Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys S. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja L. M. S. (toliau pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė palikimą po savo motinos O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina O. K., kuri nuosavybes teise turėjo 1,02 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.., bei 85/200 dalis 2 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.. Tai patvirtina prie šio pareiškimo pridedami nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Kadangi ji yra O. K. dukra, tai kaip įstatyminė įpėdinė turinti teisę paveldėti šį jai priklausantį turtą. Kad paveldėti motinai priklausantį turtą, ji per šešis mėnesius (CK, galiojusio iki 2001-07-01 redakcija) nuo jos mirties turėjusi kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadariusi, kadangi dėl teisinių žinių stokos nežinojusi apie įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Po motinos mirties ji ir toliau naudojusis jai priklausančia žeme, ją savo vardu deklaruodavusi išmokoms gauti, todėl buvo įsitikinusi, kad persirašyti šią žemę savo vardu ji galinti bet kada. Nusprendusi atlikti motinai priklausančių žemės sklypų geodezinius matavimus, kad žinotų tikslias žemės sklypų ribas, ji kreipusis į matininkus, kur ir sužinojusi, kad užsakyti motinai priklausančių žemės sklypų geodezinius matavimus ji negalinti, nes jie yra registruoti motinos vardu. Be to, iškilo problemų ir dėl žemės deklaravimo išmokoms gauti - pasikeitus įstatymams, ji jau nebegalinti deklaruoti žemės kito asmens vardu. Susidūrusi su šiomis problemomis, ji kreipusis į notarą dėl motinai priklausančio turto paveldėjimo, tačiau jau buvo praėjęs šešių mėnesių terminas nuo motinos mirties, todėl notaras iš jos jokių dokumentų dėl jai priklausančio turto paveldėjimo nepriėmė. Šiuo metu, norėdamas susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, ji turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleidusi terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmusi palikimą po savo motinos mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Mirus motinai, jai atiteko visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, kadangi iki mirties ji gyveno su ja jai priklausančiame name, jame buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Be to, ilgą laiką po motinos mirties ji naudojusis jai priklausančia žeme, ją dirbusi, prižiūrėjusi, deklaruodavusi išmokoms gauti, mokėjusi žemės mokesčius ir t.t.. Šiuo metu šia žeme leidžianti naudotis savo dukros šeimai, nes pati jau nebeturinti galimybės jos dirbti. Tokiu būdu ji priėmusi palikimą po savo motinos mirties, pradedama jį faktiškai valdyti (b.3-4 l.);Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio misterijos į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad dėl pateikto atsiliepimo neprieštaraus, jeigu palikimo priėmimo faktą patvirtins liudytojų parodymai, kadangi į bylą nepateikta jokių rašytinių įrodymų (b.23-24 l.);Suinteresuotas asmuo S. K. į pareiškimą atsiliepimo nepateikė, nors pareiškėjos procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas jam įteikti tinkamai (b.20 l.).;Pareiškėja teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė bei paaiškino, kad su savo motina gyveno tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) jai pačiai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, nuo 1985 m., kai motina atsikraustė gyventi. Jos mama kito nekilnojamo turto, išskyrus žemės sklypus neturėjo. Mama turėjo baldus, daiktus, gyvulius. Po mamos mirties visi jos kilnojami daiktai liko jai, brolis jokių daiktų nepasiėmė. Žemės sklypai nuo sodybos yra atskirai. Ji pati turėjusi 3 ha žemės sklypą, kurį nuo 2009 m. perrašiusi dukrai. Iki to ir savo žemės sklypą, ir motinos žemės sklypus naudojusi žemės ūkiui, mokėjusi mokesčius, deklaruodavusi pasėlius.Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje su pareiškimus sutiko.Liudytoja R. B. teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėja yra kaimynės, ji gyvena kitoje gatvės pusėje. Pareiškėjos motiną pažinojusi, kartu dirbę, ji mirusi maždaug prieš 16 metų. Sodyboje visą laiką gyveno pareiškėja. Mirusioji turėjo žemės, laikė gyvulius. Žinanti, kur yra mirusiosios žemė. Mačiusi, kaip šią žemę po motinos mirties, naudojo pareiškėja, laikė gyvulius, dirbo žemę.Liudytoja M. M. teismo posėdyje parodė, kad ji su pareiškėja yra kaimynės, ne giminės. (duomenys neskelbtini) nuo 1986 metų jos gyvenančios šalia. Su pareiškėja gyveno jos mama O. K., kuri mirė prieš maždaug 15-16 metus. Sodyba priklausė pareiškėjai. Po motinos mirties, visi kilnojami daiktai liko pareiškėjai. Mirusioji buvo sveiko proto, ir sakiusi, kad viskas priklauso pareiškėjai. Mirusioji turėjo žemės, žinanti kur konkrečiai ji yra. Po motinos mirties, šia žeme rūpinosi pareiškėja, karves laikė, užardavo. Tai matydavusi, kadangi pro šalį eidavusi grybauti.Suinteresuotas asmuo S. K. teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Jo dalyvavimo būtinu neprašė pripažinti kiti bylos dalyviai. Pagal CPK jo dalyvavimas nėra būtinas. Todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d.. Pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 2000-10-18 mirus jos motinai, priėmimo faktą, todėl, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 str., 569 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.50 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str.2 d., 2000 m. CK 5.50 str.2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.3 d.). Pagal naują CK šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( 2000 m. CK 5.50 str.3 d.).Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad pareiškėjos mergautinė pavardė yra L. M. K., jos motina O. K. (gimimo liudijimo kopija, b.8 l.). O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo Nr.AA Nr.069331 kopija, b. 6 l.). Po O. K. mirties liko jos palikimas: 85/200 dalys 2 ha žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav.; 1,02 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.(nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, 10,11,12 l.). Mirusiosios palikimas nebuvo priimtas, jo atsisakyta nei vienu įstatyme nustatytu būdu (VĮ ,,Registrų centras“ išrašas, 13 l.). O. K. nuo 1991-08-07 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. (VĮ ,,Registrų centras“ išrašas, b.14 l.).Pareiškėjos rašytiniu pareiškimu, jos paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojų R. B., M. M., apklaustų teismo posėdyje, parodymais nustatyta, kad pareiškėja nuo 1986 m. kartu su savo motina palikėja O. K. gyveno pareiškėjai priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav.. 2000 m. spalio 18 d. mirus jos motinai, ji pasiliko savo motinos kilnojamus daiktus, bei naudojosi jos 2 žemės sklypais pagal jų žemės ūkio paskirtį. Dėl palikimo priėmimo, nei pareiškėja, nei kiti asmenys pas notarą nesikreipė, palikimo priimti neatsisakė. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.1 d.).Įvertinus visus byloje esančius teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja L. M. S. po savo motinos O. K. mirties per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.).Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas. Jis taip pat yra pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. M. S. po savo motinos O. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (5,16 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. M. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos L. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., bylinėjimosi išlaidas valstybei: išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 5,16 Eur (penkis eurus 16 euro centus); sumokant į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.e2YT-1885-1021/2017.

Pareiškėjai, jos atstovei ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.