakovo finansinę būklę, pilnai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes bei įrodymus, tam, kad būtų nustatyta, ar yra pagrindas bankroto bylai iškelti. Nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų paštu, šie dokumentai atsakovui 2009 m. balandžio 16 d. buvo įteikti asmeniškai per antstolį. Tačiau atsakovo savininkas per teismo nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdė, taip pat nepranešė teismui apie tai, kad reikalaujamų dokumentų negali pateikti dėl svarbių priežasčių. Dėl to teismas klausimą dėl bankroto bylos minėtai bendrovei iškėlimo sprendė pagal byloje esančius rašytinius įrodymus.
Taip pat teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi paskyrė UAB ,,Termosta“ savininkui G. K. 5 000 Lt baudą dėl to, jog jis nevykdė teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų pateikti teismui reikiamus dokumentus (ĮBĮ 9 str. 1 d., CPK 18 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. 2009 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtą baudą. Nurodė, kad jis niekada nebuvo UAB ,,Termosta“ vadovu, o tik akcininku. Be to, 2009 m. sausio 15 d. jis pardavė visas savo turėtas akcijas, o nuo 2009 m. vasario 1 d. jokių įsipareigojimų UAB „Termosta“ neturi. Nurodė, jog nemanė, kad reiktų teismui pateikti paaiškinimus, nes paskutinė vadovė ieškovė žinojo esamą įmonės padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog G. K. , kaip vienintelis atsakovo akcininkas (savininkas), darbo sutartį su įmonės direktore (darbuotoja) L. J. nutraukė 2008 m. rugsėjo 15 d., naujo įmonės vadovo nepaskyrė, todėl jam, kaip įmonės savininkui, kilo pareiga pateikti teismui 2009 m. vasario 9 d. nutartimi reikalautus dokumentus. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 30 d. vieninteliu įmonės akcininku (savininku) buvo G. K. , o registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybės registrų įstatymo 14 str. 6 d.), be to, jie laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Dėl to teismas sprendė, kad bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą G. K. , kaip UAB „Termosta“ savininkui, paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. birželio 2 d. nutartis dėl baudos paskyrimo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartyje nurodė, jog dokumentus privalo pateikti įmonės vadovas, o ne akcininkas, ir nepasisakė nieko apie įmonės akcininko (savininko) atsakomybę. Be to, ABĮ 14 straipsnio antroji dalis numato, kad akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Dėl to negalima akcininko prilyginti individualia veikla užsiimančių įmonių savininkui, kuris turi visišką materialinę atsakomybę ir atsako už bendrovės veiklą, nes tai prieštarauja pagrindiniams ABĮ principams. Pagal ABĮ 14 straipsnio ketvirtąją dalį, asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą are perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei. Tai ir buvo padaryta. Jei sandoris nėra užregistruotas Juridinių asmenų registre, kai to nereikalauja pats Registrų centras, sandoris negali būti laikomas negaliojančiu. Taip pat asmuo negali būti laikomas kaltu dėl aplinkybių, kurios atsirado dėl kitų asmenų veiklos. Vadovaujantis ABĮ 12 straipsnio trečiąja dalimi apie visus pasikeitimus bendrovėje registrui turi pranešti įmonės vadovas, o ne akcininkas. Be to, pagal ABĮ 12 straipsnio septintąją dalį, teismas gali remtis dokumentais, neatitinkančiais Juridinių asmenų registro.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam baudos skyrimo klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtas bei pagrįstas nutartis (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo nutartimis, teigia, jog teismas be pagrindo jo atžvilgiu taikė ĮBĮ 9 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, nes, visų pirma, šioje normoje numatytas įpareigojimas pateikti dokumentus yra nukreiptas įmonės vadovui, o ne akcininkui, be to, 2009 m. sausio 15 d. sutartimi jis yra pardavęs visas UAB ,,Termosta“ akcijas kitam asmeniui ir įvykdęs ABĮ 14 straipsnio ketvirtosios dalies sąlygą, jog apie visų bendrovės akcijų pardavimą būtų pranešta įmonei. Todėl ta aplinkybė, jog šio sandorio pagrindu įvykęs akcininkų pasikeitimas nėra įregistruotas Juridinių asmenų registre, sandorio nedaro negaliojančiu. Be to, apelianto nuomone, pagal ABĮ 12 straipsnio trečiąją dalį šį registrą apie įvykusius pasikeitimus turėjo informuoti įmonės vadovas, o ne akcininkas.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.
Visų pirma, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktikoje susiformavusia nuostata, jog nagrinėjamos kategorijos bylose esama viešo intereso, o tai teismus įpareigoja neapsiriboti tik pateikto ieškinio ar skundo ribomis, ir vykdydama šią pareigą, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog minima sutartis nepaneigia apelianto, kaip vienintelio bendrovės akcininko, pareigos teismui ĮBĮ 9 straipsnio pirmosios dalies pagrindu.
Kaip matyti iš UAB ,,Termosta“ turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo akto, šis dokumentas surašytas remiantis faktu, jog yra parduota UAB ,,Termosta“, tai yra pati įmonė. Paminėtame akte iš tiesų nurodoma, kad naujajam įmonės akcininkui yra perduodami visi įmonės dokumentai, antspaudas, sutartys, kasa, finansiniai įsipareigojimai ir kt. Taigi apeliantas minima sutartimi pardavė ne tik UAB ,,Termosta“ akcijas, bet ir pačią įmonę ir tuo pagrindu naujajam akcininkui perdavė visus įmonės dokumentus, kurių iš jo reikalauja teismas. Tačiau sutinkamai su CK 403 straipsnio pirmąja dalimi tokia rašytine forma sudaryta sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Šio straipsnio antrojoje dalyje imperatyviai nurodyta, kad sutarties formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Be to, pagal minimo straipsnio trečiąją dalį įmonės pirkimo-pardavimo sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre ir yra padaryti atitinkami įrašai juridinių asmenų registre. Beje, tokia pat nuostata yra išdėstyta ir CK 1.75 straipsnio antrojoje dalyje. Tuo tarpu pats apeliantas neneigia, jog šie juridinę reikšmę turintys veiksmai nebuvo atlikti, taip pat nepateikia duomenų, jog Juridinių asmenų registre būtų atsisakyta įregistruoti minimus aktus (CPK 178 str.). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, paminėti rašytiniai įrodymai negali būti pagrindu, atleidžiančiu jį nuo teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartyje nustatytos pareigos įvykdymo.
Antra, apeliantas, kaip UAB ,,Termosta“ vienintelis akcininkas, tai yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, buvo sudaręs darbo sutartį su bendrovės direktore L. J. , jis šią sutartį nutraukė ir faktiškai priėmė iš jos visus bendrovės dokumentus, antspaudą, turtą ir kt. (b. l. 7-12). Taigi apeliantas yra vienintelis asmuo, kuriam tenka paminėtame ĮBĮ 9 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta pareiga pateikti teismui dokumentus, būtinus įvertinti atsakovo finansinę būklę, pilnai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes bei įrodymus, tam, kad būtų nustatyta, ar yra pagrindas bankroto bylai iškelti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nepavykus procesinių dokumentų apeliantui įteikti paštu, jie 2009 m. balandžio 16 d. buvo įteikti asmeniškai per antstolį. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantui apie teismo reikalavimą buvo žinoma.
Taigi apeliantui neįvykdžius pirmosios instancijos teismo paminėto reikalavimo, teismas turėjo pagrindą taikyti jam ĮBĮ 9 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą sankciją – baudą, o taip pat atmesti jo prašymą dėl šios baudos panaikinimo (CPK 185, 107 str.).
Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto atskirąjį skundą, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis palieka nepakeistomis (CPK 263 str. 1 d., 329, 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistas.