Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 10 kl. išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pas ūkininkę J. B., darbo biržoje neregistruotas, 2015-02-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), 2015-07-01 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2015-02-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį,

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 7 kl. išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pas ūkininką P. I., darbo biržoje neregistruotas, teistas 2012-06-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal L R BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2012-12-31 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistas 2013-04-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėn., vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagal 2013-04-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2012-06-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m., skirtas elgesio apribojimas – įpareigojimas 12 mėn. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., 2014-05-05 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. G. ir Ž. J. 2015 m. sausio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrininku grupėje , iš V. D. ir E. D. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), V. D. duotu buto raktu atsirakinę ir taip patekę į butą pagrobė šildymo katilą ir 4 vnt. radiatorių, bendros 1448,10 eurų vertės, taip padarydami nukentėjusiesiems V. D. ir E. D. 1448,10 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs. 2015 m., sausio mėnesį, dienos nepamena su Ž. J. atvažiavo į buvusį jo sugyventinės butą, kurį ji pardavė už 4000 litų. Buto raktų neturėjo, juos turėjo Ž. J. Ž. J. buto raktus buvo palikęs V. D. Kadangi reikėjo pinigų, sugalvojo nuvažiuoti į jo sugyventinės A. D. buvusį butą. Butas tuo metu jau buvo parduotas V. D. Norėjo iš buto išsivežti, t.y. pavogti metalą. Pasiūlė Ž. J., šis sutiko. Jis kartu su Ž. J. dviračiais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į butą Nr. 8. Buto duris atrakino Ž. J. Kartu su Ž. J. pjovė nuo sienų špyžinius radiatorius ir pečių. Paskambino pažįstamam K. R. ir pasiūlė pirkti radiatorių ir pečių, t.y. metalą. K. R. sakė, kad jam reikia, atvažiavo autobusiuku ir nupirko iš jų 4 vnt. radiatorių ir šildymo katilą. Daiktus pavogė per vieną kartą. K. R. jiems sumokėjo grynais, kiek nepasakys, nes nepamena. Gautus eurus pasidalino su Ž. J. ir išvažiavo namo. Dėl to, kad įvykdė vagystę labai gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Įsipareigoja atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai galisi, pažada ateityje nusikaltimų nebedaryti.Blaivus taip nebūtų padaręs.

Kaltinamasis Ž. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo 2015m. sausio mėnesį. Tada jis buvo blaivus. D. G. jam paskambino ir pasiūlė važiuoti į K. kaimą padėti išpjauti radiatorius, nes reikėjo pinigų. Važiavo su dviračiais. Susitikus nuvažiavo į K. k., Pakruojo r., į butą, kurį nupirko V. D., kuris jam buvo davęs raktą, prašė iš buto išnešti šiukšles. Jis jau buvo sutvarkęs V. D. priklausanti butą. Butas tuo metu buvo neužrakintas, tik durys buvo užstatytos spintele, nes D. G. raktą užlaužė, reikėjo keisti spynos šerdelę. D. G. pjovė radiatorius, K. R. padėjo išnešti. Iš K. R. gavo iš viso 28 eurus už metalą. 100 eurų tikrai negavo. D. G. jam davė pusę pinigų. Su civiliniu ieškiniu sutinka, pažada jį atlyginti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Po kaltinamųjų D. G. ir Ž. J. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei , įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų D. G. ir Ž. J. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Nukentėjusioji E. D. parodė, kad jai priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Jį įsigijo 2014 m. vasarą. Bute ji nėra buvusi. Apie tai, kad bute nebėra radiatorių ir krosnies, jai pranešė sūnus, kuris grįžę iš užsienio apžiūrėjo butą. Papildomos apklausos metu ji parodė, kad butą pirko už savo ir sūnaus pinigus, t.y. iš 6000 litų ,2000 litų buvo jos. Butas registruotas jos vardu, nes sandorio metu sūnus buvo išvykęs į Švediją. Visi dokumentai yra jos vardu, bet buto valdytojai yra abu su sūnumi. Tikslina civilinį ieškinį iki 1448,10 eurų, kadangi tiek kainuoja radiatoriai ir šildymo krosnis, be to, reikia įvertinti ir atliktų darbų kainą (b.l. 16 – 17, 25 – 26).

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad už 6000 litų 2014-07-31 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2015-04-28 atvykęs į šį butą pastebėjo, kad išpjauti ir pagrobti centrinio šildymo radiatoriai, vamzdžiai ir kieto kuro krosnis. Raktą buvo palikęs D. G., kad šis išsivežtų šiukšles. Jam 2015 m. sausio mėn. pabaigoje atėjęs Ž. J. pranešė, kad atėjęs į butą rado užlaužtą raktą durų spynoje, bute neberado krosnies. Jis liepė sutvarkyti spyną ir pranešti policijai. Po kiek laiko jam pranešė, kad nebėra ir radiatorių. Jam kaimynas R. P. sakė, kad radiatorius iš buto išnešė A. D. sugyventinis. Pada-ryta turtinė žala – 1500 eurų (b.l. 3).

Liudytoas R. P. parodė, kad prieš dvi savaites pas jį atėjęs A. D. sugyventinis paprašė pasijungti elektros „prailgintuvą“. Jis jam leido. Jis girdėjo, kaip buvo pjaunama V. D. bute, kuris yra priešais jo butą. Jis matė, kaip A. D. sugyventinis nupjovė šildymo radiatorius iš dviejų kambarių, išpjovė šildymo krosnį iš virtuvės. Kartu su juo buvo dar vienas jaunuolis, kurio nepažįsta. Matė, kaip radiatorius ir krosnį minėti asmenys išnešė iš buto ir sukrovė į mikroautobusiuką. Jis nežinojo, kad radiatoriai ir krosnis buvo vagiami. Papildomos apklausos metu jis parodė, kad radiatoriai buvo ketaus tipo, t.y. špyžiniai. Kiekviename radiatoriuje galėjo būti apie 15 sekcijų. Jis padėjo išnešti tuos radiatorius. Krosnį vaikinai išsinešė patys. Vienas radiatorius galėjo sverti apie 120 kg, o krosnis – apie 80 kg. Girdėjo, kad lauke buvo sveriamas metalas. Kiek pinigų gavo vaikinai nežino. Metalo supirkėjas buvo atvažiavęs iš gretimo kaimo (b.l. 37 – 39).

Liudytoja G. I. parodė, kad galėjo būti 214 m. gruodžio mėn., tačiau tikslaus laiko nepamena, buvo atvažiavęs D. G. su A. B. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavinėjo D. G. sugyventinė A. D. Iš buto girdėjosi metalo pjovimo garsas. Ji suprato, kad bute pjaunami vamzdžiai. Matė, kaip į automobilį buvo įkeltas vandens šildytuvas (boileris). Krosnį ir radiatorius iš buto padėjo išnešti R. P. Kiek jai žinoma, nuo minėto buto D. G. turėjo raktus. Jis tame bute lankėsi gana dažnai (b.l. 40 – 42).

Liudytoja G. I. davė parodymus, kurie analogiški liudytojos G. I. parodymams (b.l. 43).

Liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta D. G., pažįsta ir jo sugyventinę. Žino, kad A. turi savo gyvenamąjį butą (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso pasakyti negali. Jis vairuoja ir naudojasi mamos vardu registruotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra žalios spalvos. Kas jam paskambino ar D. G., ar A., tiksliai pasakyti negali, tai pat kada, tai buvo tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti lapkričio – gruodžio mėn. ir paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu suprato, kad jiems reikės parvežti namų apyvokos daiktus. Tai pat minėjo, kad atvyktų automobiliu su priekaba. Jis yra vykęs kraustyti D. G. ir A. nemažiau kaip 2 kartus. Pirmą kartą D. G. su A. jau buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Jie jo prašė parvežti daiktus į (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą kai vežė, tai galėjo būti lapkričio – gruodžio mėn., daiktai buvo supakuoti į polietileninius maišus, tačiau kas buvo maišuose netikrino ir neklausė, tačiau iš jų matė išlindusius rūbus, vaikų žaislus, puodus, galimai galėjo vežti ir buitinį dujų balioną. Šį pirmą kartą kaip vežė daiktus iš K. k. D. G. ir A. buvo atvykę abu su dviračiais. Antrą kartą, tikslaus laiko negali pasakyti, tačiau tai galėjo būti labiau gruodžio mėn., jam vėl paskambino D. G. ir paprašė nuvežti metalą. Jis su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisikabinęs automo-bilinę priekabą, nuvyko į Pakruojo r., K. k, tai buvo pavakarės metas nuo 14.00 iki 15.30 val. Kai nuvyko į Pakruojo r., K. k. D. G. jo jau laukė susiruošęs daiktus. Kiek pamena, tą dieną labai dažnai D. G. skambino ir bendravo su savo sugyventine A., tačiau koks pokalbio turinys buvo nežino, tik atsimena, kad skambučių kiekis ir trumpųjų SMS žinučių buvo gana daug. Kiek pamena tą dieną visi daiktai buvo sudarę metalo laužą. Spalvotojo metalo laužas, t.y. aliuminio, buvo sukrautas į maišą. Aliuminį metalo laužą, kiek pamena, sudarė puodai, puodeliai, tačiau to maišo netikrino. Didesnių gabaritų metalo laužą sudarė šildymo radiatoriai, kiek pamena, šie radiatoriai buvo skardiniai, o ne ketaus tipo, tai pat pastebėjo, kad buvo dar šalia kažkoks katilas, tai galėjo būti vandens šildytuvas (boileris), o krosnies išimtos nebuvo. Visi šie daiktai buvo sudėti jo antrame aukšto bute prie įėjimo. Jis tai pat buvo užėjęs į butą, kuriame buvo sudėti daiktai, tačiau krosnies išgriautos nebuvo. Ji stovėjo virtuvėje ir šį faktą tikrai labai gerai atsimena. Pastebėjo, kad radiatoriai buvo nupjauti, tik viename kambaryje, tačiau kuriame pasakyti negali. Kadangi metalo laužo gabaritai buvo dideli, t.y. vamzdžiai ir juos būtų nešti sunku, D. G. juos pjaustė elektriniu pjūklu. Atsimena, kad elektra buvo bute ar ėmė iš koridoriaus, tiksliai pasakyti negali. Atsimena, kad D. G. atsinešė vamzdį supjaustymui, tačiau iš kur negali pasakyti, tačiau mano, kad tai galėjo būti iš ūkinio pastato arba kažkur šalia. Susmulkinę metalo laužą sukrovė į automobilio priekabą ir išvežė į metalo laužo supirkimo punktą. Vežė metalo lau-žą į metalo laužo supirkimą punktą, kuris yra Pakruojo r., L. k. Kad butas buvo parduotas nežinojo. Kai vežė daiktus galvojo, kad D. G. pasiima savo asmeninius daiktus, tai pat išvalo butą (b.l. 44).

Liudytojas K. R. parodė, kad jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino D. G. ir pasiūlė pirkti metalo laužą. Kada tiksliai skambino nurodyti negali, tačiau tai galėjo būti 2014 m. gale arba 2015 m. pradžioje, t.y. gruodžio – sausio mėn. Su automobiliu „F. T.“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), prie daugiabučių, tikslaus adreso nepasakys. Prie daugiabučio namo jo jau laukė D. G. ir atrodo dar buvo vienas vaikinas, kurio neatsimena. Kadangi pats įvykis buvo jau gan seniai, todėl smulkiai nurodyti aplinkybių negali. Gali paaiškinti, kad iš D. G. pirko metalo laužą, kurį sudarė skardos, vamzdžiai, ketaus radiatoriai, krosnis. Koks buvo skaičius radiatorių pasakyti negali, tačiau atsimena, kad radiatoriai buvo ketaus tipo (spyžiniai) ir daugiau jų apibūdinti negali, nei koks jų kiekis buvo, svoris, ir t.t. Nelabai atsimena, tačiau metalo laužą galėjo sudaryti ir krosnis. Krosnis kiek pamena buvo nedidelė, ši krosnies dalis yra įleidžiama, o nepastatoma. Šios krosnies įleidžiamąją dalį norint naudoti, reikia apmūryti. Ši krosnis, pamena, buvo sena, ir jų tokių gamyboje nebėra. Ją galėtų apibūdinti taip: forma kaip pastatyta kėdė ir atrodė kaip vandens bakas, daugiau individualių požymių nurodyti negali. Krosnis galėjo sverti apie 70 – 80 kg. Kiek sumokėjo pinigų už metalą laužą D. G. pasakyti negali, nes neprisimena. Kad metalo laužas buvo ne D. G. ir ar jis vogtas nežinojo, nes visas metalo laužas, atsimena, buvo sukrautas daugiabučio namo kieme. Pirktą metalą ir jo dalį panaudojo savo ūkyje, o kitą metalo dalį pardavė į supirktuvę Šiaulių m. (b.l. 46 – 47).

Liudytoja A. D. parodė, kad butas, kuris priklausė jai, yra adresu (duomenys neskelbtini). Butą pardavė prieš metus laiko. Butą pardavė asmuo A. M. S.. Ji jam buvo parašiusi įgaliojimą parduoti butą per notarą. A. M. S. gyvena kažkur K. r., kur tiksliai nurodyti negali. Jai tuo metu buvo sužalota koja ir ji sunkiai vaikščiojo, todėl ir parašė įgaliojimą tam asmeniui. A. M. S. ji susirado per sugyventinį D. G., nes jos sugyventinis, tas A. M. S. ir V. D. buvo draugai. A. M. S. pasakė, kad visus daiktus, esančius bute, ji išsiveš, paliks katilą, ketaus radiatorius, kurie buvo dviejuose kambariuose ir paliks kitus daiktus, kurie jai nereikalingi, kaip pvz., kampą (minkštą dalį). Parašius įgaliojimą ji buto raktą pasiliko pas save, nes buvo taip sutarę, kad ji, kai galės, išsiveš savo daiktus. Tuo metu jau gyveno su sugyventiniu D. G. Be to, pamiršo paminėti, kad tame bute buvo jos pirkti ir palikti skardiniai radiatoriai. Iš viso buvo 4 vnt. skardinių radiatorių. Skardinius radiatorius ji buvo pirkusi, nes ketino tvarkytis butą ir susidėti pirktus skardinius radiatorius, bet jų ji nespėjo susidėti, nes nutarė butą parduoti ir neberemontuoti. Ji tų 4 vnt. skardinių radiatorių su butu nepardavė, nes jie buvo nepajungti ir sakė, kad ji juos kaip ir kitus daiktus išsiveš. Išsivežti daiktų iš karto negalėjo, nes pagimdė vaiką anksčiau nei turėjo pagimdyti, ją su vaiku buvo paguldę į ligoninę ir ji gulėjo ligoninėje Kaune. Ją iš ligoninės 2014 m. spalio mėn. viduryje kelioms dienoms išleido į namus. Grįžusi kartu su sugyventiniu pasiprašė A. B., kad jis atvažiuotų su automobiliu ir priekaba, padėtų išsivežti priklausančius daiktus, kurie buvo parduotame bute. Nuvažiavo į butą, esanti (duomenys neskelbtini), ir iš to buto nešė jai priklausančius daiktus, kuriu tarpe buvo ir 4 vnt. skardinių radiatorių ir kitas metalas iš ūkinio pastato. Metalą sukrovė į automobilinę priekabą ir išvežė parduoti į Pakruojo r., Linksmučių k. Kaip ir sakė, radiatoriai buvo jos, todėl ji juos ir pasiėmė. Bute paliko ketaus radiatorius dviejuose kambariuose ir šildymo katilą. Tuo kartu iš karto visko neišsikraustė ir paliko bute, sutarė, kad pasiims dar vėliau, kai grįš pats savininkas V. D. Daugiau ji tame bute nėra buvusi. Žino, kad prieš Naujuosius Metus, tiksliai kada nurodyti negali, nepamena, sugyventinis buvo nuvykęs į butą paprašytas A. M. S. padėti pakeisti duris. Duris keitė jie abu. Po durų pakeitimo ji rakto nuo buto nebeturėjo, o ar turėjo sugyventinis pasakyti negali, apie tai neklausė ir nesidomėjo. Be to, dar gali pasakyti, kad sausio mėnesį pas ją buvo atvažiavęs A. M. S., V. D. ir jie nieko nesakė, kad iš buto yra kas nors pavogta. Jie atvažiavo ir išsivežė jos sugyventinį D. G., nes ketino plėšti tapetus bute. Po to į namus grįžo D. G. ir nesakė, kad kas nors yra dingę iš buto. Po to sužinojo, kad V. D. parašė pareiškimą, kad neva jie apvogė butą (b.l. 52 – 54).

