Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo F. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam F. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. F. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 15 d., pabaiga – 2028 m. birželio 15 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam F. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas konstatavo, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad F. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo F. S. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis F. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog F. S. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, t. y. jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis F. S. šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvavo ir baigė įvairiausių programų, skirtų nuo alkoholio kenčiantiems asmenims, kreipėsi į Resocializacijos skyriaus socialinę darbuotoją dėl dalyvavimo motyvacinėje programoje, skirtoje asmenims kenčiantiems nuo priklausomybių. 2024 m. lapkričio 22 d. už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų nuteistasis dalyvavo priklausomybės ligų konsultacijoje. Bausmės atlikimo metu dirbo, nuo 2024 m. balandžio 5 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei dirba iki šiol. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo metu skatintas 5 kartus. Taigi, iš esmės visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, visgi, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, vertinamu atveju aukštesniojo teismo manymu, nepakanka.

10. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog nors šiuo metu nustatoma žema F. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau dar 2017 m. vasario 3 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta taip pat žema rizika. Taigi, spręsti, jog žemą riziką įtakojo nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nėra pagrindo. Juolab, jog ir visos bausmės atlikimo metu nors ir išliko žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau skaitinė išraiška nebuvo nuosekliai mažėjanti. 2017 m. gegužės 8 d. atlikus pakartotinį vertinimą nustatyta didėjanti skaitinė išraiška, 2021 m. kovo 31 d. vertinimo metu nustatyta mažėjanti skaitinė išraiška, 2022 m. rugpjūčio 10 d. atlikto vertinimu metu nustatyta nepakitus skaitinė išraiška, 2023 m. kovo 28 d. nustatyta mažėjanti skaitinė išraiška, o 2024 m. sausio 24 d. atlikto vertinimo metu pastebima didėjanti skaitinė išraiška. Akivaizdu, jog nuteistojo F. S. elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai keičiamas teigiama linkme, kas ir įtakojo nusikalstamo elgesio rizikos skaitinės išraiškos nestabilumą. Paskutinio vertinimo metu, nors ir nustatoma žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ne ką mažiau svarbu įvertinti tai, kad 2025 m. sausio 31 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, jog galima didelės žalos vidutinė rizika suaugusiems pažįstamiems asmenims būnant laisvėje dėl praeityje naudoto fizinio smurto alkoholio intoksikacijos fone.

11. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog nuteistasis 2020 m. rugsėjo 8 d. lankėsi laisvės atėmimo vietų įstaigoje atvykstančių anoniminių alkoholikų (AA) susibūrimuose, 2021 m. birželio 29 d. dalyvavo individualioje konsultacijoje su priklausomybių konsultante, kuri konsultuoja žalingo (priklausomo) alkoholio vartojimo temomis. Visgi, nepaisant to, 2023 m. birželio 13 d. grįžus po išvykos į namus, nuteistajam F. S. nustatytas 0,63 neblaivumas, dėl ko jam paskirta nuobauda. Būtent pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu, šiuo atveju, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra itin aktualūs, kadangi F. S. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusias negrįžtamas pasekmes – atėmusias žmogaus gyvybę. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ir nors po minėto pažeidimo, kuomet į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistasis grįžo būdamas neblaivus, F. S. savanoriškai kreipėsi į socialinę darbuotoją dėl dalyvavimo motyvacinėje programoje skirtoje asmenims kenčiantiems nuo priklausomybių, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad jei nuteistasis F. S. ateityje negebės tinkamai valdyti šio veiksnio, galima piktnaudžiavimo alkoholiu atkryčio rizika.

12. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Tai, kad šioje bausmės atlikimo stadijoje nėra nustatoma akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką patvirtina nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Kaip jau minėta, F. S. bausmės atlikimo metu viso skatintas 5 kartus, tačiau dvigubai daugiau, tai yra net 10 kartų baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Nors nuobaudos nebegaliojančios, visgi, svarbu atkreipti dėmesį, jog paskutinis pažeidimas užfiksuotas 2024 m. vasario 28 d., kuomet tikrinant nuteistąjį namuose buvo išjungtas telefonas, o durys į laiptinę užrakintos. Svarbu atkreipti dėmesį, jog šis pažeidimas padarytas jau tuomet kai nuteistasis buvo gerai susipažinęs su laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėmis, tai yra atlikus didžiąją bausmės dalį. Nuteistojo padaryti pažeidimai jam atliekant laisvės atėmimo bausmę leidžia spręsti, jog teigiamas jo elgesys nebuvo nuoseklus, dar 2020 m. birželio 19 d. pas nuteistąjį rasta tabako, nuteistasis reiškė pretenzijas, elgėsi įžūliai. Būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje itin reikšmingas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama ar būdamas laisvėje asmuo nebenusikals.

13. Ne ką mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenybę susiformavusią dar iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog nors F. S. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuteistasis buvo teistas ir anksčiau, t. y. 2003 m. spalio 27 d. pagal BK 284 straipsnį. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Bylos duomenimis, smurtinis elgesys buvo pasireiškęs ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje: 2019 m. rugpjūčio 9 d. baustas už fizinio smurto naudojimą, 2020 m. liepos 31 d. konflikto metu apsistumdė su kitu nuteistuoju. Taigi, nuteistojo smurtinis elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo atsitiktinis, o būtent pasireiškė ir bausmės atlikimo metu. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo klausimą svarbu įvertinti nuteistojo mąstymo bei elgesio pokyčius. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pastaruoju metu pastebima, jog šiuo metu gebama sustabdyti bei apmalšinti kylančią emociją prieš ją išreiškiant. Kita vertus, svarbu atsižvelgti į tai, jog nuteistasis nusikalto atimdamas kito žmogaus gyvybę alkoholio intoksikacijos fone, paveiktas savitvardos praradimo ir noro pamokyti auką. Be to, laisvės atėmimo vietų įstaigoje užfiksuoti pažeidimai patvirtina apie išlikusią menką savikontrolę, vis dar išlieka agresyvus/ kontroliuojantis elgesys. Stebimas vidinis susipriešinimas nuteistajam identifikuojant esmines problemas.

14. Skunde nuteistasis pabrėžia tai, jog būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, darbovietes pakeitė dėl geresnių sąlygų, darbo užmokesčio, tačiau nuteistojo manymu tai negali būti vertinama kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojantys duomenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad F. S. nuo 2022 m. vasario mėnesio pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje įmonėje išdirbo mėnesį, dėl didelio darbo krūvio, nuteistasis savo noru išėjo iš darbo, o nuo 2022 m. kovo mėn. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2022 m. gruodžio 14 d. išėjo savo noru, nuteistojo teigimu dėl patiriamos darbinės įtampos. Be to, nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo iki 2024 m. kovo 28 d., o nuo 2024 m. balandžio 5 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba ir šiuo metu. Taigi, kaip ir nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad išsilavinimo, mokymosi, galimybės įsidarbinti problemos, susijusios su nusikalstama veika, kadangi teisės pažeidėjas tiek praeityje, tiek ir atliekant laisvės atėmimo bausmę turi nestabilią darbinę patirtį, dažnai keičia darbus. Paskutinio vertinimo metu nuteistasis minėjo, jog vėl galvoja apie darbo keitimą.

15. Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ir tai, jog net ir atlikus didžiąją bausmės dalį, vis dar egzistuoja ne tik statiniai, tačiau ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Visi šie nustatomi kriminogeniniai veiksniai, aukštesniojo teismo vertinimu, vis dar gali būti mažinami nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis turi sunkumų dėl gyvenamosios vietos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo motina gyvena su sugyventiniu ir sugyventinio artimieji nesutinka nuteistojo priimti apsistoti. Šiuo metu nuteistasis yra išsinuomojęs butą (duomenys neskelbtini) mieste, kur ir planuoja šiame bute gyventi ir lygtinio paleidimo atveju iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Visgi, aukštesniojo teismo manymu, tai nepaneigia nustatytų aplinkybių dėl nuteistojo turimų sunkumų dėl gyvenamosios vietos.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio taisymo procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, juolab, jog net ir trumpalaikių išvyko metu, nuteistasis nesugebėjo elgtis nepriekaištingai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistasis F. S. vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos, tai yra vis dar nenustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo F. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.