- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-503-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00510-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Tryškių Švč, Tryškių Švč. Trejybės parapija
- Suinteresuotas asmuo
- notaras V, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Tryškių Švč. Trejybės parapijos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria buvo spręstas pareiškėjos Tryškių Švč. Trejybės parapijos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas, suinteresuoti asmenys notaras V. L., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Tryškių Švč. Trejybės parapija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L. (duomenys neskelbtini) testamentu paliktą turtą sudaro du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14,9728 ha ploto) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13,2887 ha ploto), su statiniais.
2. Pareiškime nurodė, kad testatorė E. L. (duomenys neskelbtini)testamentu pareiškėjai paliko dalį savo turto: „Visą man nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais (duomenys neskelbtini), aš palieku Tryškių Švč. Trejybės parapijai, kodas (duomenys neskelbtini) <...>“. Palikimą sudarė vienas 28,6000 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) šis žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14,9728 ha ploto), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13,2887 ha ploto). Bendras sklypų plotas tapo net šiek tiek mažesnis, nei buvo vieno sklypo, t. y. 28, 2615 ha. Statiniai liko viename žemės sklype: žemės sklypo, kuriame yra statiniai, kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini).
4. (duomenys neskelbtini) testatorė mirė. 2021-05-06 pareiškėja priėmė palikimą kreipdamasi į notarą. Dėl statinių paveldėjimo klausimų nekyla. Tačiau notaras nurodė, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo abiem sklypams, kadangi testamente nurodyta, jog paliekamas vienas žemės sklypas.
5. Akivaizdu, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtina palikimu palikto žemės sklypo padalinimo faktas, kuris akivaizdžiai patvirtina, jog testamento surašymo metu buvo paliktas žemės sklypas, kurio plotas, jį padalinus į du sklypus, dar šiek tiek sumažėjo. Pareiškėja paveldės ne didesnį žemės plotą, nei paliko testatorė. Pati testatorė nurodė, jog palieka „Visą man nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą <...>“, t. y. testatorės valia nustatant juridinį faktą ne tik nebus pažeista ar iškreipta, bet priešingai - įgyvendinta. Kitu atveju, jei paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai būtų išduotas tik į vieną iš sklypų, suformuotų padalijimo būdu, testatorės valia palikti pareiškėjai visą, t. y. 28,6000 ha ploto žemės sklypą, nebūtų tinkamai įgyvendinta.
6. Testatorė, priimant Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-10 sprendimą, buvo 91 vienerių metų amžiaus, todėl naujo testamento nesudarymo po sklypo padalinimo fakto negalima vertinti kaip testatorės valios pasikeitimo pareiškėjai palikti tik vieną sklypą, o kitą – palikti valstybei. Akivaizdu, kad iš esmės nepakintant paliekamos žemės plotui po sklypo padalinimo, nepasikeitė ir testatorės valia šį visą žemės plotą palikti pareiškėjai nepriklausomai nuo to, į kiek sklypų šis žemės plotas jos mirties dieną būtų suskaidytas.
7. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus atsakymo su priedais matyti, kad sklypas buvo padalintas į du sklypus, nes „žemės sklypą skiria bendro naudojimo kelias, kurio plotas į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas“. Todėl akivaizdu, kad sklypo padalinimas buvo susijęs su žemėtvarkine būtinybe, o ne su testatorės tikslu padalinti sklypą į du tam, kad vienas iš jų būtų paliktas valstybei. Atsižvelgiant į tai, testatorės prašymas patvirtinti naujus kadastro duomenis laikytinas tik formaliu.
8. Du žemės sklypai, kurie šiai dienai suformuoti padalijus vieną žemės sklypą, ir negalėjo būti įrašyti į testamentą, kadangi šie konkretūs žemės sklypai buvo suformuoti jau po testamento surašymo. Tai, kad po testamento surašymo paliktas sklypas buvo padalintas į du atskirus daiktus, nepakeičia testatorės valios dėl viso žemės ploto, nuosavybės teise turėto (duomenys neskelbtini) kaime, palikimo pareiškėjai, jos pasirinkto įpėdinio, kuriam testamentu paliktas turtas, kadangi pripažįstama, kad paveldimi materialūs, nematerialūs, dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir turtinės prievolės bei kitos turtinės teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 2 dalis). Todėl testamentu paliktas turtas – naujai suformuoti žemės sklypai – negali būti laikomi kaip naujai atsiradęs turtas, kuris neįtrauktinas į testamento turinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Tryškių Švč. Trejybės parapijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad, notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl viso palikėjos turto, esančio (duomenys neskelbtini), ji turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 511–512 straipsnių pagrindu.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Kauno miesto 21-ąjį notarų biurą dėl E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro, kuriame nurodyta, kad testatorė palieka visą jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais (duomenys neskelbtini), pareiškėjai. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog notaras nurodė, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo abiem sklypams, kadangi testamente nurodyta, jog paliekamas vienas žemės sklypas.
11. Teismas pažymėjo, kad CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka nustatomi realiai esantys ar buvę faktai, kurie turi juridinę reikšmę. Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėja iš esmės siekia, kad teismine tvarka būtų nustatyta (išaiškinta) testatorės valia jos (duomenys neskelbtini) sudarytame testamente, o ne realiai esantis ar buvęs faktas, turintis juridinę reikšmę. Teismai tokio pobūdžio faktų (dėl bet kokių dokumentų turinio) nenustatinėja.
12. Teismas nurodė, kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
13. Teismas nurodė, kad pagal CPK 511 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 512 straipsnio nuostatas, atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti gali būti skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka, skundą pateikiant notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
14. Teismas nurodė, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį (šiuo atveju pareiškimą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, teismas atsisakė priimti pareiškimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėja Tryškių Švč. Trejybės parapija prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo priimti. Atskirajame skunde nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta. Apeliantės nuomone, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti teismo nustatytas, nes prioritetas tokio pobūdžio bylose turėtų būti teikiamas ne ginčo teisenai, kadangi šioje konkrečioje situacijoje apeliantei bylinėtis su notaru nėra jokio reikalo ir jokio noro. Pažymi, kad teismas gali aiškinti testamento turinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
18. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 19 punktas).
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja iš esmės siekia, jog teismine tvarka būtų nustatyta (išaiškinta) testatorės valia jos (duomenys neskelbtini) sudarytame testamente, o ne realiai esantis ar buvęs faktas, turintis juridinę reikšmę, tačiau teismai tokio pobūdžio faktų nenustatinėja.
20. Pirmosios instancijos teismas, atsiakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą, rėmėsi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį, testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi, tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai) arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Notaras, minėta, neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
21. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nesant duomenų, jog paveldėjimo teisės liudijimą notaras pareiškėjai atsisakė išduoti ir kad įgyvendinti jau esamų subjektinių teisų nenustačius juridinio fakto pareiškėja negali, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, yra pagrįsta, atitinkanti tiek materialinės, tiek procesinės teisės nuostatas.
23. Kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl viso palikėjos turto, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos CPK 511–512 straipsnių pagrindu.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjos išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.