Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-4970-772/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
2-4970-772/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03871-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
A. Z.
Trečiasis asmuo
J. Z.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4970-772/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03871-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 76.4.; 77.4.2.; 78.2.1.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. lapkričio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,protokoluojant sekretorei Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovei A. R. ir jos atstovui advokatui P. R. Braziui, bendraieškoviui R. R., Institucijos atstovei J. Ž., neatvykus atsakovui A. Z., apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties, neatvykus trečiajam asmeniui J. Z., gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. Z. dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei pagal bendraieškovio R. R. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo J. Z., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (ŠVTAS).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų R., įrašo Nr. 1441, gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini). Sūnus jai gimė nesant santuokoje, todėl jo pavardė gimimo liudijime buvo įrašyta pagal jos pavardę. Grafoje tėvas, Įrašytas tik vardas – A., o pavardė ir asmens kodas nenurodyti ir neįrašyti. Vardas ir tautybė nurodyti tikrojo tėvo, nes sūnaus R. R. biologinis tėvas esąs A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) Tačiau atsakovas gera valia nenori pripažinti tėvystės sūnui, todėl ją turėtų nustatyti teismas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. Z. susipažino ir pradėjo draugauti 1997 m. pradžioje. 1997 m. kovo mėnesį ji pasijuto esanti nėščia, kadangi iki to kartu su atsakovu gyveno jo tėvų bute Žemaitės gatvėje, Šiauliuose. Vėliau ji ir atsakovas pateko į įkalinimo įstaigas. Ieškovė teigė, kad atsakovas visada neigė tėvystei sūnui R., tai yra jo nepripažino kaip savo vaiko. Atsakovas niekada nesilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, o ji buvo apsilankiusi jo tėvų ir atsakovo senelės gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovas apie tėvystės pripažinimą nekalbėjo. Gimus sūnui atsakovas nei savo draugams, nei giminaičiams nesakydavo, kad tai jo sūnus. Kodėl atsakovas nenori oficialiai pripažinti tėvystės sūnui, ieškovei šios priežastys nėra žinomos.

Po to ieškovė gyvendama su kitu vyru susilaukė dviejų dukrų, tačiau šiuo metu jau nori, kad atsakovas pripažintų tėvystę sūnui. Teigė, jog sūnui neturint įteisintos tėvystė ji negali gauti valstybės mokamų kompensacijų už komunalines paslaugas.

Todėl vadovaudamasi LR CK 3.147 str. 2 d. ieškovė prašė teismo pripažinti A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus R. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o R. pripažinti A. Z. sūnumi. Tuo tikslu prašė teismo paskirti DNR ekspertizę kaip pagrindą tėvystei nustatyti.

Kad A. Z. esąs sūnaus R. tėvas, ieškovė nurodė, kad įrodinės byloje pateiktais dokumentais, savo paaiškinimais ir kitais įrodymais.

Nustačius tėvystę, vadovaudamasi LR CK 3.167 str. 2 d. prašė teismo sūnui R. palikti R. pavardę.

Todėl, prašė teismo, kad jis savo sprendime įpareigotų Šiaulių m. CMS išduoti R. R. naują gimimo liudijimą, kurio grafoje ,,TĖVAS“ įrašytų A. Z., kaip numatyta LR CK 3.294 - 3.295 str.

Nustačius tėvystę, vadovaudamasi LR CK 3.169 str. 2 d, ieškovė prašė, kad teismas sūnaus R. gyvenamąją vietą nustatytu pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovas sūnumi nesirūpina, o ieškovė, kaip motina jį augina, prižiūri, auklėja, leidžia į mokyklą, todėl, siekiant apsaugoti vaiko interesus, turėtų būti nustatyta sūnaus R. gyvenamoji vieta su ieškove. Atsakovas gali nekliudomai bendrauti su sūnumi R. ir dalyvauti jo auklėjime, jei nedarys žalingos įtakos vaikui savo amoraliu elgesiu.

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, kad atsakovas A. Z. nepadeda jai materialiai išlaikyti sūnaus R. nuo gimimo. Šiuo metu ieškovė yra nedirbanti, anksčiau dirbo ir gaudavo minimalų atlyginimą. Vaikus išlaiko iš jiems skirtų socialinių pašalpų ir kitų išmokų. Kitų pajamų ar santaupų, bei turto ji neturi.

Vaiko R. išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 400 Lt. Sūnus yra beveik 16 m. amžiaus, yra augantis ir bręstantis jaunuolis. Jis mokosi (duomenys neskelbtini). Pinigų reikia mokymo priemonėms (internetui, telefonui, pratybos sąsiuviniams, kopijavimui ir t. t.). Dėl sūnaus patiria išlaidų maistui, aprangai, poilsiui, laisvalaikiui ir pan.

Atsakovas vaiko neremia ir auginti jo nepadeda. Atsižvelgiant į vaiko poreikius ir ieškovės turtinę padėtį, vadovaudamasi LR CK 3.194 str. 1 d. ir 3.196 str. 1 d. ji teismo prašė priteisti iš A. Z. sūnui R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Kadangi atsakovas nuo pat gimimo neišlaikė sūnaus, todėl prašė teismo iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteisti išlaikymo įsiskolinimą susidariusį už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos, kas mėnesį skaičiuojant po 200 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas sūnui yra 7 200 Lt.

Vadovaudamasi LR CK 3.146 - 3.148 str., 3.167 str. 2 d., 3.169 str. 2 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. l d., 3.200 str., 3.293 - 3.295 str., LR CPK 30 str. 4 d., 135 str., 136 str., 387 - 389 str., 392 str., ieškovė teismo prašė:

1. Skirti DNR ekspertizę, patvirtinančią A. Z., biologinę tėvystę R. R., atžvilgiu.

2. Nustačius tėvystę, sūnui palikti R. pavardę ir įpareigoti Šiaulių m. CMS R. R. gimimo liudijimo grafoje ,,TĖVAS“ įrašyti - A. Z.

3. Nepilnamečio sūnaus R. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. R..

4. Priteisti iš A. Z., sūnaus R. R., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

5. Priteisti iš atsakovo A. Z. sūnaus R. R. išlaikymui 7 200 Lt įsiskolinimą susidariusį už tris metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, kas mėnesį skaičiuojant po 200 Lt.

6. Nepilnamečiam vaikui skirtas lėšas įpareigoti uzufrukto teisėmis tvarkyti A. R.

7. Visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas priteisti iš atsakovo A. Z.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Bendraieškovis R. R. paaiškino teismui, kad šiuo metu mokosi, Saulėtekio gimnazijoje ir planuoja toliau mokytis. Teigė, kad mėgsta sportuoti, žvejoti, su klase važiuoja į ekskursijas, dalyvauja mokyklos renginiuose ir dėl to motina patiria išlaidų. Nurodė, kad naudojasi internetu. Teigė, kad motinos nurodyta jo išlaikymui per mėnesį skirta suma gali patenkinti jo poreikius.

Atsakovas dėl ieškovės ir bendraieškovio ieškinio reikalavimų atsiliepimo į bylą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad nelaiko savęs R. tėvu. Teigė, jog šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, todėl nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu mokėti išlaikymą ar jo įsiskolinimą skirta R.. Atskirai nurodė, kad neturi ir pinigų nuvykti į Vilnių ekspertizės atlikimui.

Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė į bylą jokių įrodymų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. Z. nurodė, kad šiuo metu gyvena santuokoje su atsakovu ir kartu augina dukrą.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Vaiko teisių apsaugos skyrius, susipažino su ieškovės A. R. ieškiniu atsakovui A. Z., ir visais pridedamais dokumentais dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Institucija nurodė, kad A. R. šeima nėra įrašyta į Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Teigė, jog atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, į vaiko interesų pirmumą, Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad tikslinga pakeisti R. R., gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą, kad A. Z. yra R. R. tėvas, o esant ginčui tikslinga paskirti DNR ekspertizę.

Taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesų pirmumą, į ieškovės paaiškinimus, Skyrius mano, jog tikslinga nustatyti R. R. gyvenamąją vietą kartu su motina A. R.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, Skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Klausimą dėl išlaikymo dydžio prašė spręsti teismo posėdžio metu.

Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, Skyriaus atstovas pateiks patikslintą žodinę išvadą teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ir bendraieškovio ieškinį tenkinti visiškai. Teigė, kad nepilnamečiam vaikui prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra didelis, tačiau jis leis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, todėl turi būti patenkintas.

Teismas 2013-09-17 priėmė byloje nutartį ir pakeitė ieškovės A. R. procesinę padėtį, pripažindamas R. R. bendraieškoviu, pagal ieškovės ieškinio reikalavimą dėl jam reikalingo išlaikymo priteisimo, o ieškove pripažindamas bendraieškovio įstatymine atstove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ir bendraieškovio ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė A. R. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R., todėl prašė teismo nustatyti, jog vaiko tėvas yra atsakovas A. Z., pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (1-3 b.l.).

Teismas tenkino du ieškovės prašymus byloje dėl DNR ekspertizės skyrimo ir 2013-07-15 bei 2013-07-30 nutartimis įpareigojo ieškovę, jos sūnų ir atsakovą kartu nuvykti į MRU Teismo medicinos institutą DNR ekspertizei atlikti. Iš minėtos medicinos įstaigos 2013-08-20 data gautas atsakymas, kad ieškovei ir bendraieškoviui nuvykus į Teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratoriją, atsakovas A. Z. neatvyko.

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados. Jei šalis atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 1d., 2d.). Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-15 ir 2013-07-30 nutartyje skirti DNR ekspertizę, yra nurodytos ir ekspertizės atsisakymo pasekmės (26-27; 70-71 b.l.). Iš MRU Teismo medicinos instituto pranešimo seka, kad A. Z. sąmoningai vengė nuvykti į laboratoriją DNR tyrimui (76 b.l.).

Ieškovė paaiškino, kad nuo 2007 metų pradžios draugavo su A. Z. ir tuo metu gyveno jo tėvų bute, esančiame Žemaitės g., Šiauliuose. Abu kartu rūpinosi buitimi, svečiavosi pas atsakovo senelę, tačiau tiek atsakovas, tiek ieškovė po to buvo sulaikyti ir įkalinti pataisos įstaigose. Tuo pat metu ieškovė pajuto nėščia ir suprato, kad laukiasi kūdikio, kurio atsakovas nenorėjo pripažinti. Ieškovės ir atsakovo santykiai po to nutrūko, o vėliau jie bendravo epizodiškai. Atsakovas ieškovės paaiškinimų leistinais įrodymais nepaneigė. Iš teismui pateiktų ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas artimai bendravo su ieškove. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, gindamas vaiko teisę žinoti savo tikrąją kilmę, įvertindamas atsakovo atsisakymą DNR ekspertizės, kaip neginčijamo tėvystės įrodymo, teismas nustato, kad A. Z. yra nepilnamečio R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Remiantis įstatymu išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3. 200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikoma vaiko gimimo diena.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba ir negauna pajamų. Ieškovė kol kas irgi nedirba, tačiau prižiūri pagal paslaugos santykius kitą vaiką ir gauna atitinkamų pajamų, kurios oficialiai nėra apskaitomos. Taip pat iš valstybės ji gauna socialinę pašalpą, kompensacijas, bei kitas socialines išmokas, skirtas nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nuosavybės teise gyvenamosios patalpos neturi, tačiau gyvena dukrų po tėvo mirties paveldėtame bute ir patiria išlaidų dėl gyvenamosios patalpos išlaikymo. Šias ir kitas komunalinių paslaugų išlaidas jai iš dalies kompensuoja valstybė. Ieškovės vaikai lanko mokyklas ir dėl to ieškovė taip pat patiria išlaidų. Ieškovė anksčiau turėjo nuosavybės teisėmis ir nekilnojamojo daikto dalį, bei transporto priemonių (47, 50-51, 53-56 b.l.).

Nors atsakovas pastaruoju metu nedirba, o taip pat nedirbo ir anksčiau, tačiau pragyvenimui lėšų turi. Šiuo metu atsakovas yra darbingas. Todėl atsižvelgiant į paminėtą, atsakovui nėra mokoma socialinė pašalpa. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nesutinka sūnaus išlaikymui mokėti jo motinos nurodomo dydžio išmokų ar teikti kitą jam reikalingą paramą, nes nelaiko savęs jo tėvu. Tačiau A. R. teigimu ji norėtų, kad sūnus ne tik sėkmingai mokytųsi gimnazijoje, bet ir toliau mokytųsi. Nors bendraieškovio motina šiuo metu nedirba ir gauna tik išmokas iš valstybės ar neapskaitomų pajamų, tačiau šiandien ji viena jau negali sudaryti sūnui reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir mokymuisi. Atsakovas kol kas geranoriškai sūnui reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į bendraieškovio prašymą priteisti jam iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, daro išvadą, kad abu tėvai privalo sūnaus išlaikymui teikti jam reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad bendraieškovis būtų garantuotas, jog tokia būtina parama jam bus teikiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-20 litų per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas bendraieškovio prašymas dėl jam reikalingų išlaidų maistui įsigyti.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai tik realūs minimalūs jo poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis. Dėl to tenkintinas bendraieškovio prašymas dėl jam reikalingų išlaidų mokymo priemonėms įsigyti.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, kiti medikamentai. Todėl tenkintinas bendraieškovio prašymas ir šioje dalyje.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Šioje dalyje bendraieškovio prašymas irgi tenkintinas, kiek tai susiję su jam tenkančią šių išlaidų dalimi.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas tenkinti bendraieškovio prašymą šioje dalyje.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu neteikia sūnaus išlaikymui reikalingos net minimalios paramos. Nors teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus dėl bendraieškovio ieškinio reikalavimo jis nepripažino, kad tokiu atveju išmokos dydis sūnui tik po 200 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nėra didelis, tačiau konstatuotina, jog toks sūnaus prašymas nors iš dalies leidžia užtikrinti jo poreikius, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. A. R. ir atsakovo A. Z. sūnus R. šiuo metu yra jaunuolis, mokosi gimnazijoje ir siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat vaikinui mokantis toliau gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Bendraieškovio motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikui reikalingą išlaikymo dydį, bent po 200 Lt kiekvieną mėnesį, šiandien irgi yra nedidelis, atitinkantis tik minimalius (fiziologinius) tokio amžiaus vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog ginčo atveju išspręstinas klausimas dėl bendraieškoviui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Nors tokiais atvejais orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), tačiau šioje byloje toks kriterijus dar negali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad bendraieškovio ir jo atstovės prašomas priteisti iš atsakovo periodinėmis mėnesinėmis dviejų šimtų išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo dabartinę šeimyninę padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį bendraieškovio prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ar kitiems jos artimiesiems arba valstybei. Be to teismas mano, jog atsakovo darbingumas objektyviai leidžia priteisti šį išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau duomenų, kad ir ateityje jis negalės dirbti teismui nepateikė. Todėl pripažintina, kad toks teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas bendraieškoviui nepablogins atsakovo turtinės ar šeimyninės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę (47-49,57-67 b.l.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas bendraieškoviui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu bendraieškovio įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti sūnaus R. R. išlaikymui tėvo A. Z. mokomas periodines mėnesines 200 Lt išmokas ( CK 3. 190 str.).

Taip pat teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Dėl to atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, susijusius su išlaidomis vaiko išlaikymui, tenkintinas bendraieškovio prašymas ir jam iš atsakovo išlaikymui priteistina po 200 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2013-05-30, tai yra nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į ją neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pažymėtina, kad bendraieškovui visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz. gydymo, slaugos ir kt.) ir kurios susijusios su vaiko interesais, bei kurių atsakovas nesutinka kompensuoti.

Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo šalių vaiko gimimo momento, neteikė vaikui išlaikymo, neprisidėjo prie vaiko ugdymo ir auklėjimo, be to atsakovas priešingų įrodymų nepateikė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo A. Z. priteistinas nepilnamečiam sūnui R. R. išlaikymo įsiskolinimas po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos už trejų metų laikotarpį nuo 2010-05-30 iki 2013-05-29 įskaitytinai, iš viso - 7 200 Lt (CK 3. 200 str.). Tačiau šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti bendraieškoviui išlaikymo įsiskolinimui padengti po 600 Lt (CPK 271 str.).

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl sūnaus R. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. R., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (ieškove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Atskirai pažymėtina, kad R. R. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija visada taikoma, jeigu dėl infliacijos gaunamos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teismui teisinio pagrindo priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, tuo pačiu nustatyti ir jų indeksavimą.

Ieškovės atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Kadangi teismas tenkina visiškai likusius ieškovės ir bendraieškovio ieškinio reikalavimus, tai ir bylinėjimosi išlaidos nuo kurių jie kreipdamiesi į teismą buvo atleisti, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo pagal patenkintus ieškinio reikalavimus (CPK 93 str. 1d.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto R. R. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-270, 279, 307, 392 str.,

nuspren dž i a:

Ieškovės ir bendraieškovio ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad ieškovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. 1441 skiltyje „tėvas“ įrašyti „A. Z.“.

2. Priteisti iš atsakovo A. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui R. R. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt (du šimtus litų), pradedant mokėti nuo 2013-05-30 iki vaiko pilnametystės.

3. Priteisti iš atsakovo A. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui R. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 7 200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-05-30 iki 2013-05-29 įskaitytinai. Šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką A. Z., kiekvieną mėnesį mokėti bendraieškoviui R. R. išlaikymo įsiskolinimą po 600 Lt (šešis šimtus litų).

4. Paskirti A. R. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus R. R. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

5. Priteisti iš atsakovo A. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 240,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) valstybės patirtų išlaidų už ieškovei ir bendraieškoviui suteiktas teisines paslaugas.

6. Priteisti iš atsakovo A. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 246,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas ir išlaikymo įsiskolinimą, 144 Lt žyminio mokesčio dalį už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 19,50 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 409,50 Lt (keturis šimtus devynis litus 50 ct).

7. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. R. priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys