- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-21-366-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01005-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- T. L.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-366/2013
Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01005-2011-1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. sausio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu :
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., ir nubaustas dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 284 str. 1 d., ir nubaustas vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dviems metams šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu iš T. L. priteistas 16660 Lt turtinės žalos ir 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo V. M. naudai, 3338,68 Lt turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 867,02 Lt turtinės žalos atlyginimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, 451,11 Lt proceso išlaidos valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
T. L. nuteistas už tai, kad jis 2011-09-25, apie 03.15 val., viešoje vietoje, Panevėžyje, naktinio kokteilių baro „P. I.“, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, tai yra UAB „T. Š.“ apsaugos darbuotojo V. M. atžvilgiu, siekiant T. L. išvesti iš baro dėl trukdymo prižiūrėti tvarką klube, vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmame aukšte, prie išėjimo į lauką, trenkė kumščiu V. M. į krūtinę, smūgio sudavimo metu sugadindamas V. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6300i, 300 Lt vertės, po to tęsė nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. L., kurio atžvilgiu dėl 2011-11-14 mirties baudžiamasis procesas nutrauktas, ir viešoje vietoje, Panevėžyje, prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apie 03.17 val., dėl chuliganiškų paskatų O. L. sudavus vieną kartą kumščiu V. M. į veidą ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvą ir kitas įvairias kūno vietas, T. L. taip pat dėl chuliganiškų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V. M. į galvą ir kitas kūno vietas, o O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvą, dėl ko V. M. bendrais veiksmais sukeltas fizinis skausmas dešinėje rankoje, nugaros srityje ir nustatyti odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos veido dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t.y. nesunkiai sutrikdyta sveikata, o baro „P. I.“ darbuotojams bei baro klientams sukeltas išgąstis, sutrikdytas įprastinis baro darbas.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nuosprendį ir jį iš kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra naikintinas. Mano, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes netinkamai, vienpusiškai vertino įrodymus, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą, visiškai nepagrįstai nevertino dalies įrodymų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d., ir 305 str. reikalavimus.
Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė jo, liudytojų R. D. ir M. J. parodymus, o rėmėsi tik nukentėjusiojo V. M. ir jo brolio A. M. bei baro savininko G. B. parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Šie parodymai nebuvo lyginti su byloje esančia filmuota medžiaga bei kitų liudytojų L. V., K. R. parodymais. Mano, kad teismas grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį nukentėjusiojo V. M., A. M. ir G. B. parodymais, neįsitikino ar šie parodymai yra patikimi, atsižvelgiant į tai, jog A. M. yra nukentėjusiojo brolis, G. B. – darbdavys. Apelianto manymu G. B. parodymai yra akivaizdžiai melagingi, prieštarauja ne tik A. M., K. R. ir M. J. parodymams, bet ir vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims.
Pasak apelianto, teismas visiškai nevertino G. B. pateikto „P. I.“ įvykio dienos vaizdo įrašo, neatsižvelgė į jame užfiksuotus faktus. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad A. M., kaip kad savo parodymuose nurodo jo brolis, ne šiaip atvažiavęs įvykio vakarą bare gėrė kavą ir laukė brolio, o dirbo – jis vilkėjo apsaugos darbuotojo aprangą, kokią vilkėjo ir jo brolis V. M. bei kitas apsaugos darbuotojas K. R., turėjo dujų balionėlį, elgėsi kaip apsaugos darbuotojas. Tai, kad abu broliai bei baro savininkas G. B. tai neigia, leidžia daryti prielaidą, kad A. M. bare tą vakarą dirbo nelegaliai, todėl byloje esantys tiek V. M., tiek A. M. parodymai dėl šių aplinkybių yra akivaizdžiai melagingi.
Be to, iš vaizdo įrašo, apelianto teigimu, matyti, kad iš antro aukšto V. M. jį nuveda ne suėmęs už pečių, kaip kad nurodė V. M. ir A. M., o sulenkta ranka, smaugimo judesiu paėmęs už kaklo. Taip pat matyti, kad iš klubo jį grubiai išstūmė ne V. M., bet A. M., kuris to daryti, nebūdamas apsaugos darbuotoju, neturėjo jokio teisėto pagrindo. Vaizdo įrašas, pasak apelianto, patvirtina, kad jis ir O. L. su V. M. bendravo prie išėjimo. Iš vaizdo įrašo viduje, prie rūbinės matyti, jog tuo metu, kai jis su O. L. buvo prie lauko durų, bendravo su V. M., A. M. grįžo į klubo vidų ir bendravo su klubo lankytojais prie rūbinės, pasisukęs nugara į išėjimą ir negalėjo matyti kas vyksta prie durų, todėl jo, A. M., parodymai, kad jis matė, kaip V. M. buvo suduota, yra akivaizdžiai neteisingi, tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklausiamas jis nenurodė, kad būtų suduota V. M., tik aiškino, kad T. L. būdamas kieme puldinėjo jo brolį sugniaužęs kumščius, kvietė muštis. Tačiau vaizdo įraše nematyti, kad T. L. ir O. L. prie įėjimo elgtųsi agresyviai. Apelianto teigimu, tai, kad jis nesielgė agresyviai ir nesudavė jokių smūgių, patvirtina M. S. parodymai, kuriuose teigiama, kad būtent apsaugos darbuotojas stumdė T. L.. Pasak apelianto, jis iš klubo patalpų pasišalino pats, todėl V. M. ir A. M. neturėjo jokio teisėto pagrindo jį vytis ir naudoti jo atžvilgiu specialiąsias priemones – dujas, kas aiškiai matyti iš vaizdo įrašo.
Apelianto manymu, V. M. parodymai kelia abejonių, jie nesutampa su L. V. parodymais, kurie sutampa su M. J. nurodyta įvykių seka. V. M. ir A. M. nurodytos aplinkybės susijusios su sužalojimų padarymu kelia abejones, atsižvelgiant į tai, jog viskas įvyko per trumpą laiką – nuo momento kai A. ir V. M. išbėga iš klubo iki to momento kai jie vėl pasirodo – vaizdo įraše praėjo 30 s. Iš liudytojų L. V. ir M. J. parodymų matyti, jog visas įvykis truko kur kas trumpiau nei nurodo V. M.. L. V. sėdėjęs automobilyje, stovinčiame priešais įvykio vietą, matė, kaip vienas apsaugos darbuotojas (A. M.) bėgo tik iki parduotuvės „G.“ ir po to grįžo atgal. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, jog pradžioje nubėga abu M., o po to matyti, kad A. M. grįžtą atgal. Tokiu būdu, šie duomenys, apelianto teigimu, verčia abejoti A. M. parodymų teisingumu, kad jis visą laiką buvo šalia V. M., jį gynė. Be to, ir M. J. nurodė, kad antrasis apsaugos darbuotojas bėgo link nubėgančio jaunuolio tuo metu, kai pirmasis apsaugos darbuotojas jau gulėjo ant žemės. Vertinant įvykio vietoje susidariusią situaciją, apeliantas atkreipia dėmesį, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad iš paskos apsaugos darbuotojų nubėga ne tik O. L., bet dar keletas iš baro išėjusių jaunuolių, o iš L. V. parodymų matyti, jog šalia ant žemės gulinčio apsaugos darbuotojo buvo ne vienas, o galimai 3-4 asmenys. Tokiu būdu prie V. M. galimai buvo keletas iš naktinio klubo išėjusių asmenų, kurie galėjo jo atžvilgiu vartoti smurtą. Todėl, nesant jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, apelianto teigimu, jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad jis neatliko jokių chuliganiškų veiksmų, kuriais būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš G. B. parodymų matyti, jog klube jis jokio konflikto nesukėlė ir jame nedalyvavo. Nurodo, kad tik V. ir A. M. jo atžvilgiu elgėsi neteisėtai ir siekdami pateisinti tokį savo elgesį, melagingai apkalbėjo jį, V. M. atžvilgiu vartojus smurtą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. M., A. M. ir G. B. iki O. L. mirties davė vienokius parodymus, o po jo mirties – parodymus pakeitė, siekiant apkaltinti ne O. L., bet T. L., tam, kad V. M. galėtų prisiteisti žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nukentėjęs V. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį. Teigia, kad T. L. ir O. L. veikdami grupėje iš chuliganiškų paskatų sumušė, spardė ir atliko kitus neteisėtus veiksmus.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinis skundas grindžiamas keliais aspektais. Visu pirma teigiama, kad pirmos instancijos teismas netinkamai ištyrė vaizdo įrašą. Teigiama, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti vaizdai paneigia nukentėjusiojo ir A. M. parodymus. Taip pat remiasi liudytojų L. V., R. D. ir M. J. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs vaizdo kamerų įrašus bei liudytojų parodymus daro išvada, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti. Nuteistasis tiek įvykius užfiksuotus vaizdo kamerų, tiek liudytojų parodymus komentuoja sau naudinga linkme ne vertindamas visumą šių įrodymų, o pasirinktinai.
Prie bylos esančiame kompaktiniame diske yra įrašyti trys failai su vaizdo kamerų įrašais. Pirmame faile matyti, kad V. M., suėmęs už kaklo išveda T. L..
II-ame faile užfiksuoti įvykiai prie naktinio baro durų bei gatvėje priešais įėjimą į barą. Šio įrašo 26-ą sekundę matyti kaip pro duris išstumiamas T. L.. Apeliantas tvirtina, kad išstumtas pro duris jis vos neparvirto ir išsilaikė tik todėl, kad spėjo įsikibti į durų rankeną. Šiuos jo parodymus iš esmės patvirtina vaizdo įrašas. Pats T. L. tvirtina, kad po to jis norėjo grįžti į barą tam, kad pasiimti striukę ir tuo klausimu geranoriškai bendravo su apsauginiu. Tuo tarpu V. M. teigia, jog T. L. elgėsi agresyviai, kvietė išeiti į lauką pasimušti ir galiausiai sudavė jam smūgį į krūtinės sritį. Detaliai išstudijavus vaizdus matyti, kad T. L., stovėdamas ant laiptų, kažką energingai aiškina apsaugos darbuotojui ir tuo pačiu metu rodomuoju pirštų moja link savęs. Toks gestas paprastai rodomas kai kažkokį žmogų (pašnekovą) kviečiama prieiti arčiau. Nors vaizdo įrašę nėra garso, tačiau šis T. L. gestas leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiojo parodymai, kad T. L. kvietė išeiti į lauką ir pasimušti yra teisingi. Tokią išvadą patvirtina tolimesni įvykiai. 32 – 33 vaizdo įrašo sekundę T. L. ir asmuo su šviesia maikute (kaip nustatyta tai O. L.) įeina pro baro duris ir dingsta iš vaizdo kameros matymo zonos. Tačiau jau po vienos sekundės (34 –a vaizdo įrašo sekundė) pasirodo ranka sugniaužtu kumščiu ir matyti, kad suduodamas smūgis kažkam stovinčiam prie durų. Trumpam pasirodo ir koja. Tiek pasirodžiusios rankos apranga, tiek džinsų ir kedų spalvos ir bendra išvaizda atitinka rūbus ir apavą, kuriuos tuo metu dėvėjo T. L.. Tai neabejotinai patvirtina V. M. teiginius, kad būtent T. L. sudavė jam smūgį į krūtinę. Po šio veiksmo vaizdo įraše užfiksuota, kad T. L. veržiasi iš baro laukan (35 – įrašo sekundė). Tarpduryje matyti kažkieno ranka. Iš judesių galima suprasti, jog kažkas bando sugriebti, sulaikyti T. L., tačiau jam pavyksta ištrukti. Nušokęs nuo laiptų T. L. atsitrenkia į prie baro priėjusį R. D. ir jie kartu pasitraukia prie stovinčių taksi automobilių. T. L. traukiasi atatupstas, darydamas judesius panašius į kovinę stovėseną. Tuo metu iš baro išbėga apsaugos darbuotojas, o netrukus ir kitas (37-a įrašo sekundė). Pirmam apsaugos darbuotojui priartėjus prie R. D. ir T. L. pastarieji elgiasi skirtingai. Matyti, kad R. D. pakelia rankas, prisigūžia, lyg vengdamas, kad jo neužkliudytų. Tuo tarpu T. L. sugniaužęs kumščius kovinėje stovėsenoje daro šuoliukus kaip boksininkas ringe. Tuos veiksmus jis atlieka apsaugos darbuotojo atžvilgiu. Matyti, kad apsaugos darbuotojas (V. M.), reaguodamas į tokius T. L. veiksmus atšoka atgal. Toks jo veiksmas rodo, kad jis matė pavojų ir siekė jo išvengti. Kartu visa tai paneigia apelianto teiginį, jog jam dar klubo patalpose buvo pripurkšta dujų ir jis nieko nematė. Šis vaizdo įrašas paneigia ir liudytojo R. D. parodymus, kad T. L. išbėgus iš klubo jis iš karto paėmė jį už rankos ir nuvedė tolyn nuo įvykio vietos, o apsaugos darbuotojai tuo metu prabėgo pro juos. Vaizdo įraše matyti, kad prie konflikto vietos pribėgus A. M. tiek jis, tiek V. M. kažką išsitraukia iš kišenių ir ištiesia rankas link tos vietos kur ką tik iš vaizdo kameros matymo zonos pasitraukė T. L.. Darytina išvada, kad būtent tuo metu ir buvo papurkštos dujos. Tai patvirtina ir liudytojai L. V. bei M. J.. 38 -ą įrašo sekundę matyti, kad abu apsaugos darbuotojai dingsta iš vaizdo kameros fiksavimo zonos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo to momento kai T. L. buvo išstumtas pro klubo duris (26 –a įrašo sekundė) iki jie visi dingo iš kameros stebėjimo zonos (38 – a įrašo sekundė) įvyko labai daug įvykių (T. L. buvo išstumtas į lauką, vyko kažkoks jo pokalbis su apsauginiais, įėjo vėl pro duris, buvo suduotas smūgis, vėl išbėgta į lauką, atlikti veiksmai bandant suduoti pribėgusiam apsaugos darbuotojui) nors laiko prasme praėjo tik 11 – 12 vaizdo įrašo sekundžių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše rodomas laikas nėra realus. Realiai per tas 11 – 12 vaizdo įrašo sekundžių praeina apie viena minutė laiko.
Abiejų apsaugos darbuotojų vaizdo kameros matymo zonoje nebūna labai trumpą laiką. Jau 39 –ą įrašo sekundę, t.y. po vienos sekundės, vienas iš jų (A. M.) grįžta atgal. Tuo pačiu metu iš baro išeina vaikinas šviesiais marškinėliais (O. L.) ir nueina pro taksi automobilius ta kryptimi kur nuėjo ar nubėgo T. L., R. D. ir apsaugos darbuotojas. O. L. dingus iš vaizdo kameros fiksavimo zonos, nepraėjus nei sekundei laiko matyti, jog toje pusėje įvyksta kažkas tokio, kas priverčia A. M. vėl nueiti ta kryptimi. Nors tų įvykių nefiksuoja vaizdo kamera, tačiau iš V. M. elgesio galima daryti išvadą, kad būtent tuo metu buvo pavartotas smurtas V. M. atžvilgiu. Tai patvirtina tiek A. M., tiek V. M. parodymus, kad O. L. priėjęs iš nugaros pusės sudavė smūgį V. M. į žandikaulį. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant pagal aptariamą vaizdo kameros įrašą, tuo metu į tą pusę nenuėjo joks pašalinis asmuo. Darytina išvada, kad įvykio vietoje galėjo būti tik V. M., O. L., T. L. ir R. D.. Tokia išvada neprieštarauja ir liudytojo L. V. parodymams, kuris teigia, jog muštynių vietoje be apsaugos darbuotojo buvo dar du ar trys jaunuoliai. Kadangi nėra jokių duomenų, jog smurtą vartojo R. D., darytina išvada, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti tik O. L. ir T. L.. Kartu tai paneigia T. L. versija, kad kartu su O. L. paskui V. M. nubėgo daug kitų jaunuolių. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tik 41 – 43 įrašo sekundę iš baro išeina dar keli jaunuoliai. Vienas iš jų stovėdamas priešais baro duris įdėmiai stebi kažką, kas vyksta toje pusėje kur nubėgo apsaugos darbuotojai bei O. L. ir T. L.. Tai neabejotinai patvirtina, jog tuo metu vyko kažkokios grumtynės, buvo mušamas V. M.. Tuo pačiu metu iš baro išėję dar du jaunuoliai nueina įvykio vietos kryptimi, tačiau iš jų elgesio nematyti, jog jie skubėtų. Priešingai, matyti, kad jie sustoja prie taksi automobilių, o sprendžiant pagal įrašę matomą šešėlį ant gatvės, vienas iš jų net nenueina toliau nuo automobilio. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kas nors iš šių jaunuolių prisidėjo sumušant V. M.. Dar keletas jaunuolių iš baro išeina 47 ir 48 vaizdo įrašo sekundę. Jie taip pat pasuka link įvykio vietos, tačiau taip pat nėra jokio pagrindo daryti prielaidas, kad kas nors iš jų dalyvavo sumušant nukentėjusįjį. Yra pagrindas teigti, kad tuo metu visas konfliktas jau galimai buvo pasibaigęs, sužalojimai V. M. padaryti. Tokia išvada darytina, kadangi 52 –ą įrašo sekundę iš baro išeina apsaugos darbuotojas K. R., o jo teigimu tuo metu V. M. buvo priklaupęs ant kelio, o A. M. jį kėlė. Jokių kitų pašalinių asmenų prie jų nematė. Tai reiškia, kad tuo metu konfliktas buvo pasibaigęs ir A. M. jau buvo suteikęs pagalbą broliui, padėdamas jam atsistoti.
Apibendrinus tai kas užfiksuota vaizdo stebėjimo kamera darytina išvada, kad V. M. buvo sužalotas laikotarpyje nuo 39 –os įrašo sekundės iki 49 – 51 įrašo sekundės, t.y. 10 – 12 vaizdo įrašo sekundžių laikotarpyje. Realiai per tą laiką praėjo daugiau nei minutė laiko. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad per tokį laiką negalima buvo suduoti nukentėjusiam 6 – 10 smūgių. Kaip jau minėta aukščiau, per analogišką laiko tarpą (nuo T. L. išstūmimo pro duris iki visų pasitraukimo iš vaizdo kameros fiksavimo lauko) taip pat įvyko labai daug įvykių. Akivaizdu, kad visi šie įvykiai rutuliojosi daug greičiau nei tai įmanoma atpasakoti. Todėl ir nukentėjusiojo sužalojimas per tokį laiką yra visiškai realus.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojo R. D. parodymus. Kaip jau minėta aukščiau, būtent vaizdo įrašas paneigia jo parodymus. Pagrįstai atmesti ir liudytojos M. J. parodymai. Kaip matyti iš aptarto vaizdo įrašo, ji sėdėjo automobilyje kitoje gatvės pusėje priešais klubo duris. Akivaizdu, kad visas įvykis vyko jai už nugaros. Iš vaizdo įrašo matyti, kad asmuo sėdintis prie automobilio vairo (M. J.) kartas nuo karto pro atvertą automobilio langą pasižiūri atgal. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ji atgal žiūrėjo 39 –ą įrašo sekundę, nuo 41 iki 43 vaizdo įrašo sekundės ir nuo 46 iki 51 įrašo sekundės. Visą kitą laiką ji būna nusisukusi ir žiūri į priekį. Kaip jau minėta. įvykiai rutuliojosi labai greitai. Todėl net trumpam nukreipdama žvilgsnį ji galėjo nepamatyti visų veiksmų, kuriuos atliko O. L. ir T. L..
Nėra jokio pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais A. ir V. M. parodymais. Jų parodymus tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina vaizdo kamerų užfiksuoti ir aptarti vaizdai, liudytojo K. R. ir L. V. parodymai.
Kolegija sutinka, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo G. B. parodymais. Iš tikrųjų jo parodymai nebuvo nuoseklūs ir netgi prieštaraujantys vaizdo medžiagai. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, T. L. išbėgus iš klubo, jo durys liko atviros. Todėl liudytojas negalėjo įvykių stebėti pro langelį. Iš vaizdo kameros užfiksuotų vaizdų matyti, kad G. B. 52 – ą įrašo sekundę išėjęs iš klubo beveik visą laiką buvo nusisukęs nuo įvykio vietos, užsiėmė durų uždarymų ir vargu ar galėjo anksčiau nei K. R. pamatyti ką daro A.ir V. M.. Tačiau ir be šio liudytojo parodymų visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategorišką išvadą, kad T. L. 2011-09-25 apie 03 val. elgėsi chuliganiškai – vartojo necenzūrinius žodžius apsaugos darbuotojų atžvilgių, iš chuliganiškų paskatų sudavė V. M. į krūtinės sritį, provokavo muštynes su apsaugos darbuotoju ir pasinaudojęs tuo, kad O. L. savo smūgių parbloškė ir apsvaigino V. M., sudavė jam smūgius kojomis. Neatmestina galimybė, kad pagrindinį sužalojimą – žandikaulio lūžį padarė būtent O. L.. Tačiau kaip jau minėta, pats T. L. provokavo muštynes, jau buvo sudavęs nukentėjusiam smūgi, tolimesniais savo veiksmai pritarė O. L. smurtui, tai reiškia, jog veikė kaip bendrininkas. Dėl bendrininkavimo išsamiai ir detaliai pasisakyta pirmos instancijos nuosprendyje. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir motyvais tuo klausimu ir jų nebekartoja. Todėl T. L. pilnai atsakingas už atsiradusius padarinius.
Pirmos instancijos teismas parinkdamas ir paskirdamas bausmę atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, teisingai jas įvertimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais paskiriant bausmę ir jų nebekartoja. Taip pat pilnai pritaria ir sprendimui dėl civilinių ieškinių. Keisti bausmės rūšį, jos dydį ar priteistų civilinių ieškinių dydį nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo T. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo T. L. apeliacinį skundą atmesti.