Liudytojas M. S. A. parodė, kad jis buvo tarpininkas parduodant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dalyvavo jo apžiūroje. Apžiūrint butą jame buvo tvarkingai sudėti ketaus tipo radiatoriai. Kiek pamena 3 kambarių bute buvo mažiausiai 4 radiatoriai po apie 16 sekcijų kiekviename. Buto pardavimo metu nei vienas radiatorius nebuvo išpjautas. Virtuvėje stovėjo pečius. Jis buvo tvarkingas, neišardytas. 2015 m. pavasarį jam paskambino V. D. ir pasakė, kad iš minėto buto pavogti radiatoriai, paprašė nuvažiuoti pasižiūrėti. Nuvažiavęs rado išpjautus radiatorius ir vamzdžius, išgriautą pečių. Kada buvo pavogti daiktai nežino. (b.l. 64 – 65).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamųjų D. G. ir Ž. J. kaltė įvykdžius jiems LR BK 178 str.1d. inkriminuojamą nusikaltimą, yra įrodyta.

Kaltinamųjų D. G. ir Ž. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178straipsnio 1dalį, nes jie, veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę – tai yra, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš V. D. ir E. D. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), V. D. duotu buto raktu atsirakinę ir taip patekę į butą ,pagrobė šildymo katilą ir 4 vnt. radiatorių, bendros 1448,10 eurų vertės, taip padarydami nukentėjusiesiems V. D. ir E. D. 1448,10 eurų turtinę žalą. Tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas -2015m. sausio mėnesį, atsižvelgiant į kaltinamųjų parodymus, kad nusikaltimą jie padarė 2015m. sausio mėnesį.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybę, į jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į įvykdytos veikos pavojingumą ir veikos padarymo aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str.,55 str.,56str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamųjų D. G. ir Ž. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad svetimo turto vagystę jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). D. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis D. G. 2015-02-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LiR BK 281 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (LR BK 38 straipsnio 1 dalis), 2015-07-01 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2015-02-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b.l. 118), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 115-117), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (b.l. 112), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos charakterizuojamas teigimai, jo šeimą sudaro sugyventinė, du posūniai, podukra ir sūnus (b.l. 113,114), darbo biržoje neregistruotas, pagal bylos duomenis nedirbantis (b.l. 119,120), padarytą žalą nukentėjusiajam neatlygino, tačiau įsipareigojo ją atlyginti, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė ( LR BK 48 straipsnis ).

Kaltinamasis Ž. J. teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs (b.l.166-173 ), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 164-165), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (b.l. 161), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija duomenų apie jį netur (b.l. 163), darbo biržoje neregistruotas , pagal bylos duomenis nedirbantis (b.l. 174,175), padarytą žalą nukentėjusiesiems neatlygino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė ( LR BK 48 straipsnis ).

Kardomosios priemonės: 2015-10-19 Ž. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 190 – 192), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. D. G. kardomoji priemonė nepaskirta.

Nukentėjusieji V. D. ir E. D. pareiškė 1448,10 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 12, 14, 21 – 23, 25 – 26). Kaltinamieji D. G. ir Ž. J. su nukentėjusiųjų pareikštu ieškiniu sutiko, jį įsipareigojo atlyginti, todėl civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamųjų D. G. ir Ž. J. solidariai, nes turtinė žala buvo padaryta jų bendrais veiksmais (CK 6.263 str., 6.279 str.,6.281 str., 6.283 str. 1 d.).

Kadangi kaltinamieji D. G. ir Ž. J. iš V. D. ir E. D. pavogtą turtą paradv ė metalo supirkėjui už 28 eurus, todėl šie kaltinamųjų iš nusikalstamos veikos gauti pinigai konfiskuotini (BK 67 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., 72 str. 1 d., 2 d., 5-6 d. d.). Nuosprendis dalyje dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateiktinas vykdyti antstoliui (BPK 342 str. 4 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-304,306-308,312-313str.str.teismas

nusprendė:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 9 ( devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje , atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems

D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo konfiskuoti 14 eurų, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos. Nuosprendį dalyje dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikti vykdyti antstoliui.

Ž. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti ir bbūti registruotam darbo biržoje , atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems.

Iki bausmės vykdymo pradžios Ž. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti nepakeistą.

Ž. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo konfiskuoti 14 eurų, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos. Nuosprendį dalyje dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikti vykdyti antstoliui.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir Ž. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1448,10 eurų ( vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 10 euro centų) civilinį ieškinį nukentėjusiesiems V. D. ir E. D.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas