Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Laima Borkovskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-282/2009

2009 m. gegužės 4 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. gynėjos advokatės V. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Iš J. Š. J. R. priteisti 654,12 Lt turtinės, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 800 Lt atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 21 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), P. R. ir O. L. priklausančio gyvenamojo namo kieme tyčia spyrė J. R. į ranką, padarydamas jai dešinio dilbio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skunde nurodoma, kad J. Š. nesuprato kaltinimo esmės, todėl pagal kaltinimo turinį nebuvo aišku nuo ko gintis – nuo LR BK 155 str. numatytos veikos, nuo BK 187 str. numatytos veikos ar tik nuo BK 140 str. 1 d. dispozicijoje numatytos kaltinimo apimties dėl nežymaus sužalojimo. Tuo pačiu skunde teigiama, kad J. Š. apkaltintas tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o dėl skunde nurodytų kitų kaltinimų išvis nepasisakyta, todėl teismas pažeidė LR BPK 22 str. numatytą kaltinamojo teisę žinoti kuo yra kaltinamas.

Be to skunde nurodoma, kad J. Š. nesutinka su nuosprendyje išdėstytomis, įrodymais nepatvirtintomis aplinkybėmis, nes jis nerašė jokio skundo aplinkos apsaugos agentūrai, įvykio dienos vakare nesiginčijo su P. R. ir pastarajam nuo nieko nereikėjo gintis, o neteisėtus veiksmus pradėjo pati nukentėjusioji – be sutikimo fotografavo, barėsi, kišosi į dviejų vyrų pokalbį. Skunde taip pat pažymima, kad J. Š. su savo pusbroliu P. R. ir pussesere O. L. visada sugyveno draugiškai, pati nukentėjusioji yra konfliktiška asmenybė. Gynėja skunde teigia, kad teismas nevertino apklaustų liudytojų P. R. ir O. L. skirtingų parodymų, nepašalino prieštaravimų dėl incidento vietos, nepaisė kaltinamojo aiškinimų.

Skunde taip pat teigiama, kad J. Š. neturėjo galimybės įspirti nukentėjusiajai į ranką, ką patvirtina pateikta nuotrauka, iš kurios aiškiai matyti, jog jis buvo per toli, kad pataikytų jai į ranką. Tuo pačiu skunde nurodoma, kad nukentėjusioji ranką galėjo užsigauti bardamasi su sutuoktiniu ar į tvorą, prie kurios R. Š. ją matė lakstančią.

Nuteistojo J. Š. gynėja advokatė V. P. prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Nukentėjusioji J. R. ir jos atstovė A. Žukienė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš nuteistojo proceso išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų ir pagrįstai J. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 str. 1 d. už nežymų J. R. sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja teigia, kad buvo pažeistos kaltinamojo teisės, nes J. Š. nesuprato kaltinimo esmės ir nežinojo nuo kokių kaltinimų gintis. Iš tikrųjų, viena iš esminių kaltinamojo teisių yra teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą ir gintis pareikštų kaltinimų (BPK 22 str. 3 d.). Konkrečioje byloje, nepažeidžiant BK XXX skyriaus nuostatų, procesas dėl J. Š. nusikalstamos veikos buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios pareiškimą, kuriame J. R. išreiškė savo valią nurodydama pagal kokį baudžiamąjį įstatymą kaltininkas turėtų atsakyti ir būti nubaustas. Taigi, nukentėjusioji savo pareiškimu iš esmės apibrėžė nagrinėjimo teisme ribas, prašydama pripažinti kaltu ir nuteisti J. Š. pagal BK 140 str. 1 d., todėl teismas nutartimi ir perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ne pagal BK 155 str. (įžeidimas), 187 str. (turto sunaikinimas ar sugadinimas), kas pažymima apeliaciniame skunde, o pagal BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Nuteistasis J. Š. teisiamajame posėdyje aiškiai nurodė, kad J. R. skundo kopiją gavo (b. l. 51), todėl preziumuojama, kad jis žinojo ir suprato, kuo yra kaltinamas ir galėjo atitinkamai realizuoti savo gynybos teises.

Nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu, prašydama išteisinti J. Š., iš esmės neneigia fakto dėl įvykio dieną kilusio konflikto, tačiau nurodo, kad neteisėtus veiksmus pradėjo pati nukentėjusioji – be leidimo fotografuodama, bardamasi, kišdamasi į vyrų pokalbį. Tačiau iš nuteistojo (b. l. 54) ir liudytojo J. R. parodymų (b. l. 67) yra aišku, kad pats J. Š. priėjo prie tvorą remontuojančio liudytojo J. R. ir pareikalavo atiduoti įrankius, kai į P. R. ir O. L. priklausančio gyvenamojo namo kiemą atvyko nukentėjusioji ir žodžiu užstojo savo vyrą P. R.. Nukentėjusioji aiškiai parodė, kad tada J. Š. ėmė keiktis ir rodyti įžeidžiančius gestus, todėl ji nuteistąjį fotografavo (b. l. 52-53), ką patvirtina liudytojų J. R., A. L. (b. l. 55) parodymai ir prie bylos pridėtos fotografijos (b. l. 46). Nukentėjusiosios fotografavimas be leidimo apeliaciniame skunde taip pat minimas, kaip J. R. provokuojantis veikimas J. Š. atžvilgiu, tačiau nenurodoma, dėl ko toks leidimas buvo būtinas ir kas jį turėtų duoti. Pats nuteistasis pripažino (b. l. 54), kad konfliktas vyko P. R. priklausančioje kiemo teritorijoje, todėl akivaizdu, kad savo vyro kieme fotografuoti J. R. J. Š. leidimo nereikėjo. Skunde teigiama, kad pati nukentėjusioji yra konfliktiška asmenybė, nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis tvirtino, kad jokių konfliktų su J. R. ankščiau nėra turėjęs (b. l. 54). Iš aptartų aplinkybių matyti, kad apeliaciniame skunde deklaruojami kaltinimai J. R. dėl kilusio konflikto – visiškai nepagrįsti.

Be abejonės, nusikalstamos veikos vieta yra svarbi faktinė aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aiškiai įvardino ((duomenys neskelbtini), P. R. ir O. L. priklausančio gyvenamojo namo kiemas). Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp P. R. ir O. L. parodymų dėl konflikto vietos nėra pagrįsti. Iš ankščiau apartų aplinkybių yra aišku, kad visas įvykių vyksmas vyko tame pačiame, P. R. ir O. L. priklausančio gyvenamojo namo kieme – tai patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, tame tarpe ir O. L. (b. l. 55-56), nukentėjusioji ir nuteistasis. Kolegija neįžvelgia jokių prieštaravimų tarp liudytojų O. L. ir P. R. parodymų, nes pati O. L. nurodė, kad prasidėjus konfliktui ji nuėjo į savo teritoriją ir net nematė J. R. fotografuojančios, nors akivaizdu, kad pastaroji fotografavo. Nors kvalifikuojant J. Š. nusikalstamą veiką ir sprendžiant klausimą dėl jo kaltės tai esminės reikšmės neturi, tačiau iš nukentėjusiosios, liudytojų P. R., P. L., paties J. Š. parodymų yra aišku, kad nuteistasis prieš J. R. smurtavo P. R. priklausančioje gyvenamojo namo kiemo dalyje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš fotonuotraukose J. R. užfiksuoto atstumo tarp jos ir J. Š. (b. l. 46), pastarasis negalėjo jai įspirti į ranką ir sužaloti. Tuo pačiu keliama versija, kad J. R. susižaloti ranką galėjo lakstydama palei tvorą, kurią remontavo jos vyras. Kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į J. R. pateiktose fotografijose užfiksuotą vaizdą, kuriame aiškiai matyti priešiškai nusiteikęs, konfliktuojantis J. Š.. Teisiamojo posėdžio metu J. Š. net negalėjo paaiškinti, kas jį fotografavo ir ką jis darė tuomet, tačiau patvirtino, kad užfiksuotas yra, stovintis netoli nuo tos vietos, kur J. R. iš rankų iškrito fotoaparatas (b. l. 54). Tačiau nuteistojo gynėjos pateiktame skunde ne tik neginčijama, jog J. Š. fotografavo nukentėjusioji, bet apeliuojama į pastarosios fotografuojant nuotraukose užfiksuotą atstumą. Dėl kilusio konflikto į sodybą atvykęs liudytojas A. L. tvirtino, kad atvykus, J. R. jam paaiškino, jog ją sumušė J. Š., skundėsi sumušta ranka, rodė sudaužytą fotoaparatą ir sakė, kad tuo aparatu nufotografavo J. Š. (b. l. 55). Nukentėjusiosios ir liudytojų A. L., P. R. parodymus patvirtina rašytiniai bylos duomenys – medicininiai dokumentai iš ligoninės priėmimo skyriaus (b. l. 37-38), specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog J. R. padaryti sužalojimai (dešinio dilbio sumušimas su kraujosruva) atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (b. l. 6), pažyma, kad fotoaparatas iš tikrųjų yra sudaužytas ir nefotografuoja (b. l. 44), todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo jais netikėti ar vertinti kaip melagingus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde keliama versija, kad J. R. galėjo susižaloti į tvorą – niekuo nepagrįsta ir deklaratyvi, todėl atmetama.

Bausmė J. Š. paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į tai, jog padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), nuteistąjį apibūdinančius duomenis (neteistas, buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus), nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė vieną iš švelniausių BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 48 str. 2 d.). Švelninti nuteistajam bausmės nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį J. Š. atžvilgiu, remdamasis byloje esančiais įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso normų, laikydamasis protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijų, pagrįstai iš kaltininko J. R. priteisė žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai J. R. iš nuteistojo priteisė 800 Lt atstovavimo išlaidų, t. y. visą nukentėjusiosios prašytą sumą už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas šioje baudžiamojoje byloje (b. l. 63). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė advokatė A. Žukienė pateikė kvito šaknelę serija LAT Nr. 414771, prašydamas iš J. Š. priteisti 2000 Lt atstovavimo išlaidų baudžiamojoje byloje (b. l. 111).

Kolegija, spręsdama klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų išeities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 69 (Žin., 2006, Nr. 50-1817) numatytą advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydį. Sutinkamai su minėtu nutarimu, apmokėjimas už nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimą baudžiamojoje byloje nuo civilinio ieškinio parengimo iki atstovavimo kasacinės instancijos teisme sudaro 480 Lt (800 Lt (MMA) x 0,6 (numatyto koeficiento) ir apima 12 valandų (suma nurodyta yra be tame pačiame nutarime numatomų galimų priemokų advokatui): civilinio ieškinio parengimas – 0,1 MMA (2 valandos); atstovavimas ikiteisminiame tyrime – 0,1 MMA (2 valandos); atstovavimas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo parengimas – 0,2 MMA (4 valandos); atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 0,1 MMA (2 valandos); atstovavimas kasacinės instancijos teisme – 0,1 MMA (2 valandos).

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai visas proceso išlaidas, susijusias su bylos parengimu ir nagrinėjimu apylinkės teisme. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusiosios atstovė dalyvavo tik 2009-04-09 teismo posėdyje nuo 10.30 val. iki 11.30 val. (1 valanda). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios atstovė būtų surašiusi atsikirtimą į apeliacinį skundą, ar suteikusi kitas teisines paslaugas.

Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgusi į išvardintas aplinkybes, į atstovavimo išlaidų dydį priteistą pirmosios instancijos teismo, į teisinės pagalbos būtinumą ir apimtį apeliacinės instancijos teisme, bylos sudėtingumą, nukentėjusiosios atstovės kontoros adresą ((duomenys neskelbtini) miestas) ir bylos apeliacinio proceso vietą ((duomenys neskelbtini) miestas), kas, be abejonės, sudaro kelionės išlaidas iš Kelmės į Šiaulius ir atgal, daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė. Siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, ši suma mažintina iki 700 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. Š. advokatės V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo J. Š. išieškoti 700 Lt nukentėjusiosios J. R. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliaciniame bylos procese apmokėti.